Tokia pažeminimo proga įsikniaubęs į seną rolę fuhreris pagal sovietinio KGB antisemitizmo vadovėlį pavarė tiradą prieš Ukrainą ir blogą žydą Zelenskį. Žydijos gėda ir panš., vogravo pusiau plastikinis reicho fuhreris praskydusiai publikai.
Į tą Pu vogravimą būtų galima ir net derėtų nekreipti dėmesio. Bet yra pora „bet“. O griežtesnis ir pastabumo nestokojantis pilietis gal net pavartotų sąvoką „negeri sutapimai“.
Bet prieš tai apie gerus dalykus. Vilnius įnirtingai rengėsi NATO valstybių vadovų samitui. T.y. ardė seną ir klojo naują asfaltą. Jei politika būtų apie trinkeles ir asfaltą, lietuviškai politikai lygių nebūtų nuo Medininkų iki San Fransisko ir atgal.
Po anos savaitės parodomojo deklamavimo Seimui lygių nebėra ne tik Skvernelio kabineto vidaus reikalų ministrei Tamašunienei, bet ir jos įpėdinei Bilotaitei. Geriausia konservatorių versija visada lieka opozicijoje. Valdžioje ta versija tokia bloga, kokios ir patys nebūtų įsivaizdavę.
Su kitais dar blogiau. Ar tu statysi juos į valdžią, ar paliksi rėkauti opozicijoje, pasirinkimas visada tik tarp blogo ir būtinai pačio blogiausio.
Birželio 14-osios trėmimų proga antisemitinę tiradą pavarė Seimo narys Žemaitaitis, paskelbęs, kad birželio 14-oji turinti būti išimtinai lietuvių holokausto diena, o didžiausi lietuvių, kaip ir palestiniečių kenkėjai, žudikai ir šiaip niekšai, yra žydai.
Ką daryti su faktu, kad maždaug kas ketvirtas 1941-ųjų birželio 14-osios tremtinys buvo Lietuvos žydas, Žemaitaitis nepaaiškino. Tautos mandatas išsilavinimo spragų neužpildo.
Bet negi kreipsim dėmesį į tokius mažmožius? Stebėtojui Lietuvos, rengiančios NATO viršūnių susitikimą, susidaryti apytikrį vaizdą apie šalį pakako ir fakto, kad kone tą pačią dieną tarsi susitarę antisemitinius skiedalus pavarė du priklausomybę nuo istorijos perrašinėjimo turintys karo vyrai – reicho fuhreris Putinas ir Krymo referendum gerbėjas Žemaitaitis.
Tuoj po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos tas ponas pliekė Ukrainos valdžią, kuri, pasak jo, programuoja pilietinį karą. O apie Rusijos surengto Krymo referendumo fikciją Žemaitaitis atsiliepė itin pagarbiai. Sakė, kad šitas fuhrerio Pu referendumas Kryme yra toks pat teisėtas, kaip ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo aktas: „Dėl referendumo nusprendė būtent Krymo gyventojai – Krymo parlamentas, kuris yra teisėtai išrinktas.“
Šitą sutapimą dar iškalbingiau papildė faktas, kad Generalinė prokuratūra, kaip visada, nieko antisemitiško neskaitė, negirdėjo. Negali kaltinti generalinės prokurorės, kokia ten jos pavardė. Būsimiesiems prokurorams, kaip ir apskritai teisininkams, universitetuose nedėstoma nei istorija, nei filosofija, nei turbūt jau ir logika.
O kadangi iš valstybinių antpečių žinojimas irgi nekyla, iš kur generalinei prokurorei žinoti, kas tas antisemitizmas ir kam čia jį užkardyti? Ot, jeigu valstybės prezidentas lieptų, tai kitas reikalas. Prokuratūra garsiai pradėtų ikiteisminį tyrimą, kurį po metų tyliai nutrauktų.
Bet mūsų prezidentas ne toks. Nelieps to, kas prezidento reitingams kenktų. O antisemitinių Seimo nario vogravimų kritika niekam Lietuvoje reitingų, kaip visiems žinoma, neprideda. Tai pakontroliuos, kokio storio asfaltas klojamas. Ir stovės kaip naujasis Krabo falas Kaune.
Taip jau su tais sutapimais sutapo, kad neatsistatydinusi premjerė Šimonytė nuvyko su vizitu į Izraelį. Kur turėdama laiko susitiko su Palestinos teroristų premjeru Shtayyechu.
