Diskusijoje laimi ne tie, kurie įrodinėja tiesą, o tie, kurie turi geresnius lobistus ir advokatus.
Iš karto sakau, kad tai toli gražu ne tas faktas, kad nuteistas ir bausmę laisvės atėmimo vietoje atlikti pradėjęs Vytautas Gapšys liko Seimo nariu. Liūdnas ir skaudus faktas, tačiau kur kas liūdnesni kiti du teisės aktai.
Tai valdančiųjų gausiai deklaruojamos vertybės ir požiūris į šiuolaikinį gyvenimą.
Rugsėjį Seimas galutiniu balsavimu pritarė nuo 2027-ųjų uždrausti kailinių žvėrelių fermas, numatant tam pereinamąjį laikotarpį, o jų savininkams – išmokėti kompensacijas.
Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, draudžiančią kailinių žvėrelių verslą, balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 25, o 15 susilaikė. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė šį teisės aktą. Tai reiškia, kad pelningas, kurtas dešimtmečius verslas bus nutrauktas, tūkstančiai žmonių turės ieškoti kito darbo ir pragyvenimo šaltinio. Augintojams bus išmokėtos kompensacijos.
Už kailių fermų draudimą Lietuvoje pasisakiusi Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė Seimo posėdyje teigia, kad toks sprendimas – atsakingas, brandus ir progresyvus.
„Didžiausios kailių rinkos ir didžiausia tokių gaminių paklausa yra Rusijoje bei Kinijoje. Europos Sąjungos kailių paklausa per dešimtmetį sumažėjo net 60 procentinių punktų. Tikiu, kad mes, kaip visuomenė, <...> esame pasiekę tokią brandą, jog nebetęstume veiklos, kuri sukelia skausmo bei kančių kitai būtybei ir kuri skirta ne tam, kad būtų patenkinti gyvybiškai svarbūs žmogaus poreikiai, bet vien dėl kvailos užgaidos, prekės, kuri turi tik prabangos funkciją. Tikiu, kad Europos ir Lietuvos ateitis yra be gyvūnų žudymo dėl kailio“, – pabrėžia ji.
Tarsi viskas aišku – vertybės yra vertybės ir dėl mažųjų draugų paaukosim dalį verslo bei nuo to priklausančių žmonių gyvenimus.
Visgi, vertybinis aiškumas ir tai, kad laimi idėjos, o ne interesai, baigėsi gruodį, kai buvo priimtas sprendimas medžioklėje leisti naktinius taikiklius. Už įstatymo pataisas balsavo 69 parlamentarai, 3 pasisakė prieš, vienas Seimo narys susilaikė. Didžioji dalis įstatymui prieštaraujančių politikų balsavime nedalyvavo.
Projekte numatyta, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Taip pat numatyta papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais, kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė apgailestavo, kad Seimas nutarė įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Pasak politikės, šio įstatymo priėmimas parlamente buvo „savotiškas“, nes taikiklių klausimas, anot jos, tapo žemės ūkio aktualija – buvo svarstytas ne Aplinkos, bet Kaimo reikalų komitete.
Visgi, ironizavo I. Šimonytė, veikiausiai „kai kuriems kolegoms buvo labai svarbu“ įteisinti naktinių taikiklių naudojimą.
„Iš esmės, tai žmonių, kuriems medžioklė yra jų hobis, laiko praleidimo būdas, pomėgis, kurie nori turėti įvairių dalykų medžioklėje, interesas. Tą interesą Seimas apgynė. Kokį interesą nuspręs ginti prezidentas – pamatysime“, – teigė ji, paklausta apie prezidento veto galimybę.
Prezidentas įstatymą vetavo.
Šie du prieštaringi teisės aktai tiesiog nubrėžė ir dar kartą įvardino mūsų politinę liniją, dėl kurios tauta jau seniai neabejoja, – vienintelės vertybės Seime liko interesai. Savo interesai, ne rinkėjų.
Niekada nesužinosime, kokie pažadai buvo dalinami rengiantis balsuoti dėl Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio interpeliacijos ir kodėl iš po vieno sėdynės Seimo kėdė išslydo ir jis turėjo išsikraustyti iš Seimo viešbučio, o kitam ta kėdė palikta ir jis ramiai galėjo grįžti atgal į kalėjimo kamerą.
Kaip ir kodėl audinių augintojų lobistai nesugebėjo apginti savo verslo ir interesų, nors tai verslas, suteikiantis naudą valstybei, ir kodėl naktinių medžioklių mėgėjai, kas yra tiesiog pramoga, per keliolika metų pagaliau sugebėjo pasiekti, kad jų pramogos būtų efektyvesnės. Taip, miško žvėrys lobistų nesamdo ir jų interesams niekas neatstovauja, tačiau kur liko gyvūnų gerovės gynėjai, taip aktyviai veikę dėl fermų? Gal tiesiog nebuvo europinio projektinio finansavimo kovai prieš naktinio matymo prietaisus?
Negausime atsakymų ir, deja, toliau eisime tuo keliu, kad laimi ne stipriausios idėjos ir vertybės, o gudriausi lobistai.
Išeitis? Ji labai banali – kol politikai puikiai žino, kad už bet kokius veiksmus jų nebaudžia rinkėjai ir kad jie gali elgtis bet kaip, jei tik sugeba gerai atrodyti, gražiai kalbėti ir turi pinigų rinkimams, tol niekas nesikeis. Kai politikų sąmonėje atsiras suvokimas ir papildomas vingis smegenyse, sakantis, kad už netinkamus poelgius ir atstovavimą neaiškiems interesams gali išskristi iš politinės arenos, pradėsime keistis.
Autorius feisbuke.
