Šauksim „vivat!“ Partijai motinėlei ir Vyriausybei gelbėtojai.

Kodėl lietuviai neskęsta Viduržemio, Adrijos ar Egėjo jūrose, net Atlanto vandenyne, kur paplūdimius nuo vieno galo iki kito juosia kavinių ir barų siena su svaigiaisiais gėrimais, tik pigesniais nei Palangoj? Kodėl jie, rupūžės, nęskęsta net ten, kur baruose „viskas įskaičiuota“?

Gal trijose mūsų valstybės pajūrio kavinėse kokio spec. karbafoso tautos girdytojai nemačiom įpila, kad žmonės dažniau skęstų? Gal čia koks dar neištirtas liberalų sąmokslas?

Verygizacijos pradininkas, mokslininkas iš Lietuvos sveikatos mokslų univeristeto to klausimo nenagrinėjo. LSMU prof. Verygos ir jį nuo grandinės paleidusių LŽVS bosų požiūris į logiką ir mokslinius faktus yra daugmaž maskoliškas – dėjau aš ant faktų.

Kodėl lietuviai neskęsta Viduržemio, Adrijos ar Egėjo jūrose, net Atlanto vandenyne, kur paplūdimius nuo vieno galo iki kito juosia kavinių ir barų siena su svaigiaisiais gėrimais, tik pigesniais nei Palangoj? Kodėl jie, rupūžės, nęskęsta net ten, kur baruose „viskas įskaičiuota“?
Rimvydas Valatka

Verygizacijos pradininkas yra įtikėjęs savo tiesa. Kaip sakoma, patyrė nušvitimą. Keistokai atrodo LSMU kaip mokslo principais rengiamų daktarų kalvė, paleidžiantis į eterį nušvitusius profesorius. O valdžiai kas – kam tie faktai? Valdžia pas mus, kaip žinoma, yra Viršininkas, o visi, kurie ne valdžioje, tėra kvailiai.

Apkaltinti porą lauko kavinių, kad tik dėl jų masiškai skęsta žmonės, gali tik itin liguistos prigimties ir būdo tipas. O kai liguistas tipas yra Vyriausybės narys, kai tą jo liguistumą Seimo dauguma ir 14 ministrų su premjeru priešaky, tik žybt ir paverčia valstybės politika, liguista tampa visa valstybė.

Liguista liūdesio valstybė vardu Lietuva, kiek papildant ekonomisto N.Mačiulio metaforą, mestelėtą apie Prezidento planą vienų lietuvių skurdą mažinti kitų skurdžių sąskaita.

Liguistoje liūdeso valstybėje visi piliečiai, įskaitant kūdikius ir karšinčius, yra potencialūs alkoholikai, ramybės drumstėjai, kyšių davėjai ir ėmėjai (Alkoholio ministerija už mūsų pinigus netgi rengia brangius kursus gydytojams, kaip tiems neimti kyšių!), valstybės, ir ypač tautinės, išdavikai, mokesčių ir tarnybos kariuomenėje vengėjai bei kitokie niekadėjai, kurių kiekvienas susitikimas lauko kavinėje yra iš principo neskaidrus, taigi nusikalstamas.

Todėl STT, VSD ir kt. tarnybos privalo dieną naktį sekti mūsų pokalbius mobiliuoju telefonu ir tai, ką darom lovoje, iškart supažindinant su tomis paskalomis Prezidentą, o taurūs valdininkai – kiekviena proga priminti žemiau stovinčiam lietuviui, koks šūdas jis yra iš pirncipo.

Alytaus karo prievolės skyriaus valdininkai užsipuolė Anglijoje gyvenančią lietuvę tik už tai, kad jos sūnus, rašydamas pavardę, nepadėjo taško ant „ė“. Prieš tai vaikinas ir jo motina buvo apšaukti, kad jie vengia atlikti pareigą tėvynei.

Varom taip ir toliau. O tai dar emigrantai, spaudžiami „Brexit“, sugalvos grįžti į tėvynę ir kaišios po tauriu valdininko snargliumi savo konstitucines teises. Kur taip nueisim? Į Gėjropą, kur prieš kiekvieną šmikį valdininkas – tik tarnas.

Perfrazuojant bolševikų klasiką, mes kursim kitokią Gerovės valstybę. Joje universitetų nebus galima sujungti net tada, jei juose prorektorių ir dekanų bus daugiau nei pirmakursių valstybės finansuojamose vietose. Valdininkų gerovės valstybėje tik patys prorektoriai ir dekanai gali nuspręsti, kada jiems atsisakyti garbingų postų ir visai padorių algų.

Mes kuriame tokią Gerovės valstybę, kurioje Valstybės istorijos archyvui vadovaus veikėjas su baziniu aukštesniosios technikos mokyklos išsilavinimu bei darbo patirtimi tokiose su LDK ar XIX a. dokumentais susijusiose srityse, kaip antai UAB „Importiniai gėrimai“, „Chemusas“, „Transvesta“ ir tratata.

Tokioje valstybėje didžiąją dalį papildomų lėšų pensininkų ir pašalpinių žmonių skurdui mažinti G-Prezidentas siūlo gauti stabdant neapmokestinamojo pajamų dydžio augimą ir mažinant ūkininkų lengvatą dyzelinui.

Dėl ūkininkų lengvatos kurui galima dar svarstyti, nors ir čia vertėtų stabtelėti prieš nusprendžiant. Kokia nauda pensininkei bus iš to, jei ji kelis papildomai gautus eurus čia pat bus priversta atiduoti už dėl ūkininkų išlaidų padidėjimo pabrangusį pieną ir duoną?

