aA
Vyriausybėje parengtas ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, pagal kurį per 1,5 metų ketinama investuoti 6,3 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad „vienas investuotas euras atneš beveik dviejų eurų grąžą“.

Antradienį Vyriausybėje vyko nuotolinė spaudos konferencija „Ateities ekonomikos DNR: investicijos šalies transformacijai“.

„Iš viso numatyta investuoti per pusantrų metų, t. y. nuo šių metų liepos 1 dienos, 6,3 mlrd. eurų. Suplanuotos investicijos buvo 4,5 mlrd. eurų, papildomai yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Tai yra naujos lėšos, tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.“, – sakė V. Šapoka.

Jis teigė, kad tai yra ypač efektyvios investicijos, nes vienas investuotas euras atneš beveik dviejų eurų grąžą.

„Kuomet buvo diskutuojama su visomis ministerijomis, buvo prašoma pateikti daug alternatyvių projektų ir buvo atrenkama atsižvelgiant į jų generuojamą grąžą šaliai.

Ši grąža reiškia žymiai daugiau gerai apmokamų darbo vietų, o kuomet yra sukuriama daugiau pridėtinės vertės, visuomenėje dalintis yra žymiai lengviau“, – kalbėjo ministras.

Skatinimo planas

V. Šapoka pasakojo, kad šalies ekonomikoje pokyčiai vyksta visiškai taip pat, kaip ir gamtoje.

„Jeigu patiriame šoką, reikia ne tik prisitaikyti, bet išnaudoti šią situaciją tam, kad iš krizės išėję būtume stipresni. Dėl to kartu su „Investuok Lietuvoje“, ministerijomis, „Strata“ ir daugeliu kitų ekspertų parengėme planą, kuri pavadinome „Ateities ekonomikos DNR“.

Pagrindinis jo tikslas – sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę kuriančią ekonomiką“, – sakė jis.

Ministras priminė, kad iki šiol daug dėmesio buvo skirta greito reagavimo, į trumpalaikį rezultatą orientuotoms priemonėms, kuriomis siekta paskatinti vidaus paklausą.

„Tačiau taip pat negalime sau leisti praleisti šanso, kad paspartintume mūsų ekonomikos transformaciją. Tam, kad po krizės išėję būtume stipresni“, – sakė jis.

V. Šapoka pabrėžė kelis pasaulyje vykstančius pokyčius, tai – verslo tiekimo grandinių trumpinimas ir diversifikacija, biotechnologijų, skaitmeninės ekonomikos ir su klimato kaita susijusių investicijų plėtra.

„Pagrindiniai prioritetai yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą, skaitmeninę ekonomiką ir verslą, inovacijas ir mokslinius tyrimus. Turime nepraleisti progos pritraukti stambias plyno lauko ir kitas investicijas, turime užtikrinti susisiekimą su tikslinėmis šalimis. Kaip jau minėjau, dar yra investicijos, susijusios su klimato kaita, ir į energetiką“, – sakė jis.

Mantas Katinas
Mantas Katinas
© DELFI / Karolina Pansevič

Mato potencialo

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas sakė, kad jau kelis mėnesius stebi globalias tendencijas.

„Mūsų tikslas yra įvertinti, kaip COVID-19 krizė keičia pasaulio ekonomikos grandines. Iš tiesų poveikis yra labai didelis. Tiek Vakarų Europa, tiek JAV nuo valstybių iki verslų svarsto, kaip perdėlioti tiekimo grandines.

Tokiai šaliai kaip Lietuva, Baltijos regionui ar net visai Centrinei Europai yra labai gera proga atnaujinti savo konkurencingumą ir kovoti dėl šių naujų persidėliojančio verslo grandinių. Svarbu pabrėžti, kad tai yra potencialas ne tik investicijoms pritraukti, bet ir lietuviško kapitalo įmonėms, kovojant dėl eksporto sutarčių“, – sakė jis.

M. Katinas teigė, kad skaitmenizavimo revoliucija šiuo metu tik greitėja.

„Lietuva turi tikrai gerą startinę poziciją. Verslų kompetencijos yra aukštos. Mums reikia bendromis jėgomis, padedant valstybei, verslą skatinti augti kaip įmanoma daugiau, kad užsiimtume didesnę rinkos dalį“, – sakė jis.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas pabrėžė ir gyvybės mokslų pramonės svarbą.

„Po COVID-19 krizės visas pasaulis supranta, kad žmogaus sveikata ir gyvybės mokslai, medicinos technologijos yra sritis, turinti didžiulį potencialą augti“, – sakė jis.

