R. Bogdanas. Slaptas nurodymas dėl Lietuvos Maskvoje

Nurodyti galėjo tik viršesnė už muitinę valdžia. Kitaip tariant, iš viršaus nuleistas nerašytas potvarkis gauti kompromatą prieš lietuvių verslą.

Rusijos muitinėje buvo sudarytas vadinamasis „rizikos profilis“, į kurį įtraukė ne kokią nors prekę ar prekių kategoriją, dėl kurios kokybės ar atitikimo abejojama. Šįkart į patikros kodą kaip „rizikos faktorius“ buvo įtraukta – dar negirdėtas dalykas - visa Europos Sąjungos (ES) valstybė Lietuva.

Esu rašęs, kad Lietuvos ambasadorių pokalbių telefonu paviešinimas sietinas su bandymais pakenkti artėjančiam ES viršūnių susitikimui Vilniuje lapkričio mėnesį. Rusija deda daug pastangų, kad sustabdytų Rytų partnerystės šalių gravitaciją į Europos erdvę, ir visokiais metodais bando jas prisirišti prie savęs. Jau kuris laikas Maskvai kliūna Ukrainos žemės ūkio produktai, dabar nusprendė, kad moldavų vynas netinkamas gerti rusams. Armėnijai taip išsukiojo rankas su Kalnų Karabachu, kad jų prezidentas net paskelbė stosiąs į V. Putino bandomą kurti Muitų sąjungą, o tai reikštų uždarytas duris į ES.

Lietuva dabar baudžiama, kaip pirmininkaujanti ES šalis, kuri stengiasi sėkmingai įgyvendinti ES, o ne Kremliaus darbotvarkę. Briuselyje tai aiškiai suprantama, todėl ES reakcija į Lietuvos vežėjų diskriminaciją buvo žaibiška, ir Rusijai buvo pareikšta, jog Briuseliui tokie veiksmai nepriimtini. Jei Maskvai nieko nereiškia Lietuvos nuomonė, tai su bendra ES pozicija ji priversta skaitytis.

Premjeras Algirdas Butkevičius įvertino situaciją dėl Lietuvos vežėjų blokados Rusijoje kaip „tam tikrą ekonominį karą“ ir išvyko per Romą į Slovėniją. Ten kaip tyčia vyksta Europos krepšinio čempionatas, tačiau kelionė apkaišyta pateisinančiais susitikimais Liublianoje. Kada premjeras su žmona vaikštinėja po Romos senamiestį, Vyriausybės kancleris Vilniuje vadovauja pasitarimui tarp įvairių žinybų dėl susidariusios situacijos.

A. Butkevičius nesikeičia. Būdamas finansų ministru, jis nusiplovė į Druskininkus, kada reikėjo Seime ginti jo ministerijos parengtą metinį biudžetą, ir paliko šį sunkų darbą pavaduotojams. Ko vertas vadas, pripažinęs vykstant antpuolį ir dingęs iš posto? Bet apklausos tvirtina, jog lietuviams tokie vadai patinka.

Savo ruožtu, prezidentė Dalia Grybauskaitė Jaltoje susitiko su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, padrąsindama Ukrainą atlaikyti spaudimą iš Maskvos, kurį patirianti ir Lietuva.

Nesklandumai vežėjų versle yra rimtas pavojus šalies ekonominei gerovei: logistika sukuria 10 proc. Lietuvos BVP. Dėl blokavimo vežėjai per dieną patiria apie 2 mln. eurų nuostolio, o Lietuvos biudžetas dėl to kasdien praranda apie 2,5 mln. litų nesumokėtų mokesčių. Verslas visada skaičiuoja riziką, ir dėl tokių Rusijos veiksmų Lietuvių vežėjai savo klientams atsiduria rizikos grupėje. Viena vertus, patiriamas konkretus nuostolis, kita vertus, bandoma griauti esančius ryšius su klientais, stumti lietuvius iš rinkos.

Šiomis dienomis viena bendrovė pagal užsakymą pasiuntė vilkiką paimti prekių Italijoje ir nuvežti jas į Rusiją. Prieš pat kraunant paskambino prekių pirkėjas ir pareikalavo jokiu būdu nesiųsti krovinio su lietuviais, kad jis neįstrigtų. Per Rusijos organizuotą antilietuvišką operaciją nukenčia ir rusų verslininkai. Sulaikyta Lietuvoje spausdinto rusiško žurnalo siunta laiku nepasiekia pirkėjų ir prenumeratorių, dešimtys tonų varškės supūna, o rusai pirkėjai mato tuščią lentyną vietoje varškės. Rusijoje mažiausiai rūpi saviškiams sukelti sunkumai.

