Iniciatyvai per artimiausias 10 dienų turi pritarti prezidentas Gitanas Nausėda. Jam pasirašius įstatymo projektą, kailių fermų draudimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Besiverčiantiems šia veikla numatomas pereinamasis laikotarpis ir kompensacijos. Šiuo metu vis dar veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalėtų būti uždaryti iki 2027 m. sausio 1 d.
Gyvūnų teises ginanti organizacija sprendimą sveikina
Gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pabrėžia, kad šis Seimo sprendimas – istorinis.
„Nuo šiol galime drąsiai sakyti, kad Lietuva yra šalis, kurioje gyvūnas vertas daugiau nei keli eurai, gauti iš jo kailio. Visa tai – žmonių, kuriems rūpi kenčiantys gyvūnai, nuopelnas. Per devynerius metus, kol buvo siekiama kailių fermų Lietuvoje draudimo, dešimtys tūkstančių žmonių ėmėsi veiksmų, kad tai įvyktų. Šiandien Seimo nariai nebegalėjo to ignoruoti“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad prezidentas turėtų pasirašyti įstatymą, nes jo nuostatoms pritaria didžioji dauguma Lietuvos gyventojų.
„Parlamentarai balsavo atsižvelgdami į savo elektorato nuomonę, tad prezidentas tikrai neturėtų šio įstatymo vetuoti. Rugpjūčio mėnesį tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad kailinių žvėrelių fermų draudimui pritaria didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, gaunamų pajamų ar rinkiminių preferencijų. Klausimas buvo formuluotas taip, kad gyventojai galėtų įvertinti abiejų pusių – fermų priešininkų ir jų šalininkų – argumentus. Tačiau juos įvertinę, absoliuti dauguma gyventojų (55 proc. visų suaugusiųjų) pasirinko atsakymą „reikėtų drausti“ ir tik 29 proc. sutiko, kad tokias fermas reikia leisti. Tai akivaizdus ženklas prezidentui“, – teigia A. Ramonaitė.
Iniciatyvos šalininkai: šis verslas žiaurus ir neetiškas
Už kailių fermų draudimą Lietuvoje pasisakiusi Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė Seimo posėdyje sako, kad toks sprendimas – atsakingas, brandus ir progresyvus.
„Didžiausios kailių rinkos ir didžiausia tokių gaminių paklausa yra Rusijoje bei Kinijoje. Europos Sąjungos kailių paklausa per dešimtmetį sumažėjo net 60 procentinių punktų. Tikiu, kad mes kaip visuomenė (...) esame pasiekę tokią brandą, jog nebetęstume veiklos, kuri sukelia skausmą ir kančias kitai būtybei, ne tam kad būtų patenkinti gyvybiškai svarbūs žmogaus poreikiai, bet tik dėl kvailos užgaidos, prekės, kuri turi tik prabangos funkciją. Tikiu, kad Europos ir Lietuvos ateitis yra be gyvūnų žudymo dėl kailio“, – pabrėžia ji.
I. Pakarklytei antrina ir „laisvietė“ M. Ošmianskienė, akcentuodama, kad priežasčių atsisakyti gyvūnų auginimo tik dėl jų kailio yra daug, viena iš jų – kailių fermos prieštarauja gyvūnų gerovei.
„Kanadinės audinės yra priverstos gyventi ankštuose narvuose po keletą, kai gamtoje jos gyvena po vieną prie vandens, turi bėgioti ir plaukioti“, – Seimo posėdyje kalbėjo ji.
Anot politikės, gyvūnų veisimas ir žudymas tik dėl kailio yra neetiškas, žiaurus ir pasmerktas verslas, kurio negalima pateisinti, o šiandieniniame – karo Ukrainoje kontekste – šis klausimas įgauna dar ir politinį atspalvį, mat, pagrindiniai Europoje veisiamų gyvūnų kailių supirkėjai yra Lietuvai nedraugiškos valstybės, tokios kaip Kinija ir Rusija.
Iniciatyvos priešininkai: nustatytos kompensacijos yra apgailėtinas pasityčiojimas
Savo ruožtu prieš iniciatyvą balsavęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas sako, kad tai istorinė galimybė sunaikinti verslą, neskiriant jam adekvačių kompensacijų. Jis ūkininkus ragina neskubėti naikinti savo verslų.
„Aišku, po 30 metų seime atsirado tokių Seimo narių, kuriuos veikia šlapių vištų performansai. Noriu duoti patarimą žvėrelių augintojams. Ramiai žiūrėkite į visas šitas nesąmones. Po metų bus kiti rinkimai, atsiras daugiau Seimo narių, kurių šlapių vištų performansai neveiks, bus atšaukta visa šita nesąmonė ir galėsite dirbti toliau. (...). Mielieji, neskubėkite nieko naikinti, palaukite metus. Praeitoje kadencijoje stengėmės verslams padėti, taip pat ir šiam, kad jis gyvuotų. Jeigu turite žinių, kad tose fermose žvėreliai kankinami, pažeidžiamas Gyvūnų gerovės įstatymas, tai praneškite tarnyboms, bet nebauskime visų ir neliepkime visiems sunaikinti verslo“, – dėsto politikas.
Seimo narys Aurelijus Veryga antrina V. Ąžuolui ir tikina, kad šis įstatymas yra labai geras emocinio manipuliavimo pavyzdys.
„Aš norėčiau kad mes grįžtume prie sveiko proto. (...) šitas verslas nedings, jis tiesiog dings iš Lietuvos ir bus perkeltas į kitas valstybes. Gyvūnų gynėjai Jokių gyvūnų tokiu sprendimu neapsaugos. Dar daugiau, Seimą pasiekė teisininkų išvados, kurios leidžia daryti prielaidą, kad tokie sprendimai galimai prieštarauja mūsų šalies Konstitucijai, o nustatyta kompensacija yra apgailėtinas pasityčiojimas iš ilgus metus savo verslą Lietuvoje kūrusių ūkininkų ir jų šeimų“, – tikina politikas.
Savo ruožtu įstatymo projekto iniciatorė konservatorė Aistė Gedvilienė pabrėžia, kad iniciatyva negavo jokių pastabų iš Europos Komisijos po notifikavimo proceso.
„Aplinks komitete svarstant šį klausimą, mes tikrai susitikinėjome su visais partneriais, išklausėme tiek mokslininkus, tiek medikus, tiek kailininkus, tiek nevyriausybininkus. Įvertinę visus argumentus, įvedėme trijų laiptelių pasitraukimo modelį. Pasitraukę pirmiausia – gauna didžiausias kompensacijas, (...) kompensuosime darbuotojų išeitines išmokas ir teritorijos sutvarkymą. Tikrai klausėmės, įvertinome ir išgirdome“, – akcentuoja ji.
ELTA primena, kad Įstatymo projekte numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.
Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur.
Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.
Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