Dominykas Vizbaras
Dominykas Vizbaras
© DELFI / Kiril Čachovskij

Neturi precendento

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius pastebėjo, kad mokslas turi daug atsakymų, bet taip pat dažnai ieško klausimų, į kuriuos atsakymų dar neturi.

„Šiandieninis gyvenimas turbūt gražiausia to iliustracija. Esame situacijoje, kai nežinome, ką daryti, kaip skaičiuoti, kaip planuoti, kaip suvaldyti grėsmes. Čia aišku mokslo reikšmė yra pati svarbiausia.

Pristatytas planas yra labai ambicingas ir aš manau, kad daugybė žmonių, kurie dirba ūkyje, moksle, švietime, tikrai pasakys, kad tai yra beprecedentis planas pagal investicijų apimtis, tempus ir ambicijas“, – sakė jis.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs „Brolis Semiconductors“ generalinis direktorius Dominykas Vizbaras sakė, kad visada buvo pridėtinės vertės kūrimo savo šalyje šalininkas.

„Tą darė ir mūsų įmonė nuo pat įsikūrimo. Kritus ekonomikai, jautėmės gerai, kai turėjome kontrolę savo rankose. Šiandien dienai situacija parodė, kaip kritiška ir valstybei yra užtikrinti strateginių krypčių turėjimą, gamybą savoje valstybėje, kai trūkinėja tiekimo grandinės“, – sakė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
3.3636

Ištyrė Lietuvos tekstilės sektorių – jam pandemija smogė itin stipriai (2)

Tekstilės pramonė Lietuvoje tapo viena iš verslo šakų, kurią pandemija paveikė itin skaudžiai,...

Be pajamų per pandemiją likusi vilniečių pora nėrė į verslą: sulaukė investicijų ir planuoja plėtrą į užsienį (74)

Be pajamų per pandemiją likę vilniečiai Eglė Stankevičiūtė ir Julius Valančauskas be darbo...

Lietuvoje – didžiausia metų infliacija Baltijos valstybėse (2)

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pabrango Lietuvoje.

Tyrimas: iki 2027 m. elektromobilių gamyba kainuos pigiau nei automobilių su vidaus degimo varikliais (17)

Europoje iki 2027 m. taps pigiau gaminti elektromobilius nei transporto priemones su vidaus degimo...

Žiemelio investicijos Vilniuje blokuotos dėl ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje (16)

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „ Avia Solutions Group “...

Top naujienos

Mindaugas Milinis | D+

Sovietų maršalas, kuris apiplėšė Berlyną: brangenybes ir meno vertybes namo vežė vagonais

Gegužės 8-ąją (Europoje) ir 9-ąją (Rusijos Federacijoje) buvo minimos Antrojo pasaulinio karo...

Putino kalboje – iškalbingos detalės tarp eilučių: kas liko be grasinimų ir pagiežos (691)

Šlovinga pergalė, aplaistyta krauju ir ašaromis. Tokie motyvai kaip ir kasmet skambėjo gegužės...

Šią savaitę laukia kol kas šilčiausia pavasario diena: iškart po jos – nemalonios permainos (1)

Tiek antradienio naktį, tiek dieną dangus beveik visur bus giedras. Aišku, nelis. Pietryčių...

Izraelis žada galingą atsaką: „Hamas“ peržengė neleistiną ribą sureagavo ir JAV (119)

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį perspėjo Gazos Ruožą...

Agnė Keizikienė | D+

Lietuvė su keliais kilogramais nesėkmingai kovojo beveik pusę metų, o neteko – per dieną: paaiškino, kaip tai įmanoma (1)

Daugelis sveiko gyvenimo mokytojų, mitybos specialistų sutinka, kad kartais lengviau yra netekti...

Galimybių pasas daugelio lauktos privilegijos nesuteiks: išimtys kol kas nenumatytos (377)

Jau po dviejų savaičių Lietuvoje pradėsiantis galioti Galimybių pasas jo turėtojams suteiks...

Neatrastos devynios Turkijos vietos 2021 metams (4)

„ Turkija atliko puikų darbą diversifikuodama turizmo prekybą ir dabar yra 6-ta pagal lankomumą...

„Ryto“ strategas gynė Goudelocką, „Lietkabelio“ vedlys džiaugėsi „Eurocup“ lygio žaidimu (1)

Pirmadienį paskutinėje „Betsafe-LKL“ reguliariojo čempionato akistatoje Panevėžyje...