Prasideda naujas rinkiminis sezonas, kaupiamos lėšos ir vietiniai mikrooligarchai su nerimu žvalgosi, ar pavyks išsaugoti jiems palankių politikų kėdes, nes be šių kėdžių jų verslai ir įtaka gali greitai prilygti nuliui.
Deja, tokia regionų politinė ir ekonominė realybė – ten gana daug verslų, ypač skurdesniuose kraštuose, priklauso tiesiogiai nuo vietos valdžios. Jei nelaimėsi konkurso tiekti vietos ligoninei ar savivaldybei tualetinio popieriaus, turėsi daug sunkumų, nes normalioje rinkoje jo neparduosi – pilna kur kas stipresnių tiekėjų. Šaržuoju, tačiau principas nekinta dešimtmečiais – vietos mini oligarchų ir politikų verslai ir jų išgyvenimas dažnai tiesiogiai priklauso nuo vietos savivaldos užsakymų. O šiuos užsakymus – visiškai legalius – formuoja tuo metu rinkimus laimėjusi politinė jėga. Eiti konkuruoti į didmiesčius ar plėsti veiklą visoje Lietuvoje dauguma regioninių prakutusių verslininkų tiesiog nepajėgūs – nėra nei resursų, nei žmogiškųjų išteklių, nei kvalifikacijos.
Iš kitos pusės, paties mero ir kitų aukštų savivaldybės darbuotojų bei tarnautojų pozicija tampa ypač pavojinga, jei kalbėsime apie teisinius dalykus. Niekam ne paslaptis, kad politikams dažnai tenka veikti pilkojoje teisinėje zonoje, ir to pasekmės gali būti labai skaudžios.
Nerimo šaltinis šiame fone – neaišku, kieno pusėn stos teisėsaugos tarnybos ir kitos institucijos.
Paskutinis pavyzdys – buvęs kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas ir jo tuomet vadovauta Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), kaltinti pažeidę rinkimų finansavimo tvarką per buvusius savivaldos rinkimus. Šiurkštaus pažeidimo nebuvo, antradienį nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Beveik 17 tūkst. eurų pripažinti A. Zuoko ir tuomet jo vadovautos partijos nepiniginėmis kampanijos aukomis, kurias sumokėjo juridiniai asmenys. Dar 1,3 tūkst. eurų pripažinti neteisėtu Lietuvos laisvės sąjungos finansavimu.
Posėdyje dalyvavę A. Zuokas, partijos vicepirmininkas Vydūnas Sadauskas neigė bet kokius pažeidimus. Jie prašė VRK tyrimą nutraukti, suėjus senaties terminui. Ir A. Zuoko, ir V. Sadausko teigimu, tirti įvykiai apima 2017–2019 metus, tyrimas pradėtas 2020 metais, o įstatymai VRK įpareigoja tyrimus atlikti ne ilgiau kaip per devynis mėnesius.
Tačiau į tokias smulkmenas, kaip senaties terminai, nebuvo atsižvelgta ir sprendimas priimtas. Tikėkime, kad tai tik sutapimas, kad sprendimas priimtas kaip tik prasidedant naujiems savivaldybių rinkimams.
Tačiau čia ne pati grubiausia politinio žaidimo dalis. Ne vienas politikas pajuto, ką reiškia gyventi metų metais, kai yra iškelta baudžiamoji byla ir gyvenimo bei karjeros galimybės daugiau nei miglotos.
Panevėžio apygardos teismas išteisino korupcija kaltintą Kupiškio merą Dainių Bardauską, taip pat išteisinta kartu su meru teista to paties rajono Kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė.
„Abu kaltinamieji išteisinti dėl visų kaltinimų“, – BNS sakė teismo atstovė Jolita Gudelienė. Meras ir direktorė buvo sulaukę kaltinimų dėl reikalavimo duoti kyšį ir jo priėmimo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo ir kurstymo suklastoti dokumentą. Pasak jos, pagrindinis išteisinimo motyvas – nė vienas kaltinamasis negavo asmeninės materialinės ar nematerialinės naudos.
