Vaizdelis toks, kad valdantieji, nebodami skausmų, žengė per apvalančią skaistyklos ugnį į skaidrumo karaliją, kur mes visi gyvensime ant demokratiškų pagrindų. Aišku, su viena sąlyga – jei vėl perrinksime socdemus vadovauti.
Ir staiga šis žygis, taip gražiai prasidėjęs, užtrūko. Ilgokai sėdėjo laukiamajame ant suolelio būsimasis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, pravarde Unabomberis, ir laukė, kol aprims vėjai – juk viskas laikina, įskaitant audras. Dabar jaunasis politikas savo karjeros šuoliu galės įtikinėti jaunąją kartą, kaip gera būti Lietuvos socdemu ar bent jau balsuoti už juos. Tiesa, patartina turėti komunistą prosenelį, vykdžiusį Maskvos planus sugriauti Lietuvos valstybingumą, ir reikia nesigėdyti jo vardą kaip vėliavą perduoti savo pirmagimiui.
STT, apakinta apsivalymo trimitų spindesio ir istorinio idėjiškumo, tėškė ant stalo ilgo darbo rezultatus. Todėl Valstybės atkūrimo dieną šiandien pasitinkame čiaudėdami. Bet čiaudulys, kaip žinia, yra užkrato šalinimas.
Ar A.Butkevičius yra R.Paksas?
Išlenda ir seni recidyvai: kadaise, vos įsitaisęs Respublikos prezidento kabinete, Rolandas Paksas čiupo telefoną ir aiškino, kas kam turi perrašyti akcijas. Dabar jis vėl įsipainiojo tiek, kad tapo specialiuoju liudininku, kas reiškia įtariamąjį be penkių minučių.
Bandydamas paridenti statinę ant Prezidentūros, koalicijos partneris užrito ją ant paties Algirdo Butkevičiaus: viešai papasakojo esą D.Grybauskaitė sakiusi premjerui, jog prieš R.Paksą vyksta tyrimas, o tas perdavęs žinią tiriamajam.
Šitoje istorijoje A. Butkevičius paverstas į R. Paksą per 2004 m. apkaltą, o pats R.Paksas užėmė savo globėjo Jurijaus Borisovo vietą. Faktas, kad prezidentas R.Paksas sąmoningai pranešė J.Borisovui, jog šio atžvilgiu vykdomas tyrimas, per apkaltą buvo pripažintas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu. O kaip šįkart? Vėl kažkam teks meluoti, išsisukinėti, eiti Trečiokišku keliu.
Bet nereikia dramatizuoti, kad mums atsivėrė vėžio metastazės. Taip, mūsų korupcija yra liga, bet ne mirtina, o užsitęsusi.
Nauja tragedija Rusijoje rodo, kaip korupcija, virtusi valstybę apėmusiu vėžiu, tiesiogine žodžio prasme atneša mirtį. Maskvoje auklė uzbekė nupjovė galvą prižiūrimai ketverių metų mergaitei. Pasirodo, jau prieš penkiolika metų jai diagnozuota šizofrenija, bet korupcija Uzbekistane ar Rusijoje leido jai šį faktą nuslėpti ir gauti tinkamą pažymą.
Kyšiais besimaitinanti policija nesidomėjo jos ryšiais su radikaliais islamistais ir galiausiai net sulaikyti iškart nesugebėjo, kai ji visą valandą rėkaudama „Alach akbar“ blaškėsi palei metro stotelę Maskvoje su nupjauta vaiko galva rankoje. Tai pavyzdys, kaip tiesiogiai žudo korupcija. Gal neikime ta kryptimi, nors daugumai viena diena gyvenančių lietuvaičių korupcija tokia miela ir pateisinama.
Dzūkijos nuogybės
Ričardas Malinauskas kilęs iš Grūto parko kūrėjo ir Dzūkijos grybų, bet jo versliškumas socdemams tiko ne mažiau nei kitų nomenklatūrinė praeitis. Žmogus, pasirinkęs partiją pagal patogumą, visada elgiasi taip, kaip patogiausia siekti patogumo savo valdose. Atėjęs į merus, jis rado telefoninę teisę, ją įsisavino ir sėkmingai naudojo. Galbūt teisinga formulė, kad Druskininkai yra lygu telefoninė teisė plius ES pinigai?
Tačiau ilgesnėje perspektyvoje toks valdymas veda į automobilį ant pėsčiųjų tako su išskirtiniu numeriu „CARAS“. O vėliau ateina nešlovinga pabaiga – nutraukiama akiai maloni europietiška skraistė, pasimato rusiško tipo schemos ir prasideda kova už išlikimą, kuri yra iš anksto pasmerkta, nes gerovę kuriantys ES pinigai mėgsta skaidrumą.
Kažkodėl socdemai nesupranta, kad R.Malinausko sukaupti bonusai niekaip neatsvers ES tiekiamos paramos. Gal jiems labai skauda, kai Druskininkų meras prieš visą Lietuvą laiko socdemų vadovybę už vienos vietos, ir tai neleidžia įvertinti padėtį?
Ne kirvis, o nešvarus skuduras
Nesuvaldantis situacijos premjeras kovo 11 proga išsitraukė karo kirvį prieš prezidentę, apkaltindamas ją skundimais užsienyje dėl Vyriausybės korupcijos. Pats esu buvęs užsienio politikos virtuvėje, todėl negaliu įsivaizduoti, kaip Angela Merkel, apie dešimt metų asmeniškai pažįstanti Dalią Grybauskaitę ir derinanti su ja balsavimus Europos Vadovų taryboje, galėtų atvirauti į ausį visiškai Europoje nežinomam Algirdui Butkevičiui.
Nevertėtų ir Latvijos prezidento piešti kaip keistuolio, kuris įdavinėja savo kolegę D.Grybauskaitę atvykusiam prisistatyti Lietuvos premjerui, kuris yra žemesnio rango ir ne bendrapartietis. Mums draugiškų šalių vadovams nėra jokios prasmės tokiu būdu varyti pleištą tarp valdančiųjų Lietuvos politikų.
Nei pramonininkų konfederacijoje kas nors girdėjo apie estų ministrų skambučius jiems, kol apie tai per televiziją nepaskelbė A. Butkevičius. Premjero kirvis įsižiūrėjus panašus į nešvarų skudurą, nusistvertą iš pasimetimo.
Balandis – švaros mėnuo
Vietoj nevykusio dangstymosi verčiau išsičiaudėti ir apseiti be trečiokiškos Lietuvos, kurioje vykdomos telefonu duotos „zadanijos“, o paskui meluojama ir viešoje erdvėje, ir prieš Seimo antikorupcijos komisiją. Prisiminkime, kas dėjosi JAV, kai prezidentas Billas Clintonas apsimelavo dėl asmeninių dalykų, - net ne dėl Vyriausybės nutarimo.
Kovo 11d. prieš 26 metus buvo balsuojama dėl apsivalymo – ir nuo svetimos valdžios, ir nuo pagerintų piliečių, tada vadintų nomenklatūra, arba zombiais pagal „Antį“. Mikrobų daug dar tūno mūsų tundroj, bet po kovo turi ateiti balandis – švaros mėnuo.
