Lig šiol Berlynas yra pažadėjęs perduoti Ukrainai tris iš turimų vienuolikos amerikietiškų „Patriot“ baterijų, taip pat daugiau nei 50 trumpojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemų „Gepard“ bei raketų „oras–oras“, pajėgių atremti balistinių raketų, bombų ir dronų atakas, nukreiptas į Ukrainos miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Įtakingiausi Vokietijos politikai, visų pirma, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir gynybos ministras Borisas Pistorius, jau kelias savaites ragina sąjungininkes laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir perduoti Ukrainai priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos baterijas „Patriot“.
Didinti ginklų siuntas yra visiškai būtina, nurodė antradienį Kyjive apsilankiusi A. Baerbock ir paminėjo, kad Berlynas padėjo surinkti milijardą eurų Ukrainos oro erdvės gynybai stiprinti.
Deja, kitų šalių reakcija nuvylė.
Pastarąjį mėnesį Vokietija entuziastingai diskutavo apie savo iniciatyvą dėl neatidėliotinų veiksmų oro erdvės gynybos srityje, tačiau, kaip teigė du su diskusijų eiga susipažinę asmenys, šalys partnerės nedemonstruoja noro siųsti į Ukrainą jai ypač reikalingas baterijas.
Nors Vokietijos iniciatyva apima ir alternatyvius variantus, kaip antai SAMP/T, NASAMS, HAWK, IRIS-T arba S-300, akivaizdu, kad bendrovės „Raytheon“ sukurtos „Patriots“ yra veiksmingiausios priemonės prieš atakas. „Patriot“ pranašumai akivaizdūs, be to, ukrainiečių kariai jau moka valdyti sunkvežimiuose montuojamus paleidimo įrenginius, taip pat radarų ir perėmimo sistemas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas aiškiai pasakė, kad sistemų, kurias būtų galima perduoti Ukrainai, tikrai yra.
Deja, kaip viską suderinti, kad tos sistemos pasiektų Ukrainos karius, – jau kitas, kiek sunkesnis klausimas.
„Nematyti nei Europos lyderystės, nei pagrindinių dalyvių vienybės, – nurodė Nico Lange, buvęs Vokietijos gynybos ministerijos personalo vadovas, šiuo metu dirbantis idėjų institute CEPA. – Suinteresuotumas veikti greitai nepadidėjo. Priešingai – kai JAV atnaujino tiekimą, juntamas atsipalaidavimas.“
Nors ir nedaug raketų sistemų šiuo metu siunčiama į rytus, šalių įsipareigojimai tolydžio mąžta.
Vokietijos gynybos ministerija pranešė, kad Belgija, Danija, Norvegija, Kanada ir Nyderlandai įsipareigojo skirti finansavimą, o Prancūzija, Ispanija, Rumunija, Lietuva, Belgija, JAV ir Jungtinė Karalystė pažadėjo skirti priemonių ir raketų. Prie vykdomos programos, remiantis ministerijos pranešimu, norėtų prisijungti ir Latvija.
Kaip rašo „Politico“, viena iš priežasčių, kodėl nesiryžtama perduoti „Patriot“, yra jų kaina. Sistemos yra brangios: viena kainuoja apie milijardą eurų, o kiekvienos iš sistemos paleidžiamos perėmimo raketos kaina – dar keli milijonai.
Įtakos turi ir šalių nenoras sumažinti savus oro erdvės gynybos pajėgumus, o taip neišvengiamai nutiktų nutarus komplektuoti Ukrainai skirtas siuntas, paminėjo Fabianas Hoffmannas, Oslo universitete dirbantis raketų technologijų specialistas.
„Teikdama paramą Ukrainai Vokietija susiduria su dideliu pajėgumų stygiumi, nes „Patriot“ baterijų užsakymų terminai darosi vis ilgesni“, – nurodė F. Hoffmannas.
Kalbant apie kitas baterijomis disponuojančias Europos šalis, tenka pasakyti, kad Ispanija ir Graikija kol kas atsisako dislokuoti savas sistemas, nors Madridas raketas siunčia. Lenkija, svarbus ginklų gabenimo į Ukrainą koridorius, taip pat nesutiko perduoti bent vienos iš turimų sistemų, nes, kaip yra sakęs šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, nebus kuo jos pakeisti.
JAV prezidentas Joe Bidenas paragino veikti ir Rumuniją – dar vieną su Ukraina besiribojančią šalį. Apie tai pranešė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis.
„Turiu aptarti tai Aukščiausiojoje gynybos taryboje. Reikia išsiaiškinti, ką galime pasiūlyti ir ką gausime mainais. Juk likti be oro erdvė gynybos Rumunija negali“, – šį mėnesį lankydamasis Baltuosiuose rūmuose sakė K. Iohannis.
Neutralioji Šveicarija yra užsisakiusi penkias „Patriot“ baterijas, bet kol kas neužsiminė apie ketinimą perduoti į rytus netrukus baigsiančias tarnauti sistemas.
Problema ta, kad šalys vangiai užsakinėjo pakaitines sistemas, todėl, remiantis kai kuriais skaičiavimais, nuo grafiko jau atsiliekama daugiau nei pora metų.
„Jos nori gauti tikslius analogus iš NATO“, – sakė F. Hoffmannas.
Pasak specialisto, išeitis galėtų atsirasti, jei „Patriot“ užsisakiusios valstybės užleistų savo vietą eilėje šalims, norinčioms padovanoti Ukrainai turimas sistemas.
