Klausia Blinkevičiūtė: „Kas atsitiko, kad būtent dabar reikia sėti paniką?“ Aha, kažkas atsitiko, – kaip toje Kaušpėdo dainoje, bet argi kreipsime dėmesį: „Treji metai valdžioje... Reikėjo anksčiau iš medžio iškristi ir pabusti“. Cha! Ir gera, taiku ant širdies, ir klausimas pirmininkės skamba tarsi mielas, raminantis „Jingle Bells“. Cha – cha! Nes juk šventės ant nosies, o tasai obuolys iš L raidės „sėja paniką“. Cha – cha – cha!
Šįmet įvairiausių politikos klausimų girdėjome. Gudrių ir paradoksalių. Pavyzdžiui, Žemaitaitis klausė ar „dabar tarsi svarbiausia yra įrodyti, kad kažkoks Žemaitaitis nemėgsta žydų?“ Buvo ir dramatiškų dorovės klausimų, tarkime, šis Gražulio: „Kyla pagrįstas klausimas, kodėl valdantieji taip aršiai dangsto pedofilus?“ Ir dar daugybė kitokių klausimų – provokacinių, retorinių, kvailų, žaismingų. Neveltui šįmet mus palikęs legendinis čekų rašytojas Milanas Kundera aiškino: „Kvailybė yra tada, kai yra atsakymai į visus klausimus. Išmintis yra tada, kai kiekvienam dalykui yra po klausimą“.
Lietuvos socdemų pirmininkės klausimas apie „paniką dabar“ yra vienas tų klausimų, kurį išgirdęs negali nei juoktis, nei pykti. Jam sunku pritaikyti kurį nors politinės emocijos registrą, tačiau jame sutelpa visa politinio kalbėjimo beprasmybė. Tai ne šiaip klausimas, tai metų klausimas! Tad galima nutaisyti mandagią šypseną ir tarstelėti: labas rytas, Blinkevičiūte!
Jeigu, tarkime, socdemų Vilija savo klausimą formuluoja iš atokaus provincijos miestelio arba jaukiai užsnigto vienkiemio, kurio, tarkime, nepasiekia internetas, bet TV 6 kanalo laida „Gero vakaro šou“ kartais pasiekia, tada taip. Tada galime suprasti: jaukiai užsnigto vienkiemio Europos nuovargis ir nerimas, tarkime, visiškai nepasiekia. Paniką sukelia nebent nepravažiuojami keliai. Tada gal ir teisinga paskutinio obuolio metafora.
Arba, tarkime, kitas variantas: socdemų pirmininkė išvyko atostogų į šiltesnį kraštą. Tarkime, į Tenerifę. Ten taikiai ošia Atlanto bangos. Ir ten visada – fiesta, ir saulė taipgi teka, alus, benzinas ir erdvi vila su baseinu gerokai pigesnė už butuką Palangoje. Tada taip, – klausimas apie paniką ir žiemos obuolius nebūtų aktualus. Tarkime, tai būtų anekdotas ir tiek.
Visgi socdemų lyderė yra ten, kur turi būti – nei jaukiai apsnigtame vienkiemyje, nei šiltoje Tenerifėje. Ji yra Europos politikos žaizdre – Strasbūre, Europos parlamente. Ir būtent todėl reikia šyptelėti: labas rytas, Blinkevičiūte. Šią savaitę netgi tolimas pietiečių dienraštis, Madrido „El Mundo“ pirmame puslapyje įkalė tekstą, kurio pavadinimas buvo toks: „Blogiausios Zelenskio valandos“. Šiaip ten pas ispanus daugiau karališkos šeimos intrigos, bet mažumėlę panikos dėl Ukrainos jie, kaip ir tas mūsų obuolys iš L raidės „pasėjo“. Nesusipratėliai!
Jeigu šią savaitę vartėme rimtesnę Vakarų žiniasklaidą tai regėjome iškilius panikos tekstus. Ir tai buvo keista, bet gražu, neįtikėtinai gražu: amerikiečiai, italai, prancūzai, britai užuot jaukiai niū niūniavę „Jingle Bells“ ne tik aršiai ginčijosi dėl filmo „Napoleonas“, šįsyk – ne, jie buvo pasimetę ir išsigandę dėl Zelenskio, dėl Ukrainos, dėl Europos, dėl labai savimi patenkinto Putino. Labas rytas, Blinkevičiūte!