„Tie pinigai, kuriuos gavo iš prekybininkų, negali būti traktuojami kaip kyšis, visi pinigai panaudoti šventėms organizuoti. Nustačius, kad ir buvo Labdaros ir paramos įstatymo pažeidimų, ieškoti renginių rėmėjų nėra nusikalstamas, visa gauta parama buvo panaudota renginiams organizuoti“, – BNS sakė teismo atstovė.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų duomenimis, rajono savivaldybės meras ir Kultūros centro vadovė galėjo reikalauti ir paimti kyšius iš kelių bendrovių už išskirtines prekybos sąlygas 2017, 2018 ir 2019 m. prie Kupiškio marių vykusių festivalių „Stichijos“ metu. Festivalis kelerius metus iš eilės buvo rengiamas Kupiškio marių saloje „Uošvės liežuvis“. Prokuratūra teigė, kad pareikalautų ir susitartų priimti kyšių suma siekė 20 tūkst. eurų. D. Bardauskas taip pat kaltinamas kurstęs, o Kupiškio rajono kultūros centro direktorė – klastojusi dokumentus.
Abu jie kaltę neigė.
Pareiškus įtarimus meras taip pat buvo nušalintas nuo pareigų, tačiau vėliau teismas leido į jas sugrįžti.
Minėtos istorijos – toli gražu ne vienintelės, atėjusios į šiuos priešrinkiminius metus iš 2019 m. vykusių rinkimų.
Vilniaus apygardos teismas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, sutarto kyšio iš krepšinio klubo „Lietkabelis“ išteisino Panevėžio merą Rytį Mykolą Račkauską.
Jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinimai prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu šaudmenimis šioje byloje taip pat pateikti krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentui Alvydui Bieliauskui. Jis dėl korupcijos irgi išteisintas, o dėl šovinių laikymo byla nutraukta kaip mažareikšmė, šovinius teismas konfiskavo.
„Teismas dėl prekybos poveikio nustatė, kad vis dėlto nebuvo šiam nusikaltimui būtino korupcinio susitarimo, korupcinių mainų. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad R. M. Račkausko reikalavimas, prašymas duoti paramos buvo susijęs su jo tikru ir realiu ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą“, – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Darius Pranka.
Kaip skelbė teisėsauga, per ikiteisminį tyrimą surinko duomenų, jog 2019 metų pavasarį, lankydamasis A. Bieliausko biure Vilniuje, R. M. Račkauskas galbūt paprašė šio vilniečio verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto skolą (3 tūkst. eurų), likusią nuo savivaldos rinkimų.
Tai jau antra R. M. Račkauskui iškelta byla. Ankstesnėje byloje jis pripažintas kaltu, tačiau nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Sausio 24 dieną Šiaulių apygardos teismas Panevėžio vadovą pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą. Merui penkerius metus atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskuota daugiau nei 5 tūkst. eurų.
Kitas meras taip pat šventė pergalę. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai dėl kaltinimų prekyba poveikiu išteisino buvusį Anykščių merą Kęstutį Tubį.
2019 m. sausio 28 d. jis sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Teismas skyrė nušalinimą nuo pareigų trims mėnesiams. Jam taip pat skirtos ir kardomosios priemonės – 10 tūkst. eurų užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis bei lankytis Anykščių rajono savivaldybės administracijos pastate. 2019 m. merų rinkimuose nesėkmingai siekė būti perrinktas antrai kadencijai.
Kol kas paskelbti toli gražu ne visi švieži kandidatai į rajonų ir miestų merų kėdes. Kiek naujokų ir senų žaidėjų atbaidys besikeičianti realybė ir „skeletai spintoje“, pamatysime tik po rinkimų.
Bloga žinia, kad kol kas niekas negali ir net neplanuoja perkirsti šio Gordijaus mazgo. Provinciją galinčios pasiekti investicijos dažnai pristabdomos, jei pakenktų vietiniams oligarchams, norintiems išsaugoti rinką ir pigiai dirbančius žmones. Iš kitos pusės, politikai priversti veikti šešėlinėje zonoje, kai veiksmus galima traktuoti taip, kaip nori. Tačiau yra ir ta dalis, kad politikai dažnai tiesiog atstovauja kažkieno interesams, neretai, ypač tarybų lygmeniu, jie patys – verslininkai, ir kova vyksta ne dėl idėjų, bet dėl sotesnio biudžetinio viešojo pirkimo konkurso.
