aA
Valdžios vyrai, ekspertai ir atskirai paimti piliečiai jau atvirai kalba apie ateinančią krizę. Skirtingai nei prieš dešimtmetį, kai bėda nutiko tarsi nelauktai, teoriškai tai suteikia laiko pasiruošti ir nesmigti stačia galva bedugnėn.
Arūnas Milašius
© DELFI / Domantas Pipas

Visgi į krizę anksčiau laiko politikų netikėtai bus stumtelti piliečiai, kurie apie tai net negalvoja ir džiaugiasi, jog artėja viduriniosios klasės link.

Mes realiai kol kas nekuriame finansiškai saugaus ir stabilaus visuomenės sluoksnio. Tiesiog šiek tiek paimame iš vienų ir patrupiname kitiems. Artėja rinkimai ir skambiai deklaruojama pagalba gaunantiems mažas pajamas. Jiems padėti būtina, tačiau valstybės stiprybė ne čia, ne skurdžiausias gyventojų sluoksnis, kurį reikia gelbėti, kad neprasidėtų bado protestai.

Valdžia tradiciškai nusitaikė į sluoksnį, kurį deklaruoja skatinanti – viduriniąją klasę ir kuri jau pradėjo kelti galvą.

Pradžioje apie oficialumą.

Ekonomikos augimo sulėtėjimo ir net krizės galima laukti per artimiausius 2-3 metus, interviu „Žinių radijo“ laidai „Verslo pozicija“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kaip tik bus Seimo rinkimai ir nauja valdžia.

Norint pabarstyti rinkimines dovanėles lėšas reikia iš kažko atimti. Tuolab, kad sluoksnis, kurį galima apipešioti ir kuris neturi patyrusių pokiliminių lobistų, visada po ranka.

Tačiau kur kas anksčiau bombų, kurios dar anksčiau į krizę stumtels to net nelaukiančius piliečius, paruošė valdžia ir tos bombos pradės sproginėti jau greitai. Eilinį kartą valdžia problemas spręs ne didžiųjų verslų ir ne viešojo sektoriaus pertvarkymo bei optimizavimo (nors valstybės reforma garsiai reklamuota, tačiau valdininkų ne tik nesumažėjo, bet dargi padidėjo, neaišku, kiek kainuos ministerijų kilnojimas iš miesto į miestą, švietimo ir sveikatos apsaugos reformų sėkmingomis vis dar nepavyksta paskelbti). Pinigų į valstybės biudžetą iš ten neatkeliaus. Tiksliau – jie nebus sutaupyti ir perskirstyti kitoms sritims.

Norint pabarstyti rinkimines dovanėles lėšas reikia iš kažko atimti. Tuolab, kad sluoksnis, kurį galima apipešioti ir kuris neturi patyrusių pokiliminių lobistų, visada po ranka. Be to, tokio kelio privalumas tas, kad nereikia keisti įstatymų, dėl jų derėtis su opozija. Užtenka nutarimų pataisymų ir papildymų, kurie rašomi ne garsiose diskusijose, o kabinetų tyloje.

Apie didesnį kapitalo apmokestinimą taip pat nekalbama. Tiesa, kaunamės su kainomis ir prekybos tinklais. Tačiau ką ir kaip atneš ši kova dar niekas nežino ir greitai nesužinos. Rinkimai, kuriems ši kova pritaikyta, dar tolokai.

Pagal klasikinį apibrėžimą, vidurinioji klasė tai ne tik didelius atlyginimus gaunantys samdomi darbuotojai, bet ir žmonės, gyvenantys iš investicijų pajamų ar verslo. Būtent jiems Vyriausybės pateiktame „Sodros“ biudžeto projekte – paslėptas siurprizas. Kartu su juo teikiami ir nuo kitų metų pradėsiantys galioti nauji socialinio draudimo tarifai savarankiškai dirbantiesiems. Nuo 50 proc. iki 100 proc. išplėsta apmokestinamoji pajamų bazė privers griebtis ne vieną savarankiškai dirbantįjį už galvos.

Nors ilgai buvo deklaruota, kad mokesčiai užsiimantiesiems individualia veikla nesikeis, vėliau paaiškėjo, kad ketinama išplėsti apmokestinamąją bazę iki 100 proc.