O neapmokestinamų pajamų dydžio mažinimo stabdymas automatiškai reikš, kad ir toliau minimalią bei kiek didesnę algą gaunantieji ir, pvz., vaikus auginantieji liks ten, kur ir buvo – skurde. Skurdo problema liks, kokia buvusi, tik teisybės Gerovės valstybėje bus mažiau, nes tas, kuris dirba, gyvens blogiau už tą, kuris nedirba.
Tai kokią problemą išspręsim? Jokios. Užtatą valdžia galės savo dovanėlėmis paversti didesnę dalį bendrojo gėrio.

Noras dalyti dovanas toks užkrečiamas, kad juo susirgo ne tik Prezidentu išrinktas buvęs SEB banko patarėjas, bet ir liberalai. Rugsėjo 2-ąją Tauragės, kurią valdo jauniausias meras šalyje, liberalai mokiniams ir mokytojams padalijo dovanėlių už 100 tūkst. eurų.

Gražu? Gražu. Tik ar rajone jau išspręsta mokytojų etatinio apmokėjimo problema? Mokytojams kompensuojama už jų keliones į dvi tris mokyklas tam, kad jie sukrapštytų reikalingą darbo krūvį? Mokyklose įrengti kondicionieriai, kad kitą birželį vaikai nealptų iš karščio? Lyg ir ne. Jei tai darytų socialdemokratai, bent galima būtų suprasti: tokia jų ideologija. Bet liberalai?

Alytaus karo prievolės skyriaus valdininkai užsipuolė Anglijoje gyvenančią lietuvę tik už tai, kad jos sūnus, rašydamas pavardę, nepadėjo taško ant „ė“. Prieš tai vaikinas ir jo motina buvo apšaukti, kad jie vengia atlikti pareigą tėvynei.
Rimvydas Valatka

Valdžios dovanėlės nesprendžia problemų, o pirmiausia visiems vienodai prieinamo gero išsilavinimo su inovatyviais ir gerai uždirbančiais mokytojais. Tik tvirkina žmones. Dovanėlės – atviras valdžioje esančių veikėjų kyšis tiems sluoksniams, kurie gali lemti rinkimų rezultatus.

Ko smulkių kyšių politika moko žmones? Ką mums sufleruoja vis naujų švenčių dienų ir tėvadienių siūlymai šalies ūkio efektyvumo sąskaita? Ko valdžia moko žmones vietoj meškerės dovanodama greit lūžtančius ramentus ir ubago terbą?

Moko būti išlaikytiniais. Pratina bučiuoti valdžios ponų ranką už smulkias dovanėles, kurios nieko realiai žmonių gyvenimuose nekeičia.

Jokia valdžia, juolab Prezidentas negali sukurti gerovės valstybės šalyje, kurioje gėrybių dar nėra daug. Šalyje, kurioje gėrybių yra nedaug, vienintelis valdžios prisidėjimas prie gerovės valstybės galėtų būti tik toks: mažinti valdininkų skaičių bei jų savivalę, raginti verslą ir žmones dirbti daugiau ir ypač išmaniau.

Liguistoje liūdesio valstybėje, kur pensininko skurdą siūloma mažinti jaunos šeimos geresnio gyvenimo ar per kelis darbus lakstančio nusiplūkusio žmogaus sąskaita, viskas kaip tai Alisai stebuklų šalyje: Karalienė Širdžių pyragiukų gardžių / visą krepšį iškepti sumanė. / O Berniukas Širdžių po šakotu medžiu / jį nugvelbt ir paslėpt užsimanė.

Jei skaitėte L. Carrollo pasaką, prisiminsite, kad po to Širdžių karalienė liepė teismo tarėjams siūlyti nuosprendį. Bet Triušis tempė reikalą, pareikšdamas, kad dar krūvą visokios tįsliavos reikėtų atlikt. Kad ir kiek dovanėlių besugalvotų valdžia, galutinis rezultatas buvo ir bus Tįsliava.

Iki šeštadienio liguista liūdesio valstybė dar turėjo progą dienai kitai išlįsti iš užburto rato. Bet prakišom kašį Prancūzijai, ir tai buvo jau trečias iš eilės didysis turnyras, kai mūsų džiaugsmui greituoju būdu įstatyti ragai. Kai kas iš to liūdesio net pareiškė, kad nebesam didžioji kašio valstybė.

Alytaus karo prievolės skyriaus valdininkai užsipuolė Anglijoje gyvenančią lietuvę tik už tai, kad jos sūnus, rašydamas pavardę, nepadėjo taško ant „ė“. Prieš tai vaikinas ir jo motina buvo apšaukti, kad jie vengia atlikti pareigą tėvynei.
Rimvydas Valatka

Kas tada esam?

Panašu, išdidžiai mutuojam į didžiąją memorialinių lentų nukabinimo ir savavališko pakabinimo valstybę, kurioje kiekvienas judėjimas, partija ar tik šiaip grupė draugų, pritariamai krizenant pačiam valstybės Prezidentui, gali kabinti atminimo lentas, kur nori ir kam tik nori, taip susiteikdami sau nors trumpalaikį džiaugsmą.

Panašiai kaip kad LSMU profesorius patiria orgazmą uždarydamas porą pajūrio kavinių. O juk žudo žmones ne alus. Žmones žudo vanduo.

Bet ta logika ne Lietuvai. Liguistoje liūdesio valstybėje vidaus priešų demaskavimas, amžinos Vėlinės su pagrabų inkliuzais, šventieji karai su vynu ir alumi, pietistinė savigaila ir įsitikinimas, kad „mus, vargšus, visi pasaulyje skriaudžia“, kaip ir bausmės vis dar pasitaikantiems linksmuoliams, yra vienintelės tikros vertybės.