Radikalias nuostatas skatinantys portalai ir leidiniai jau kurį laiką ūžė ir bandė kelti paniką apie tai, kad neva matematikos pamokas pakeis pamokos apie gėjus. Programą išnarsčiau ne kartą, tad atrodė svarbu pasidalinti savo žiniomis apie ją.
Tačiau savaitgalį pasirodęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešimas apie platinamą netikrą programos dokumentą mano rašymo procesą labai pagreitino. Ministerija kartu su viešu pranešimu, kad platinama programa yra netikra, pateikė ir nuorodas į programos turinį. Tačiau pripažinkime – programa tokia ilga, kad joks švietimo srityje nedirbantis žmogus jos neskaitys.
Skirkite 7 minutes šio teksto perskaitymu ir gausite koncentruotą informaciją apie programos turinį ir ko joje trūksta.
Išmokyti gyvenimo
Galutinė programos versija – ilgų (daug kas sutiks, kad per ilgų) diskusijų tarp ŠMSM ir įvairių nevyriausybinių organizacijų rezultatas. O programos tikslai – gana ambicingi.
Ja „siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui“, suteikti žinių bei vertybinį pagrindą savarankiškai arba su pagalba atpažinti ir įveikti gyvenime kylančius iššūkius. Kitaip tariant, tai – gyvenimo pamokos.
Programa aprėpia temas nuo to, kaip saugiai pereiti gatvę iki tarpasmeninių santykių, skatina pažinti savo ir kitų emocijas, ugdyti empatiją, sprendimų priėmimo ir atsakomybės už juos kompetenciją, saugoti savo ir kitų sveikatą.
Ji susideda iš keturių pasiekimų sričių: savęs pažinimo, asmeninių tobulėjimo tikslų išsikėlimo ir siekimo; tarpusavio santykių kūrimo ir mokymosi bendradarbiauti; atsakingo elgesio ir pasekmių įvertinimo; asmens, bendruomenės gerovės kūrimo; sveikatos stiprinimo ir saugojimo. Temos, aprėpiančios šias sritis, bus dėstomos nuo pirmos iki dešimtos klasės.
Pradinėse klasėse šis mokomasis dalykas bus integruojamas į kitas pamokas, o nuo penktos klasės jam bus skiriama atskira pamoka.
Netinkamo elgesio atpažinimas – nuo ankstyvo amžiaus
Viešojoje erdvėje cirkuliavo paniką ir nerimą bandyti sukelti informaciją. Jos autoriai puikiai supranta – mažai kas ras laiko perskaityti ir įsigilinti į šimtus puslapių, kurie parašyti švietimo žargonu. Tėvai ir globėjai tam paprasčiausiai neturi laiko.
Tačiau programą skaitę specialistai sutiks su ŠMSM pozicija, kad lytiškumo ugdymas programoje sudaro ne itin didelę jos dalį – apie 10-15 proc. Šios temos yra glaudžiai susijusios su kitais, anksčiau išvardintais punktais – atsakingu elgesiu, mokymusi bendradarbiauti, sveikatos stiprinimu. Mokytojams rekomenduojama literatūra ir mokymosi šaltiniai yra pagrįsti tarptautinėmis rekomendacijomis bei mokslu, taip pat – pritaikyti mokinių amžiui.
Tai kas toje programoje?
Lyčių lygybę programa mini nuo pirmos klasės. Dokumente rašoma, kad mokiniai, „analizuodami santykių įvairovę, klasės mokinių panašumus ir skirtumus, pomėgius, gebėjimus ir talentus tyrinėja, kas yra lyčių lygybė ir kuo ji svarbi bendruomenei“. Kitaip tariant, mokiniai skatinami lygiavertiškai vertinti vieni kitus ir kitas, nepaisant jų lyties.
Kitas svarbus įgūdis – gebėjimas pasakyti „ne“ netinkamai elgesiui. Tai – viena paveikiausių seksualinio smurto prevencijos priemonių. Nuo pirmos klasės mokiniai bus mokomi, kaip „atpažinti neapgalvotus, žalą darančius sprendimus bei kaip gebėjimas tvirtai pasakyti „Ne“ gali apsaugoti nuo žalingų sprendimų, kurie gali būti pavojingi santykiams, sveikatai ir gyvybei“.
Darbas pirmoje klasėje, žinoma, tik prasideda. Vėlesnėse pradinėse klasėse mokiniai toliau bus skatinami atpažinti netinkamą, smurtinį elgesį, situacijas, kai yra peržengiamos ribos ir reikia kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, pagarbą vienas kitam bei stereotipus, lyčių vaidmenis.
Čia norisi išsyk stabtelt ir trumpai įvardinti, kas yra lyčių vaidmenys: tai – visuomenėje vyraujantys lūkesčiai, kultūrinės normos, įsitikinimai, pasireiškiantys elgesio, aprangos, išvaizdos, būdo bruožų ar pomėgių standartais, kurie priskiriami išskirtinai moterims arba vyrams; kitaip vadinami lyčių vaidmenų stereotipais.