Jeigu mes imsime ir skaitysime šio mėnesio Vašingtono „The Atlantic“ arba aštuoniomis kalbomis leidžiamo „Huffington Post“ apžvalginininkų tekstus, kas su mumis nutiks? Nieko gero nenutiks, „Jingle Bells“ varpelius nutildysime, pradėsime rimtai mąstyti, kas su mumis ir su mūsų sąjungininkais, su NATO bus rudeniop, po JAV prezidento rinkimų. Po to, kai ten vėl sugrįš didelis populistinis MAGA! Šitą pokytį savo metiniame Kremliaus šou ketvirtadienį numatė Putinas. Be panikos, vyrai, bet jis tiesiai šviesiai pasakė: viskas su Amerika bus okay, bet tik po to „kai ten įvyks tam tikri vidiniai pokyčiai“. Labas rytas, Blinkevičiūte!
2024 – ųjų lapkritis ir rinkimai Amerikoje dar toli, be panikos, vyrai, nebūkite paiki obuoliai! Birželis ir Europos parlamento rinkimai irgi dar viso labo tik po pusmečio, dar ne vasara, nesinervinkime. Nors Vakarų valstybių politikos aviliai jau neramiai ūžia, labai neramiai, daug erzelio, įtampos visur Europoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje „Alternative für Deutschland“ jau tapo antrąja partija! Kai taps pirmąja, tada pažiūrėsime ar Berlynas mums atsiųs žadėtąją brigadą, na, bet be panikos vyrai, tilindžiuokime „Jingle Bells“!
Socdemų Vilija yra ten – Strasbūre, viską mato, atidžiai stebi giluminius europolitikos procesus. Kaip ir dera socdemų pirminininkei sąjungininkų patikimumą ji regi taip, kaip anais laikais liepdavo regėti paminklus Leninui, – jie buvo monumentalūs, amžini, nerūdijantys. Abejoti sąjungininkų patikimumu, anot socdemų Vilijos – nedora, na, bet jeigu ispanų „Vox“, italų „Lega“ ir Putinui prasiskolinusi prancūzė Marie Le Pen imtų ir pakeistų EP fizionomiją, jeigu pakeistų ne tik nuotaikas, bet ir nuostatas, kas tada? Laba diena, Blinkevičiūte!
Nesinervinkime, draugai, švęskime: Ukrainai leido derėtis dėl narystės Europos Sąjungoje. Viskas ten vyko kaip Kalėdų pasakoje, išgėrus taurę karšto vyno - be panikos, be nervų, be diplomatinio šaršalo. Atvažiavo Zelenskis ir po Briuselio egle rado dovaną – kandidatės statusą. Eglė buvo graži, tiesa, nepigi, teko susimokėti. Von der Leyen ištiesė 10 milijardų eurų čekį etatiniam šventės gadintojui Orbanui, kurį kai kas vadina Europos šeimų ir Vengrijos patriotu, o kai kas - tiesiog Putino agentu ES. Pradžiai suveikė. Kažin ar ilgam, bet ar reikia Ar tikrai viską melavo iš medžio iškritęs obuolys L, ar tikrai melavo Paryžiaus „Le Monde“, Milano „Il Corriere della Sera“, 70 Vokietijos politikos įžymybių, Madrido „El Mundo“, aštuoniomis kalbomis leidžiamas „Huffington Post“? Tikrai?
Dėl obuolio. Socdemų Vilija sako: „Treji metai. Reikėjo anksčiau iškristi iš medžio ir pabusti“. Bonjour mademoiselle Vilija, ar prieš trejus metus vyko karas, du karai – vienas Ukrainoje, kitas Artimuosiuose Rytuose? Be panikos, vyrai! Lieka vienintelis klausimas: tik nebus tas laike pasimetęs obuolys saldaus populistinio socdemų skonio?
pj