Nors ilgai buvo deklaruota, kad mokesčiai užsiimantiesiems individualia veikla nesikeis, vėliau paaiškėjo, kad ketinama išplėsti apmokestinamąją bazę iki 100 proc. Socialinė apsaugos ir darbo ministerija DELFI teigė, kad apmokestinamąją bazę planuojama padidinti ne iki 100 proc., bet iki 80,27 proc. pajamų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtoje informacijoje apie „Sodros“ biudžetą DELFI pastebėjo, kad staiga atsirado kitokie duomenys: asmenys, vykdantys individualią veiklą, išskyrus verslo liudijimų turėtojus, mokės 19,5 proc. nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų, o įmokų lubos sieks 43 vidutinius darbo užmokesčius (VDU). Tai reiškia didesnius mokesčius individualią veiklą vykdantiems asmenims. Mokesčiai taip pat didėtų ir mažųjų bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams, autorinėms sutartims.

Tiesa, valdžia rado ir kas bus pamalonintas, o šitam pamaloninimui reikia pinigų.

Vienas iš jų, kuris palies visus dirbančiuosius – 6 procentiniais punktais mažėsiantys mokesčiai darbo jėgai per trejus metus. Vidutines pajamas gaunantys gali tikėtis papildomai apie 40–50 eurų į rankas dėl mažesnių darbo mokesčių kas mėnesį ir tai tikrai gerai. Taip pat mažiausiai uždirbantiems mokesčiai mažės – dėl to jų pajamos didės.

Gera žinia, ar pasityčiojimas, kaip vertinsi, prisimenant, kiek algos mažintos per praeitą krizę, laukia ir pareigūnų. Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso politikų, valdininkų, pareigūnų, karių bei dalies kitų biudžetininkų darbo užmokestis, kitąmet bus padidintas apie 1,3 procentiniu punktu. Tai yra bazinė alga didės nuo esamų 132,5 Eur iki 134,21 Eur pagal dabartinę mokesčių sistemą, nuo kitų metų apie 180.000 biudžetininkų algos didėtų nuo 6 iki 42 Eur „į rankas“. Iki 2009 m. pareiginės algos bazinis dydis siekė 141,9 Eur.

Mažiau nei infliacija

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kai kurių įstaigų vadovai įvairiomis gudrybėmis sugebėjo algas savo pavaldiniams padidinti kur kas daugiau, nei žada valdžia. Tačiau to negalima pavadinti sistemine reforma.

Palyginimui, Lietuvos bankas prognozuoja, kad ekonomika 2019 m. augs 2,6 proc., infliacija bus 2,3 proc. Algos didės mažiau nei nuvertės pinigai. Tai netgi ne kompresas, galintis bent apraminti senas valstybės tarnybos žaizdas, bet negyjančios žaizdos pradraskymas, kuris tik paaštrins problemas.

Neslėpkime ir to, kad individuali veikla dažnai buvo ne verslas, o tiesiog būdas išvengti darbo mokesčių kurie, kaip pripažįsta patys politikai, per dideli. Sugebantiems ir galintiems tuo manipuliuoti, tai leido, aukojant socialines garantijas, susikurti gerbūvį.

Neslėpkime ir to, kad individuali veikla dažnai buvo ne verslas, o tiesiog būdas išvengti darbo mokesčių kurie, kaip pripažįsta patys politikai, per dideli. Sugebantiems ir galintiems tuo manipuliuoti, tai leido, aukojant socialines garantijas, susikurti gerbūvį.

Tačiau sprendimas tiesiog atimti, o ne stengtis subalansuoti visą mokestinę sistemą niekur neveda. Žmonės, kurie pasitikėjo valdžia ir pradėjo planuoti savo gyvenimą pagal dabar galiojančius teisės aktus, naujųjų metų rytą atsibus ir sužinos, jog bėdų.

GPM, kaip ir žadėta, vykdantiesiems individualią veiklą ar pajamas gaunantiems iš dividendų nesikeičia – bus taikomas 15 proc. tarifas. Tačiau didesnį GPM – 20 proc. – turės mokėti tie, kurių pajamos iš palūkanų, autorinių atlyginimų, turto pardavimo ar nuomos, honorarų, azartinių lošimų ir kt. viršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Atimam iš vienų ir duodam kitiems? Panašu į tai, nes dirbančių su verslo liudijimais ir individualia veikla skaičius augo kaip ant mielių. „Išplėtus mokestinę bazę“ biudžetui rezultatas bus juntamas. Iš tų lėšų galima apdalinti potencialius rinkėjus – mažas pajamas gaunančius žmones, kuriems keliolikos eurų priedas jau juntamas, įteisinti „vaučerius“. Įdomioji dalis, kad tai praktiškai nepralaimima partija. 2019 m. mokesčius piliečiai skaičiuosi ir mokės tik 2020 m. Tada ir pajus visą džiaugsmą. O keletas rinkimų jau bus nubildėję.

