Teiginiai
Skiepytų žuvų vartojimas gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, todėl renkantis žuvį derėtų būti atsargesniems.
Verdiktas
Melas. Jau daugiau nei 30 metų akvakultūroje žuvų vakcinacija yra įprastas ir efektyvus būdas kontroliuoti žuvų ligas. Vakcinos ne tik apsaugo žuvis nuo infekcinių ligų, bet ir sumažina riziką žmonėms užsikrėsti žuvų ligomis. Skiepijimas neturi įtakos žuvų skoninėms savybėms, maistinei vertei ir nedaro neigiamo poveikio jas vartojančių žmonių sveikatai.
Melo detektoriaus komentaras
Visi akvakultūros ūkiai (aut. past. – kontroliuojamoje aplinkoje auginamos žuvys ir kitos jūrų gėrybės) susiduria su bakterijų, virusų, mikroskopinių grybų ir parazitų, kurie gali sukeli ligų protrūkį tarp auginamų žuvų, rizika. Kaip teigia Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorė Aušra Šipailienė, vakcinos ne tik apsaugo žuvis nuo infekcinių ligų, bet ir sumažina riziką žmonėms užsikrėsti gyvūnų perduodamomis infekcinėmis ligomis.
„Valgant jūros gėrybes Vibrio parahaemolyticus ir Vibio vulnificus bakterijos gali patekti į žmogaus organizmą ir sukelti sepsį, po kurio atsiranda galūnių minkštųjų audinių nekrozė, o kai kuriais atvejais ir mirtį. Vibrio vulnificus bakterijos laikomos pavojingu žmonių patogenu. Užsikrėtus šia bakterija mirtingumas siekia 50 proc.“, – teigia profesorė A. Šipailienė.
Kai žuvys paskiepijamos ir prasideda imuninė reakcija, pačios vakcinos greitai suyra ir yra pasišalinamos iš organizmo. Net jei vakcinos pėdsakai patenka į žmogaus organizmą, jie paprastai yra minimalūs ir nėra kenksmingi žmonėms, nes vakcinos likučiai tiesiog suyra virškinamajame trakte (čia).
Vakcinacija yra įrodytas ekonomiškai efektyvus žuvų ligų prevencijos metodas. Atliekant tyrimą Malaizijoje iš paskiepytos žuvų grupės 75 proc. individų, tuo tarpu nevakcinuotoje grupėje išgyveno tik 45 proc. (čia).
Vakcinų dėka pavyko smarkiai sumažinti antibiotikų naudojimą pramonėje. Ištirta, kad antibiotikų naudojimas gali pakenkti vandens telkinio ekosistemai, o per ilgą laiką žuvys taptų atsparesnės antibiotikams (čia). Dar 1987 m. Norvegijoje lašišų ligoms kontroliuoti buvo sunaudota apie 50 000 kg antibiotikų. Iki 1997 m., kai buvo pradėta plačiai naudoti veiksminga injekcinė vakcina, antibiotikų sunaudojimas sumažėjo iki mažiau nei 2 000 kg, o žuvų produkcija išaugo tris kartus (čia).
Ūkiuose išauginamos žuvys skiepijamos jau daugiau nei 30 metų. Pirmoji modernaus tipo vakcina žuvims buvo sukurta dar 1938 m., siekiant apsaugoti karpius nuo Aeromonas punctata bakterijos (čia). Po 1940 m. atsirado atskira mokslo šaka, skirta žuvų imunitetui ir jų atsparumui ligoms tirt, o tai paskatino ir specialių vakcinų kūrimą žuvims. 1980 n. tebuvo 2 komerciškai prieinamos vakcinos, o 2020 m. jų skaičius siekė iki 140 (čia).
2014 m. pirmą kartą istorijoje akvakultūros žuvies produkcija viršijo vandenynuose ir kituose vandens telkiniuose pagaunamos žuvies kiekį (čia). Nuolat augant akvakultūrai, šimtai tūkstančių žuvų auginamos uždaruose, labai arti vienas kito esančiuose vandens telkiniuose, o tai kelia didelę riziką plisti žuvų ligoms (čia).
- Šaltiniai
- A history of fish immunology and vaccination I. The early days
- Plant-Produced Vaccines: Future Applications in Aquaculture
- First DNA vaccine in the EU recommended for use in salmon
- Current status and advances of fish vaccines in Malaysia
- Maintenance of Fish Health in Aquaculture: Review of Epidemiological Approaches for Prevention and Control of Infectious Disease of Fish
- Fish vaccines in aquaculture
- The state of world Fisheries and Aquaculture
- Prof. Aušros Šipailienės komentaras. 2023.08.10
