Mažieji koalicijos partneriai įprastai turi nedaug galios, bet rinkėjų laikomi solidariai atsakingais už koalicijos veiklos rezultatus. Jie gauna mažiau žiniasklaidos dėmesio už premjero partiją ir retai gali pasigirti tuo, kad sekasi įgyvendinti didžiąją dalį savo pasiūlymų ar primesti valdančiajai partijai prioritetus (išsamiai mažiesiems koalicijos partneriams dažniausiai iškylančias problemas analizavo Heike Kluver ir Jae-Jae Spoon).
Laisvės partijos (LP) atveju šie trūkumai yra itin aiškūs. Partijai sunkiai sekasi pasiekti kai kurių esminių savo programos tikslų. LP žadėjo jau per 100 dienų įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, dekriminalizuoti psichoaktyviųjų medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti. Vėliau Aušrinė Armonaitė patikslino, jog buvo kalbama tik apie projektų įregistravimą, o ne priėmimą. Tačiau tai fakto nekeičia – tikslas buvo greitas šių klausimų sprendimas.
Kol kas tikslai dar nepasiekti. Disponavimo mažu kiekiu kanapių dekriminalizavimo klausimui Seimas po svarstymo trapia persvara pritarė, tačiau nepavyko žengti žingsnio į priekį išbraukiant šį pažeidimą iš Baudžiamojo kodekso (BK). Tad projektas pakibo, o net jeigu pavyktų sutvarkyti BK, lauktų finalinis balsavimas dėl nuostatos įtraukimo į Administracinių nusižengimų kodeksą. Pirmųjų balsavimų patirtis rodo, kad ramiai prieš galutinį balsavimą LP nariai miegoti negalės – Seimas susiskaldęs į apylyges grupes. Tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimas taip pat kol kas neįvyko. Iš pagrindinių LP prioritetų pavyko įteisinti tik asmenvardžių rašybą lotyniško raidyno rašmenimis.
Laisvės partija bent jau yra ryškiai matoma Seime ir atkreipia į save dėmesį pasiūlymais, kurie visuomenėje vertinami nevienareikšmiškai. Liberalų sąjūdis (LRLS) apskritai blankus ir lieka abiejų partnerių šešėlyje. Bene didžiausia partijos stiprybė – pirmininkės populiarumas. Pagal palankių vertinimų skaičių (32 proc., „Vilmorus“) Viktorija Čmilytė-Nielsen patenka į populiariausių politikų šalyje penketuką ir neblogai išnaudoja pareigų suteikiamą matomumą. Gana blankūs yra LRLS deleguoti ministrai. Simono Gentvilo sprendimai dėl statybų reglamentavimo sulaukė neigiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesio. Net ir vykstant viešųjų erdvių desovietizacijai, daugiau negu pusė respondentų neturi nuomonės apie kultūros ministrą Simoną Kairį (12 proc. vertina teigiamai, 33 proc. – neigiamai; „Vilmorus“).
Liberalų sąjūdžio pozicijos savivaldoje gana tvirtos. Ypač daug partijai davė laikotarpis nuo 2012 metų Seimo rinkimų iki 2016 metų gegužę prasidėjusio korupcijos skandalo, kai LRLS reitingai augo. Prieš 2015 m. savivaldos rinkimus Liberalų sąjūdis buvo patrauklus pasirinkimas norintiems pradėti politinę karjerą ar palikti smunkančias politines jėgas.
2011 m. savivaldos rinkimuose LRLS buvo iškovojęs tik 98 mandatus, o po ketverių metų – jau 217 (ir iškovojo 9 merų postus). 2019 m. skaičiai susitraukė iki 126 mandatų ir 6 merų postų. Prisijungus buvusiam „tvarkiečiui“, Pagėgių merui Vaidui Bendaravičiui, merų skaičius dabar siekia 7. 6 iš 7 LRLS merų sieks būti perrinkti. Intrigos Kauno rajone į rinkimus įneš Viktoro Pranckiečio kandidatūra, Visagine mero posto sieks olimpietis Jevgenijus Šuklinas, buvęs labai arti antrojo turo 2019 m. Tačiau didžiuosiuose miestuose partijos rezultatai turbūt bus kuklūs – galbūt daugiausia galima tikėtis Klaipėdoje, kur Saulius Budinas 2020 m. Danės rinkimų apygardoje pateko į antrąjį turą, tačiau ir jis, vargu, ar gali rimtai kovoti dėl mero posto. Prieš ketverius metus Liberalų sąjūdis net nepateko į savivaldybių tarybas Vilniuje ir Kaune, tad vien sugrįžimas į jas jau būtų geras rezultatas, bet tą padaryti lengva nebus. Ypač daug pastangų partija deda Vilniuje – į sąrašą priviliojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorių Joną Sakalauską, visuomenininką Danielių Lupshitzą, buvo sutikęs dalyvauti ir virtuvės šefas Gian Luca Demarco, kuris vėliau persigalvojo.
Laisvės partijai tai yra pirmieji savivaldos rinkimai. Tačiau jie dabar turi svarbiausią Lietuvoje mero postą – Remigijus Šimašius vadovauja sostinei. Tad LP šie rinkimai nėra susiję vien tik su naujomis galimybėmis, bet ir siekiu apginti tai, kas jau iškovota. Vis dėlto rinkimai atskleidžia ir tai, kad partija per trejus su puse veiklos metų nesugebėjo sukurti plataus skyrių tinklo – jie veikia mažiau negu pusėje Lietuvos savivaldybių. Tik 15 savivaldybių LP dalyvauja rinkimuose. Veikiausiai geriausius šansus pergalei pasiekti partija turi Elektrėnuose. Čia LP kelia Silvą Lengvinienę, kuriai iki merės posto 2019 m. pritrūko vos 14 balsų. Politikė 2020 m. buvo išrinkta į Seimą Kaišiadorių-Elektrėnų rinkimų apygardoje.
Didžiuosiuose miestuose patekti į antruosius rinkimų turus nebus taip lengva. Bene ryškiausias kandidatas – Vilniaus mero posto siekiantis Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Nors partijų užsakytomis apklausomis aklai pasitikėti negalima, bet jos piešia panašų vaizdą – T. V. Raskevičiui patekti į antrąjį turą lengva nebus, realistiškiausia, jog liks trečias ar ketvirtas. Kaune partija kelia prodiuserį Mantą Bertulį, Klaipėdoje – projektų vadovę Birutę Andruškaitę. Abu kandidatai, vargu, ar rimtai konkuruos dėl patekimo į antrąjį turą. Nors LP vertybinės nuostatos turėtų lemti jos orientaciją į miestus, bet Panevėžyje partija rinkimuose apskritai nedalyvaus.
Jeigu Seimo rinkimai vyktų dabar, nė viena iš šių partijų negalėtų būti ramios dėl patekimo į Seimą. LP reitingai svyruoja apie 2–3 proc., LRLS – apie 5–6 proc. Įvertinus statistines paklaidas, tokio lygmens populiarumas nieko negarantuoja. Ir nors realu, kad savivaldos rinkimų rezultatai Liberalų sąjūdžiui gali atnešti apgaulingos ramybės jausmą, abiem partijoms jau dabar reikia galvoti, kaip išlįsti iš Tėvynės sąjungos šešėlio ir sukurti strategijas, kurios leistų išlikti Seime ir po 2024 m. rinkimų.
