Bet štai A.M. Pavilionienė liepos 16 d. straipsnyje “Tradicinė šeima, vaikų teisės ir lytis kaip tramplinas į politiką” atkakliai mini rusvas berniukų kelnytes ir gėdina tuos, kurie nekaltiems vaikeliams jas draudžia. Iš pradžių pagalvojau, kad parlamentarė apsiriko ir praleido raidę “a” prieš raidę “u”; tačiau tame pačiame sakinyje – o siaube! - ir vėl berniukams siūlomi „rusvi“ o ne rausvi drabužėliai! Čia jau kvepia paraku...
Šaudys į mus iš Briuselio bokštų. Jei net žymiausioji Lietuvos lygių lyčių teisių gynėja nedrįso skaitytojams vaizdingiau pavaizduoti naujosios psichoinžinerijos pastangų nukenksminti šio atsilikusio, agresyvaus krašto berniukus, ką jau tada kalbėti apie šiaip lietuvius?
Urviniai žmonės! Šis kraštas per kelis šviesmečius atsilikęs nuo danų (būtent iš ten ateina naujoji programa) pastangų pavadinti vaikus ne tik vyriškos arba moteriškos, tačiau niekatrosios giminės vardais. Pagal naująją programą Frederikas galės vadintis Frida, o Rikė – Rasmusu; tačiau labiausiai vaikus iš stereotipų išlaisvins tai, kad jie bus tiesiog “Yksi” ir “Kaksi”. Kalbant daniškai, regis, šiuos vardus galima pritaikyti tiek berniukams, tiek mergaitėms. Pelėsiais apsinešusi lietuvių kalba šiuo atžvilgiu apgailėtinai skurdi ir idėjiškai įtartina. Niekatrosios giminės žodžiai šioje kalboje dažniausiai taikomi abejotino statuso asmenims: naktibalda, neklaužada, padauža, prietranka...
A.M. Pavilionienė rašo, jog ir šios, ir anksčiau pas mus mėgintos įdiegti “gender loops” programos oponentai bijo, kad vaikai “neužsikrėstų homoseksualumu”. Pamėginkime atsakyti į klausimą, kiek toks kaltinimas homofobija yra teisingas.
Priešingai nei “gender loops”, naujosios programos pasakojimuose vaikams istorijos apie dviejų princų meilę nėra. Yra tik siūloma berniukams “pasimatuoti” mergaičių drabužius, pažaisti mamas, o mergaitėms spardyti futbolą, pakalti plaktuku ir pasitaškyti purve (tai, regis, suprantama kaip aukščiausia tik vyrams prieinama laisvė). Kaip minėjome, taip pat pasivadinti priešingos arba niekatrosios giminės vardais. Tačiau rengimasis kitos lyties drabužiais, prisiėmimas priešingos lyties vaidmenų žaidžiant ir nepasitenkinimas savo lytimi plačiai pasaulyje paplitusiame amerikiečių diagnostiniame žinyne (DSM IV R) yra minimi kaip svarbūs lytinės tapatybės sutrikimo vaikystėje simptomai.
Šis sutrikimas minimas ir Tarptautinėje Ligų klasifikacijoje (kodas F 64.2). Žinoma, tam, kad būtų galima nustatyti psichikos sutrikimą, reikalingas šių simptomų intensyvumas bei pastovus nepasitenkinimas savo lytimi – tad vaikams, turintiems stiprią lytinę tapatybę, programoje pateikiami žaidimai, galima galvoti, psichikos per daug nesutrikdys. Tačiau mažiau savimi pasitikinčius vaikus, tokius, kurių lytinė tapatybė dėl neigiamos psichologinės dinamikos šeimoje yra silpnesnė, programa gali pastūmėti tansseksualumo link. Transseksualumas ir suaugusiame amžiuje yra laikomas psichikos sutrikimu (F 64.0).
Kalbant apie homoseksualumą, profesinė literatūra pripažįsta, jog iki dviejų trečdalių lyties tapatybės sutrikimu sergančių vaikų užaugę būna homoseksualios orientacijos. Moteriški vyrai ir vyriškos moterys yra vienas iš įprasčiausių homoseksualų tipų. Tad programa netiesiogiai skatina ir homoseksualumą.
