Tam padėtų tvirtesnė pozicija Ukrainos parlamente, ir su Kremliumi artimus ryšius palaikantis verslininkas prieš pat liepos 21 d. balsavimą atnaujino Rusijai palankios partijos „Opozicijos platforma“ programą.

Vietinis magnatas Viktoras Medvečiukas, kurio dukra V. Putiną vadina savo krikšto tėvu, praėjusią savaitę buvo paskirtas tarpininkauti derybose dėl apsikeitimo kaliniais. Taip pat užsimenama apie mažesnes elektros energijos kainas.

Tačiau šios pastangos nieko neduoda. Parama Rusijai simpatizuojančioms politinėms jėgoms beveik nepasikeitė nuo tada, kai prieš penkerius metus Ukrainoje įvyko antrasis per dešimtmetį proeuropietiškas sukilimas.

Ukrainiečių nusivylimas amžina korupcija išėjo į naudą televizijos komikui Volodymyrui Zelenskiui, kuris šį pavasarį tapo šalies prezidentu. Jo partija, skatinanti Ukrainos orientaciją į Vakarus, prieš parlamento rinkimus išlieka visuomenės apklausų lydere.

„Rusijos tikslas yra paprastas: atgauti valdžią per savo statytinius, tačiau tai sunku pasiekti, – telefonu teigė Volodymyras Fesenko, Kijevo politinių tyrimų bendrovės „Penta“ direktorius. – Jie nori parlamente įkurti savo komandą ir šitaip sustiprinti Rusijos įtaką.“

V. Putinas stengiasi taikyti spaudimą V. Zelenskiui, kuris prezidento pozicijoje atsidūrė be jokios politinės patirties. Rusija pradėjo siūlyti pasus karo zonos gyventojams Ukrainos rytuose praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo išrinktas V. Zelenskis – ši iniciatyva apsunkins jo viltis taikiai išspręsti konfliktą.

Tuo tarpu Ukrainoje pakvipo informaciniu karu po to, kai V. Medvečiuko bendražygis įsigijo nacionalinę televizijos stotį.

Glaudūs šeiminiai, kultūriniai ir kalbiniai ryšiai reiškia, kad visuomet bus tam tikra rinkėjų dalis, kuri rems Kremliui palankius politikus.

„Rusijoje turiu daug giminaičių ir man nepatinka, kad Ukrainos vadovai dabar stengiasi mus supriešinti“, – sako 35-erių Marina iš Kijevo, kuri laukiasi kūdikio.

Tačiau dauguma galvoja kitaip. Gegužę ir birželį atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai ukrainiečių tebelaiko Rusiją agresore, palyginus su vos ketvirtadaliu, tvirtinančiu priešingai.

Kažin, ar Rusijos remiamos partijos surinks pakankamai balsų, turint omenyje, kad jiems palankūs rinkėjai Kryme ir konflikto zonoje balsuoti negalės, o dauguma piliečių labiau palaiko Ukrainos ilgalaikius tikslus tapti Europos Sąjungos ir NATO nare.

„Žmonės, turintys politinio lojalumo istoriją, balsuos už šią politinę jėgą, – teigia Jurijus Jakimenko, Kijevo Razumkovo centro analitikas. – Tai padėtų išvengti naujų veidų, kurių taip trokšta kiti rinkėjai.“