Pavyzdžiui, antroje klasėje, kalbant apie lyčių roles, pokalbiai turėtų atrodytų maždaug taip: mergaitės gali žaisti mašinomis ir joms gali puikiai sektis tikslieji mokslai, o berniukus gali dominti pramoginiai šokiai bei literatūra, ir tai jų nepaverčia mažiau mergaitiškomis arba berniukiškais.
Penktoje klasėje jaunuoliai bus mokomi atpažinti, kas yra seksualinis priekabiavimas (programoje įvardinamas kaip „priekabiavimas lytiniu pagrindu“, ,,pavyzdžiui, pornografinių nuotraukų rodymas, netinkamas prisilietimas, netinkami pasiūlymai ir pan.), kokios prevencijos galimybės ir kaip padėti (pvz., pranešti tėvams, mokytojams, policijai, tvirtabūdiškai pasakyti „Ne“ ir pan.)“. Vėlesnėse klasėse šios temos išplečiamos, įtraukiant abipusio sutikimo, ribų brėžimo ir jų peržengimo atpažinimo plotmes.
Svarbu pažymėti, kad šios temos – visuminio, mokslu grįsto lytiškumo ugdymo dalis. Reprodukcinės sveikatos aspektai akivaizdžiau pažymimi (tik) devintoje klasėje: su mokiniais kalbama apie rūpinimosi savimi svarbą – aiškinama lytiškai plintančių infekcijų sąvoka, jų simptomai ir išvengimas, bei kur kreiptis dėl profilaktinio patikrinimo bei pagalbos pajutus ligos simptomus.
Šalia šių temų programoje dėmesys skiriamas ir stereotipams, kito priėmimui ir tolerancijai. Dešimtoje klasėje mokiniai „mokosi atpažinti ir įvardyti subjektyvumą, stereotipus bei nusistatymą prieš vieną ar kitą grupę, pagrįsti, kaip išankstinės nuostatos ir nusistatymas veikia įvairių grupių tarpusavio santykius, asmeninį bei viešą gyvenimą, oponuoti netolerancijai ir stereotipams (pvz., pastebi nesąžiningą elgesį ir reaguoja).“
Iš šios apžvalgos matome, kad seksualinė orientacija programoje nėra išskiriama kaip atskira potemė, veikiau patenka po stereotipų ir nediskriminavimo temomis, o lyčių lygybė aptariama tarpusavio bendradarbiavimo ir santykių plotmėse.
Kas blogai su programa?
Ar viskas gerai su programa? Toli gražu ne. Kadangi šio teksto tikslais yra apžvelgti programos turinį, kritikos neplėtosiu – apsiribosiu, mano požiūriu, esminiu dalyku: žmogaus teisių temoms trūksta konkretumo ir aiškumo. Ir jų daugiausia stokojama pristatant būtent tas temas, dėl kurių programa susilaukė dezinformacijos lavinos, t.y. lyčių lygybė ir seksualinė orientacija.
Jei kalbate su paaugliais, žinote, kiek daug jiems kyla klausimų, susijusių tiek su savo, tiek su bendraklasių seksualumu. Jei jie šios informacijos negauna mokyklose suole ar šeimoje, tuomet pasideda loterija – ar paaugliai ją suras pornografijos puslapiuose, ar ras (dažniausiai ne lietuvių kalba) patikimos, nuraminančios ir patyčių neskatinančios medžiagos.
Nepaisant šios kasdien vykstančios loterijos, Gyvenimo įgūdžių programa apie seksualinę orientaciją kalba tik neigiamų stereotipų atpažinimo kontekste.
Panašiai „neatstovėta“ ir smurto prieš moteris tema: smurtas lyties pagrindu neišskirtas ir nepaaiškintas, nors programoje ir aptariamas seksualinis, ekonominis, fizinis bei psichologinis smurtas. Šių smurto formų prevencija, diegiant lyčių lygybės principus, nėra akivaizdi, nors tokia turėtų būti.
Pasitikėjimas mokytojais
Kaip jau skelbė ir ŠMSM, Gyvenimo įgūdžių programa nėra paslaptis. Ji – viešai prieinama, su ja susipažinti gali kiekvienas norintis. Taip pat susipažinti galima ir su ekspertų parengtomis rekomendacijomis, kuriomis remdamiesi mokytojai galės pasirengti šioms pamokoms.
Tad paslapties nėra. Akivaizdu, jog aukščiau vardinamos temos – tai gairės, kuriomis remtis gali mokytojai. Juk jie ir geriausiai pažįsta savo klases bei mokinius, ir žino, kaip šias temas atskleisti jų amžiui tinkamu, informatyviu būdu.
Lietuvoje tokia programa bus įgyvendinama pirmą kartą. Ji turi potencialo padėti mokiniams naviguoti per sudėtingą šiuolaikinį gyvenimą su atvirų, šias temas dėstyti besimokysiančių mokytojų pagalba.
To ir norisi palinkėti visiems mokyklų bendruomenėse – tėvams, vaikams, mokytojams bei mokyklų administracijos: atvirumo, priėmimo ir nepasidavimo bauginimui.
Paulina Drėgvaitė yra švietimo platformos „Nepatogaus kino klasė“ vadovė.