Programos kūrėjai rašo, jog jų tikslas yra griauti įsisenėjusius vyriškumo ir moteriškumo stereotipus. Tam galima neprieštarauti, kadangi tikrai macho tipo vyras ir “Barbės” tipo moteris nėra nei dažniausi, nei tobuliausi vyriškumo ir moteriškumo įsikūnijimai. Meniškas ir jautrus vyras ar stipri, ryžtinga moteris gali jaustis nė kiek ne prastesniais savo lyties atstovais nei aukščiau minėti stereotipai.
Tačiau tai nereiškia, kad iš berniukų reikia daryti mergaites ir atvirkščiai. Visi puikiai jaučiame, kad mamą žaidžiantis, savo plaukus sagėmis puošiantis ir rožiniais drabužėliais apsirengęs berniukas vystosi ne kitokio, bet moteriško vyro kryptimi, dažnai ir su homoseksualine orientacija. Ar tik ne dėl to, kad Lietuvoje dar yra daug sveiko proto, sakančio, kad toks vystymasis yra problematiškas, A.M. Pavilionienė negali parašyti, kad tos kelnytės yra ne rusvos, bet rausvos. Programa tėvams bus nepatraukli.
Belieka pakalbėti apie mergaites. “Vyriško” tipo galia mergaitei nėra toks pražūtingas dalykas kaip koketavimas berniukui. Tačiau bendrai kalbant, programa pasižymi tipišku feministiniu požiūriu, kuris tokiuose moters bruožuose kaip švelnumas, komunikabilumas ir netgi grožis nemato nieko vertingo. Pamirštama, kad galia slypi ne tik kumštyje ir balso stiprume. Pasak žymios amerikiečių neurobiologės Louan Brizandine mėginimas iš mergaičių konstruoti stereotipiškus vyrus “reiškia galingų lyčiai būdingų moters talentų ir galių nuvertinimą.” Programoje skelbiama Briuselio feministų tezė, kad biologija neturi jokios reikšmės berniuko ar mergaitės vystymuisi yra ne tik absurdiška, bet ir beviltiškai pasenusi.
Pastaraisiais dviem dešimtmečiais atlikta daugybė mokslinių tyrimų, parodančių, kad mergaitės nuo pirmųjų vystymosi dienų geriau supranta žmonių santykius, žaisdamos linkusios bendradarbiauti ir keistis žaislais, linkusios žaisti ramiau ir tyliau nei berniukai. Pastarųjų kalbų gebėjimų bei komunikacijos centrai smegenyse turi 11 proc. mažiau neuronų, tačiau jų organizme galingai veikia testosteronas, skatinantis varžytis, lenktyniauti ir lakstyti su “ginklais”, ieškoti nuotykių ir patirti riziką.
Minėtoji Louan Brizandine teigia, kad nors ji žino susilauksianti audringos “lygių lyčių galimybių” ideologų kritikos, kaip tyrėja ji turi konstatuoti, jog “unisex” smegenys tėra politiškai korektiškas mitas. Tačiau Europos Sąjungos biurokratinėse institucijose sėdintys “autoritetai” biologiją laiko nereikšminga. Deja vu: Stalino laikais Sovietų Sąjungoje pseudomokslu buvo laikoma genetika, ir oficialiai “teisingas” buvo Lysenkos teiginys, pasak kurio rugį galima užauginti kviečiu tinkamai pakoregavus sąlygas... Nesutinkančius su šia “tiesa” mokslininkus Tautų Vadas trėmė į konclagerius – pavyzdžiui, garsų biologą Nikolajų Vavilovą.
Gal tikrai istorija pasikartoja? Juk ir dabar sakoma, kad kiekvienas žmogus yra hermafroditas, o vyriškumas ar moteriškumas yra socialiai sukonstruojamas! Taip pat ir moterį buldozeryje esame jau matę, ir politiškai nekorektiškųjų persekiojimas Europos Sąjungoje jau pradėtas – dabar jau “lygių galimybių” įvairiausioms “lytims” (“LGBT” - lesbietėms, gėjams, biseksualams ir transseksualams) vardu.
Programą, sakoma, stums, ir nuo rudens apmokys keleto darželių auklėtojus. Jei tėvai savivaldybėse neišsiaiškins, ar ir jų vaikų darželiuose ji bus vykdoma, išleidę berniukus rusvomis kelnytėmis, namo juos, gali būti, parsives apmautus rožinėmis. Bent jau smegenyse. Tokia direktyva!