aA
Globalūs pokyčiai – taip galima pavadinti Katalikų vyskupų sinodo diskusijas ir Estijos apsisprendimą visiems piliečiams suteikti galimybę sudaryti partnerystes nepaisant asmenų lyties. Politinių ir ekonominių santykių su Rytų kaimyne Rusija eskalavimas stiprina poreikį reikalauti ir iš Lietuvos politikų pasirinkti aiškesnę kryptį į Rytus ar į Vakarus, t. y. būti globalių pokyčių dalimi, ar likti Rusijos kultūrinėje, politinėje ir ekonominėje įtakoje. Tačiau kieno tai galioje?
Artūras Rudomanskis
Artūras Rudomanskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Demokratijos reitingo asociacija (The Democracy Ranking Association), sudarinėdama Pasaulio demokratijos indeksą, aiškiai nubrėžia sienas tarp Vakarų ir Šiaurės Europos demokratijų ir posovietinio bloko. Tačiau geopolitiniai pokyčiai, sugriuvus Sovietų Sąjungai ir daliai posovietinio bloko šalių prisijungus prie Europos Sąjungos, jau dabar rodo jų didesnį atotrūkį nuo Rusijos ir NVS šalių. Tą galima aiškiai pamatyti ir Demokratijos reitingo asociacijos 2013 m. pristatytame demokratijos indekso žemėlapyje, kur Europos regione matyti geltona spalva pažymėtų šalių blokas, įsiterpęs tarp labai aukštą (žalia spalva), vidutinį (oranžinė) ir žemą (raudona) demokratijos lygį pasiekusių šalių.

Demokratijos vertinimas, democracyranking.org
Demokratijos vertinimas, democracyranking.org

Žr. iliustraciją (prisegtuke) Šaltinis: democracyranking.org/ 

Geriau suprasti, kodėl šis šalių blokas, kuriame yra ir Lietuva, skiriasi nuo Vakarų Europos demokratijų ir turi žemesnį įvertinimą, gali padėti pačių Europos Sąjungos šalių vertinimas. Čia atsiskleidžia esminės kliūtys posovietinėms ES šalims (tarp jų ir Lietuvai) sėkmingai integruotis į Vakarų ir Šiaurės Europos demokratijas. Ataskaitoje (Backsliders: Measuring Democracy in the EU, DEMOS, 2013-09-26) buvo palygintos Europos Sąjungos šalys 5-iuose matmenyse, pagal 22 indikatorius. Lietuva, kaip ir daugelis kitų posovietinių šalių, suklumpa dėl panašių problemų, tačiau pati skaudžiausia sritis – tolerancija kitoms socialinėms grupėms. Pagal 6 iš visų 22 tyrimo indikatorių, kurie priskirti matmeniui „Mažumų tolerancija“, susumavus rezultatus – Lietuva yra paskutinė.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų posovietinių šalių, suklumpa dėl panašių problemų, tačiau pati skaudžiausia sritis – tolerancija kitoms socialinėms grupėms. Pagal 6 iš visų 22 tyrimo indikatorių, kurie priskirti matmeniui „Mažumų tolerancija“, susumavus rezultatus – Lietuva yra paskutinė.
Artūras Rudomanskis

Neseniai DELFI buvo publikuotas Mindaugo Kluonio straipsnis „Konservatizmas, stumiantis į Rusijos glėbį“, kuriame autorius pasitelkdamas Ronaldą Inglehartą aptarė vertybinį Europos žemėlapį. Pasak jo, Lietuva patenka į tradicionalistinę ir konservatyvią posovietinę erdvę, kuri tapatintina su populizmu. Todėl turint galvoje, kad DEMOS publikuotas demokratijos indeksas rodo, kad Lietuva iš esmės labiausiai suklumpa ties vertybiniais klausimais, aiškėja ir esminės galimybės, kaip ateityje ištrūkti iš šios erdvės.

Apie valstybės ateitį ir įvaizdį galvojančios Estijos sprendimas yra vienas iš unikaliausių, demonstruojančių, kaip politinė valia formuoja pokyčius. Ir nors kultūriškai Estija tebėra viena iš šalių, kurios labiau nepakančios homoseksualiems asmenims (5-a nuo galo pagal DEMOS rezultatus), tačiau politinė valia buvo pademonstruota ir šiuo kultūriškai jautriu bei kontraversišku klausimu. Tai rodo, kad Estija siekia kultūriškai atsiskirti nuo tradicionalistinio ir konservatyviojo bloko. Tiesa, tokioms galimybėms Estija pajėgi dar ir dėl to, kad ji yra viena mažiausiai religingų šalių pasaulyje.