Žmonės, vykdantys veiklą su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma

Nėra ko džiaugti ir tiems, kurie pirkdavo verslo liudijimus pastatų remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugoms, kurių Lietuvoje yra apie 23 tūkst. Jie taip pat turės migruoti į veiklą su pažyma. Tai reiškia, kitaip apmokestinti (dauguma atvejų mokės daugiau) savo veiklą ir kelti paslaugų įkainius. Tai niekaip nesiriša su oficialiai valdžios deklaruojama pagalba smulkiam verslui.

Taip, statybininkų asociacijos to siekė seniai. Ar šias veiklas priskirti socialiai reikšmingomis ir leisti veikti lengvatinėmis sąlygomis (kartu su būsto jaunoms šeimoms rėmimo programa ir privačiais darželiais), ar paremti statybininkus ir nekilnojamojo turto vystytojus (Statistikos departamento duomenimis, jų pelningumas šiais metais 44 proc.) turėtų būti atviros diskusijos, o ne slaptų Vyriausybės nutarimų klausimas.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad valdžia nepamiršo ir kitos savarankiškai dirbančiųjų grupės – ūkininkams žemės mokesčiai kai kuriose savivaldybėse šiemet padidėjo keletą kartų ir antrus metus iš eilės su gamtos išdaigomis susiduriantiems ūkininkams sukėlė šoką. Tai nebus bankrotai, tačiau vėlgi suveikė principas – atimti ten, kur net nereikia keisti įstatymų.

Kol kas pažadai apie aiškią ir bent keliems metams į priekį prognozuojamą mokestinę aplinką taip ir lieka pažadais.

Žmonės išgyvens, prisitaikys, nors ir nebūtinai Lietuvoje, tačiau pasitikėjimo valstybe ir noro kurti ateitį čia tai nepridės. Nesvarbu, kokios spalvos valdžia bus už šalies vairo.

Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Andrius Tapinas. Laisvas mokytojų laikas – pasityčiokit dar, premjere, jums gerai sekasi (366)

Ilgai galvojau apie tai, ką vakar drėbtelėjo mano valstybės premjeras, o šiandien kaip...

Po Austrijos pastabų sukruto visa Europa: patyliukais pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai (6)

Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė...

Mokytojų pavyzdžiu seka ir ugniagesiai: ruošiasi protestui

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) reikalauja kitų metų valstybės biudžete skirti...

„Norfa“ atsitraukia: pirkėjai privertė keisti prekybos tinklo planus (275)

Prieš metus pirmąją parduotuvę be tradicinių kasų atidaręs mažmeninės prekybos tinklas...

Jau visai netrukus visų dirbančiųjų laukia lemtingas apsisprendimas: nuo to priklausys, kokią pensiją gausite (15)

Nuo naujų metų Lietuvoje įsigalios nauja pensijų reforma , kuri jau dabar verčia būsimus...

Pravieniškių „bachūrai“ sulaukė palaikymo iš Alytaus kalinių: zonose – maišto nuotaikos (124)

Pravieniškių pataisos namų darbuotojų bandymas sutramdyti daugybę metų čia vadovavusius...

Vilniaus planuose – visiška Ukmergės gatvės transformacija (104)

Intensyvi ir dažnai spūsčių kaustoma Ukmergės gatvė Vilniuje keisis neatpažįstamai, ją...

Penkios žiemos kelionių kryptys: čia įmanoma suderinti pramogas ir pasiruošimą šventėms

Į parduotuvių lentynas pamažu atkeliaujančios šventinės dekoracijos pranašauja apie...

„Ryto“ naujokas įstūmė Adomaitį į dviprasmišką situaciją (11)

Šiek tiek komiška, jei vertinsime į pasaulio čempionatą jau iškopusių lietuvių akimis, ir...

Streso poveikis moters sveikatai gali būti kur kas rimtesnis, nei priimta manyti (1)

Nors hormonai ir smegenys šiek tiek apsaugo nuo streso, moterys vis tiek jaučia kur kas daugiau...