aA
Vyriausybėje parengtas ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, pagal kurį per 1,5 metų ketinama investuoti 6,3 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad „vienas investuotas euras atneš beveik dviejų eurų grąžą“.
Arūnas Milašius. Mus gelbės milijardai, skirti šventai mūrinei Lietuvai
© DELFI / Andrius Ufartas

Toks gražus planas, primenantis pasaką apie Buratiną, kuris, sugundytas protingų patarėjų, užkasė pinigus į žemę, sukalbėjo užkalbėjo, ir tikėjosi, kad jie išaugs į didelį pinigų medį. Taip sakant, bus sukurta didžiulė pridėtinė vertė ir grąža.

Tačiau, jei iš plano išbrauksime lozungus, ir atmesime milijardus, kurie bus tiesiog išdalinti – prieš rinkimus paremti pensininkai, vaikus auginančios šeimos ir kiti visuomenės sluoksniai, palaikytos įmonės ir jų likvidumas, darbo vietos ir jų kūrimas (tai būtina, nes sugriauti labai lengva, pakelti sunku) liks ne toks spindintis vaizdas, kaip mums žada finansų ministras. Pinigų kiekis likusiai paramai, arba investicijoms, nes vadinti priešrinkiminius eurus pensininkams investicija labai drąsu, irgi nebus toks įspūdingas, nes verslo ir socialinis palaikymas kainuos labai daug.

Pažiūrėkime, kur tie pinigai, skiriama investuoti, kad būtų sukurta kuo didesnė grąža valstybei ir visuomenei, realiai bus panaudoti ir kokią vertę jie gali atnešti.

Tačiau „investicijos“ į trinkeles ir nušiurusių pastatų sienas mūsų valdininkams šventos. Paprastai tuo ir baigiasi fantazija, kaip išleisti pinigus.

Įdomu tai, kad be gražių šūkių kaip mes investuosime į skaitmenines technologijas ir naujos Lietuvos kūrimą lieka pinigai statyboms ir panašiems projektams, kurie nekuria ilgalaikės naudos, tik tuo momentu leis išsilaikyti vienai ar kitai statybų įmonei. Tačiau „investicijos“ į trinkeles ir nušiurusių pastatų sienas mūsų valdininkams šventos. Paprastai tuo ir baigiasi fantazija, kaip išleisti pinigus.

„Iš viso numatyta investuoti per pusantrų metų, t. y. nuo šių metų liepos 1 dienos, 6,3 mlrd. eurų. Suplanuotos investicijos buvo 4,5 mlrd. eurų, papildomai yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Tai yra naujos lėšos, tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.“, – sakė V. Šapoka. Jis teigė, kad tai yra ypač efektyvios investicijos, nes vienas investuotas euras atneš beveik dviejų eurų grąžą.

Turbūt geriausiai meilę „mūrinei Lietuvai“, kai svarbiausia tik išleisti pinigus ir nesvarbu kaip ir kokia grąža, gali pademonstruoti su nuotoliniu mokymu niekaip nesusitvarkanti Švietimo ir sporto ministerija, žadanti nuotolinį mokymą tęsti ir rugsėjį.

Šiam sektoriui teko 94 mln. eurų iš Vyriausybės pasiskolintų pinigų. Beveik visi šie pinigai paskirstyti švietimo įstaigų atnaujinimui ir remontui.

Šiam sektoriui teko 94 mln. eurų iš Vyriausybės pasiskolintų pinigų. Beveik visi šie pinigai paskirstyti švietimo įstaigų atnaujinimui ir remontui. Pusantro milijono eurų bus skirta mokytojų darbo vietų kompiuterizavimui. Galbūt bus pagaliau pajudinta įtsrigusi universitetų reforma, leisianti ateityje sutaupyti ir pagerinti mokslo kokybę? Galbūt kardinaliai pertvarkyta švietimo sistema ir pagaliau atsiras normalios mokytojų algos ir bus sukurti instrumentai šiuolaikiniam profesionaliam, o ne „pasidaryk pats“ tipo nuotoliniam mokymui? Nejuokaukit. Dažyti sienas ir kloti trinkeles pedagogikos valdininkams kur kas patraukliau. Dešimtmečiais ten jau ir taip kišame pinigus. Kiek dėl to pajudėjo šalies ekonomika?

29 mln. eurų galėtų atitekti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Už šiuos pinigus siūloma įgyvendinti modernų konferencijų centro projektą – Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Senas įstrigęs projektas, kurio nauda abejojama jau keliolika metų.

Kultūros ministerija masiškai skiria pinigus kultūros įstaigų remontui. Kokią ilgalaikę naudą duos perdažytos teatro sienos ir kodėl jos įtrauktos į gelbėjimo planą, jei ir taip turėjo būti perdažytos? Kuo prie valstybės gelbėjimo papildomai prisidės eilinis mokyklos remontas ir trinkelių tiesimas atskirai paimtoje savivaldybėje? Gal tik tuo, kad tai labai aiškūs ir greitai įsisavinami projektai, kuriuose ranką jau esame atmušę.

Anot Europos Komisijos, pandemija išryškino struktūrines Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos ydas ir gali dar paaštrinti problemas dėl didelės socialinės nelygybės ir skurdo.