Vis dėlto manytina, kad Katalikų bažnyčia po truputį suks pokyčių linkme, net jei šį spalį jiems ir nebuvo pritarta reikiamu santykiu 2/3 vyskupų balsų. O tai reiškia, kad Lietuvos ir kitoms ES posovietinių šalių valdžioms nebebus kaip remtis Bažnyčios doktrina – visa tai liks politinės valios reikalu.
Artūras Rudomanskis

Beje, svarbūs pokyčiai matomi ir katalikybėje. Popiežius Pranciškus inspiravo katalikų Vyskupų sinodą, kuriame buvo žengta naujų pokyčių Katalikų bažnyčioje keliu (dėl Katalikų bažnyčios prieigos šeimos, bendro gyvenimo nesusituokus ir skyrybų klausimais, homoseksualių, biseksualių asmenų priėmimo ir pan.). Tiesa, tam, kad siekiams būtų pritarta, pritrūko vos keleto balsų (reikėjo 123 iš 193, pokyčiams pritarė 118). Andrea Gagliarducci straipsnyje „Synod of Bishops, hope in the peripheries“ atskleidžia, kad sprendimui priimti iš esmės koją pakišo tas pats konservatyvusis flangas – vyskupai iš Rytų Europos ir Afrikos. Vis dėlto manytina, kad Katalikų bažnyčia po truputį suks pokyčių linkme, net jei šį spalį jiems ir nebuvo pritarta reikiamu santykiu 2/3 vyskupų balsų. O tai reiškia, kad Lietuvos ir kitoms ES posovietinių šalių valdžioms nebebus kaip remtis Bažnyčios doktrina – visa tai liks politinės valios reikalu.

Lietuvoje apie tokius pokyčius sunku kalbėti, nes nuo 2004 m. Seimo rinkimų susiformavo koalicijos vertybiniais klausimais: tradicionalistinio ir konservatyviojo bloko daugumą sudaro Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija, Tvarka ir teisingumas, o liberalios demokratijos daugumą – progresyvūs socialdemokratai ir liberalų sąjūdžio atstovai.

Tačiau pokyčiai galimi, jei būtų atsakingiau įvertinta Rusijos grėsmė, nes Rusija jau įrodė sugebanti eskaluoti skirtingus šalies piliečių kultūrinius tapatumus kaip problemą. Labiausiai tokio supratimo kol kas galime tikėtis iš Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, kurie save pozicionuoja, kaip siekiančius integruoti Lietuvą į Šiaurės Europos demokratiją. Taip, būtent tą ir norėjau pasakyti, kad šiandien TS-LKD rankose yra Lietuva ir jos artimoji ateitis, t. y. integracija į Vakarų ir Šiaurės Europos šalių bloką arba pasilikimas kraštutiniame tradicionalistiniame ir konservatyviajame bloke – ne tik ekonominėje ir politinėje, bet ir kultūrinėje Rusijos įtakoje.

Šiandien pokyčiams Lietuvoje yra pačios palankiausios aplinkybės – liberalėjantys Vatikano varžtai bei Rusijos grėsmė. Bet ar pajėgūs Lietuvos konservatoriai šiems pokyčiams? – klausimas jiems, o pirmiausia p. Andriui Kubiliui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ūkininkas, įdarbinantis emigrantus: gaudami apie 800 eurų, į užsienį jie nebevažiuoja (68)

Karantinui sustabdžius keliones, keičiasi ir sezoninių darbuotojų darbo rinka. Nors atlyginimus...

Pamaskvės senelių namų darbuotojas, pats užsikrėtęs COVID-19: tai, kas čia vyksta, yra košmaras (85)

Kai Aleksejus Sidnevas pamatė, kokį siaubą į slaugos ir senelių globos namus visoje Europoje...

Keliuose atsirasiančius greičio matuoklius reikės skaičiuoti šimtais, pirmieji – jau šiemet (128)

Susisiekimo ministerijai pažėrus priekaištų Lietuvos automobilių kelių direkcijai ( LAKD )...

Vitalija Guobė

Vyresnioji karta ir jos beprotiškas lytinis gyvenimas: tik neapsimeskit, kad nežinojot N-18

Gera dalis Lietuvos senjorų išmuštruoti sovietinės tradicijos „seksas ne senukams“, todėl...

Jurga Jurkevičienė: šios sicilietiškos salotos valo jūsų inkstus (25)

Norite išvalyti inkstus? Valgykite pankolius . Tai sako siciliečiai, ruošdami sveikiausias...

Kambariniai augalai, kuriuos atšilus orams galima drąsiai nešti į lauką (1)

Pagaliau atėjo vasara: dienos tapo ilgos, oras lepina šiluma, o gaivus popietės lietus teikia...

Viena prabangiausių mečečių pasaulyje atėmė žadą: nenuostabu, kad čia kontrolės daugiau nei oro uoste (1)

Nors amžinoje kovoje tarp Dubajaus ir Abu Dabio visuomet pirmauja Dubajus, į Jungtinius Arabų...

Besivystančiose rinkose atsigavimo tempai spartėja

Atsiveriant viruso paveiktoms pasaulio ekonomikoms, besiformuojančios rinkos semiasi optimizmo, tuo...

„Valstiečiai“ sveikina Skvernelį su apsisprendimu ir turi dar vieną naujieną papildyta 17.27 val. : Skvernelis kandidatuos Karoliniškėse (644)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba pasveikino Ministro Pirmininko Sauliaus...

Ronaldo tapo pirmuoju istorijoje futbolininku milijardieriumi (31)

Portugalijos rinktinės ir Turino „Juventus“ žvaigždė Cristiano Ronaldo tapo pirmuoju...

|Maža didelių žinių kaina