Lietuvos valdžia galėtų neimti šio negero pavyzdžio ir verčiau pagalvotų apie tam tikrą solidarumą su tais, kurie konkrečiai nukenčia, kada įgyvendinami strateginiai valstybės reikalai. Solidarumo, bent dalinio kompensavimo mechanizmas tik stiprintų visuomenės palaikymą vyriausybės sprendimams. Visi tada jaustųsi kaip viena komanda, ir žmonės pasienyje nemurmėtų, jog politikai taria, o jie kenčia. Juk vienas iš šitos Rusijos operacijos tikslų yra kelti lietuvių nepasitenkinimą savo šalies vykdoma europietiška politika.

Dalis politikų iš tikrųjų per daug ir nesigilina, kas čia vyksta. Vietoj pastangų solidarizuotis bendram labui svarbiau papilti ant oponentų. Dabartinė opozicija Audronio Ažubalio asmenyje koneveikia vyriausybę, kad dėl jos neveiksnumo didėja nuostoliai pasienyje. Visų pirma, nuostoliai randasi ne tiek pasienyje, o Rusijos vidinėse muitinėse, t.y. kažkur pamaskvėje, kur iškraudinėjami vilkikai ir ardomos pakuotės.

Pasidomėjus paaiškėjo, kad Muitinės departamentas jau prieš kelias savaites, kai prasidėjo automobilių blokavimas į Karaliaučiaus sritį, šiuo klausimu oficialiai raštu kreipėsi į Rusijos centrinę muitinę paaiškinimo. Kitas dalykas, jog rusai iki šiol jokio atsakymo neatsiunčia, nors Rygoje laiko Rusijos muitinės atstovą Baltijos šalims. Žinodami apie pradžioje minėtą operatyvinį nurodymą, galime nesistebėti tyla iš Rusijos pusės.

Greta politinio blokados pamušalo yra ir ekonominis Rusijos interesas, susijęs su tarptautine TIR sistema. Pamažėl ir nesulaikomai Rusijos ekonomika lėtėja, jos specialistai įspėja apie artėjančią recesiją. Matyt, duota komanda ieškoti papildomų šaltinių biudžetui. Valstybėje, kur viską sprendžia vienas asmuo, tokie uždaviniai virsta fantastiniais su realybe prasilenkiančiais sumanymais.

Rusai sugalvojo, kad greta TIR jie įves papildomą rusišką draudimą įvažiuojantiems vilkikams, ir bus pinigėlių. Žadėjo įvesti rugpjūčio 14 d., paskui mėnesiui nukėlė. Šia naujove Rusija grubiai pažeidžia tarptautinio TIR sąlygas, nors pati yra šio susitarimo dalyvė. Pagaliau tik ką įstojusi į Pasaulinę prekybos organizaciją, taip laužo ir jos nuostatus. Triukai su TIR ir papildomais garantais yra toks akibrokštas, kad klausimas atsidūrė Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus dienotvarkėje.

Rusija dabar yra priėmusi absurdišką sprendimą, jog jos azijinėje dalyje reikalingas papildomas draudimas, o europinėje dalyje užtenka TIR. Šiuo nutarimu Rusija pasiskelbė dviejų jurisdikcijų junginiu. Iš pirmo žvilgsnio, kvailystė, bet žinant rusišką veikimo modelį, tai nestebina: iš pradžių pabandyti viena koja, - jei ramu, tai žengti toliau, o jei duos per nagus, tada atsitraukti. Kaip sako garsi rusų apžvalgininkė Julija Latynina, V. Putinas nėra kruvinas diktatorius su plačiais mostais; tai smulkias niekšybes krečiantis žmogus. Jis ketverius metus ruošėsi pulti Gruziją, bet įsikišus ES ir JAV, greitai atšoko.

Tokios vežėjų blokados ne pirmiena. Lietuviai sėkmingai įveikė 2009 m. Rusijos sukeltų trikdžių pasekmes, įveiks ir šįkart. Pasak „Linavos“ atstovo spaudai Gyčio Vincevičiaus, Lietuvos vežėjai iš europiečių Rusijoje dirba geriausiai.

O politikai turėtų skirti savo pastangas ir iškalbos gebėjimus tam, kad tokios antivalstybinės operacijos neskaidytų mūsų. Antpuolio nuostolius atsverti gali tik auginamas ir grūdinamas visuomenės tikėjimas, jog einame naudinga Lietuvai kryptimi, kuri neprivalo sutapti su šiandieninės Rusijos pageidavimais.