Čia ne koks mėginimas privilioti didelio koncerno gamyklą su tūkstančiu darbuotojų, ar į staiga atlaisvėjusius biurų pastatus bandymas pritraukti po „Brexit“ iš Didžiosios Britanijos išsikeliančias paslaugų įmones.

Kritiškai į dalį šio plano žiūri ir europiečiai.

Anot Europos Komisijos, pandemija išryškino struktūrines Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos ydas ir gali dar paaštrinti problemas dėl didelės socialinės nelygybės ir skurdo. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigia, kad šių metų ekonominės politikos prioritetas turi būti „pagalba įmonių likvidumui, darbo vietų išlaikymui ir praradusių darbą žmonių sugrąžinimui į darbo rinką“.

Ne, ne viskas tik blogai. Tame pačiame plane Skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra galėtų kainuoti 47 mln. eurų, LEZ ir pramoniniai parkai – 86 mln. eurų, jūrų uostas, laivyba, „Via Baltica“, geležinkeliai ir kt. – 164 mln. eurų.

Žinote, kuo šie punktai skiriasi nuo mokyklos, kuri vis tiek bus uždaryta, nes mokinių neišvengiamai mažėja, remonto? Jie kuria ilgalaikę vertę. Praplėtus uostą galėsime bent teoriškai konkuruoti dėl didesnių krovinių srautų. Tiesa, ar tai konkurencinei kovai milijonai numatyti atsakymo šiame plane nėra. Jei reikia pavyzdžių, kiek regionui gali duoti protingai valdomas pramonės parkas – pakanka pasižiūrėti į Kauną, šalia kurio kylančios gamyklos privertė sujudėti visą kraštą, o miestą pavertė normaliu ir perspektyviu pramoniniu miestu.

Gal vietoj kelių punktų su neaiškia perspektyva ir aiškiomis remonto galimybėmis mes keliems metams tiesiog sukurkime dešimtis, jei reikia šimtus, komercijos atašė ir diplomatinių tarnybų atstovų darbo vietų, kurie išvažiuotų į svečias šalis dirbti gavę konkrečias užduotis rasti rinkas ir pritraukti gamyklas. Sakote, mums sunku įeiti į Kiniją, o olandai ten kaip namie? Tačiau ten mūsų atašė keletas, olandų iki 600 ir jų vienintelis tikslas ne rašyti ataskaitas, o atnešti naudą savo šaliai. Žinau, ne milijoninė sutartis mokyklos remontui kaime vietiniai statybos įmonei prieš pat rinkimus, bet vis šis tas ir šaliai gali būti naudinga.

Žinote, kur įdomioji šio paramos plano dalis? Pinigai skolinti ir prisidėti grąžinant kreditus teks kiekvienam iš mūsų. Todėl geriau lai tie pinigai realiai atneša naudą, nes žinoti, kad moka už mokyklos, kuri buvo uždaryta ir stovi apleista, kieme nuklotas puikias kiniškas trinkeles nenori niekas ir į plytelių klojimą įdėtas euras tikrai neatneš dviejų eurų grąžos.

Autorius feisbuke.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(79 žmonės įvertino)
4.7595

Top naujienos

Karantino pragaras baigėsi: daugiausiai gyventojų dėl pandemijos netekusios Lombardijos sostinė šokiruoja pareigūnus (46)

Jau nebe vaiduoklių miestas! Toks pojūtis, tokia mintis neapleidžia pasižvalgius po barokinį...

Visą Lietuvą sukrėtusių Kauno žudynių byla – vėl teisėsaugos akiratyje (695)

Daugiau kaip prieš 10 metų visą Lietuvą sukrėtusių Kauno žudynių byla vėl atsidūrė ant...

Kardiologė išvardijo padidėjusio kraujospūdžio 7 simptomus: jei juos pastebite, turite imtis veiksmų (58)

Lietuvoje padidintą kraujo spaudimą turi netgi 60 procentų gyventojų. Apie hipertenziją laidoje...

Kinija imasi milžiniško 4,2 mlrd. dolerių vertės projekto Afrikoje (46)

Daugiau nei du dešimtmečius Zimbabvė bandė išjudinti milžiniško anglies energijos komplekso...

Orai lietuvių nelepins – paskutinę gegužės savaitę laukia nemažai lietaus (4)

Pirmadienio dieną aplink mūsų šalį suksis keli nykstantys žemo slėgio sūkuriai, todėl debesų...

Kipras birželį leis skrydžius iš Lietuvos: reikės pateikti koronaviruso tyrimo pažymą (28)

Kipro valdžia patvirtino veiksmų planą dėl Larnakos ir Pafoso oro uostų atidarymo, rašo KNEWS...

PSO: pasaulyje užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu per parą padaugėjo 101 tūkst. (75)

Per pastarąją parą pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 101 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu...

Delfi kino seansas: filmas „Liza, namo”

Vaiko siela nenori taikstytis su supančia aplinka. Filme mėginta užfiksuoti tai, kas atspindi vaiko...

Pilkoji zona: kas iš tiesų liko nepastebėta kontroversiškoje Švedijos kovoje su koronavirusu (137)

Švedija atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre, kai priėmė sprendimą atsisakyti karantino kaip...

ESPN prisiminė gėdingą žalgiriečio Bowie poelgį – nesuprato nei savi, nei svetimi vaizdo įrašas (16)

Krepšininkai dažnai kartoja, kad žaidžia ne dėl asmeninės statistikos ir individualių...

|Maža didelių žinių kaina