Kokio velnio? Nebūtų skirtumo, ar susitikti su fuhrerio Mišustinu, Lukašendonijos Golovčenka ar Palestinos sprogdintojais. O mes klausėjui į dantis oficialų protokolą – aptarti dvišaliai Lietuvos ir Palestinos santykiai beigi ekonominio abiejų šalių bendradarbiavimo galimybės.
Geras vaizdelis: ekonominis Lietuvos bendradarbiavimas su Gazos sektorių valdančia HAMAS? Tikrai ne išskirtiniais atvejais, o vis dažniau susidaro įspūdis, kad jei tik dalykai priklausytų tik nuo Lietuvos politikų, Lietuvos valstybės gal jau nė nebūtų.
Nėra reikalo įrodinėti, moralizuoti. Užtenka palyginti.
Kaip jie visi iki vieno teisinosi dėl 114 kortelių, kuriomis apmokėjo degalus, į politinius automobilius pilamus po keturis kartus per dieną ir dar skirtingų rūšių, kaip pirko „Porsche“ padangas kas mėnesį ar tuno konservus Paryžiuje, vykdant šv. Vilniaus valdymo reikalą. „Aš daug važinėju po rajoną, todėl tam atvejui įsigijau vieną kitą šimtą kredito kortelių“. „Aš beveik nenaudojau mero reprezentacinio fondo, tai ko čia dėl to armanjako Paryžiuje kimbate?“.
Kaip tai rusiška. Ta pati oktava, kai Putinas užgieda: „Rusija legaliai išvežė vaikus iš Ukrainos.“. Kada jie supras, kad pridirbus į kelnes iki ausų geriau nepasakoti jokių vėjų? Vienintelis demokratiškai rinkto atstovo variantas buvo: „Prisivogiau. Atsiprašau. Žmonės, atleiskit, jei galit.“
Kuris iš čekučių dėliotojų taip įsivertino? Nė vienas. Haris Mackevičius ne be reikalo buvusio Vilniaus mero keliskart klausė, o su tuno konservais, po velnių, ką tu darei valdydamas Vilnių?
Tokia kaimo geopolitika. Vedžiojanti Lietuvą šunkeliais. Į pavojingą demokratijos nuošalę vardu BBD. Matijošaičio obeliskas-falas Kaune – tos kaimo geopolitikos simbolis.
Per pastaruosius 35 metus Lietuva daug kur buvo pirmoji. Pirmoji paskelbė nutraukianti visus ryšius su imperija. Pirmoji pasiprašė į NATO. Pirmoji perspėjo apie Rusijos keliamą grėsmę. Bet pastaruoju metu Lietuva vis dažniau įjungia atbulą. Identišką maskoliškiems judesiams.
Latvijos Saeima valstybės prezidentu išrinko gėjų. Lietuvos Seimas, nepriklausomai nuo to, kokia jame dauguma, tvirtai homobiškas. Prezidentūroje su ponios neva tai pirmosios padėjimu lizdą susisuko homofobių „tradiciniai institutai“. Palyginkite: Putinas ką tik įsteigė „medicininį“ institutą homoseksualų iškrypimams tirti. Filialą Daukanto aikštėj?
Ukraina išsirinko prezidentu žydą, kuriuo didžiuojasi visa narsi Ukrainos tauta ir visas Vakarų demokratijų pasaulis. Lietuva į Seimą išrinko ir kitais metais perrinks antisemitą Žemaitaitį, kuriam ploja žydų galabytojų ir stribų vaikaičiai. Tokios pas mus tokelės.
O tokių kaip Žemaitaitis Seime – dešimtys. Antisemitų yra kone visose parlamentinėse partijose. Tik vieni dar šiek tiek gėdijasi, o kiti atvirai daro iš antisemitizmo gešeftą.
Antisemitizmas ir homofobija yra patogi politinių niekšų priebėga, kurią suteikia rusiškai tvarkai nostalgiją jaučianti nemaža visuomenės dalis.
Priebėga, kuri neleidžia ir dar ilgai neleis Lietuvai iki galo nutraukti bambagyslės su rusiškuoju fašizmu. Kad ir kaip gražiai iš lapelių Holokausto aukų paminėjimo dieną skaitytų aukštieji politikai. Neleis pakilti iš asfalto, trinkelių, falų-obeliskų bei panašių kaip du vandens lašai ministrų Skaistės ir Kairio čekučių politikos dugno.
