„Rusija yra suinteresuota išlaikyti taiką ir stengsis užtikrinti visišką ir besąlygišką Minsko taikos susitarimą“ ,– šeštadienį Italijos „Corriere della Sera“ dienraščiui teigė Rusijos prezidentas, praneša „Reuters“.
Minsko taikos susitarimą jis įvardino kaip „teisingą, teisėtą ir įgyvendinamą“.Neramios paliaubos tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų tęsėsi kelis mėnesius, tačiau šios savaitės susirėmimai vėl verčia abejoti Minsko taikos susitarimo sėkme. Trečiadienį Donecko regione įsiplieskusios kovos nusinešė kol kas nepatvirtintą kiekį aukų.
V. Putinas šeštadienį kaltino Kijevą dėl atsinaujinusios agresijos teigdamas, kad prorusiški separatistai įvykdė savo pažadą atitraukti sunkiąją ginkluotę.
„Atėjo laikas pradėti įgyvendinti Minsko susitarimus“, – interviu Italijos dienraščiui vis pakartodamas tą patį teigė Rusijos prezidentas
V Putinas ragino Kijevą įgyvendinti taikos susitarime numatytas konstitucines reformas, kurios leistų prorusiškų separatistų užvaldytoms teritorijoms Ukrainos Rytuose atsiskirti ir įgyvendinti savivaldos rinkimus.
„Problema yra ta, kad dabartinė Kijevo valdžia net nenori susėsti prie derybų stalo. Ir mes nieko negalime dėl to padaryti. Tik mūsų Europos ir JAV partneriai gali paveikti šią situaciją“ ,– žurnalistams sakė Rusijos prezidentas
Įsivaizduoti, kad Rusija puls NATO šalis, gali tik nesveikas žmogus, o kai kurios šalys tiesiog spekuliuoja baimėmis, susijusiomis su Rusijos Federacija. Tokią nuomonę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė italų laikraščiui „Il Corriere della Sera“.
„Kalbant apie kai kurių šalių būgštavimus dėl galimų agresyvių Rusijos veiksmų, manau, kad tik nesveikas žmogus ir tik sapne gali įsivaizduoti, jog Rusija staiga puls NATO. Man atrodo, kad kai kurios šalys naudojasi žmonių baimėmis, susijusiomis su Rusija“, – pareiškė V. Putinas.
„Kai kurios nori atlikti tokių pafrontinių šalių vaidmenį, norėdamos gauti papildomos karinės, ekonominės, finansinės, ar dar kokios pagalbos. Todėl palaikyti šią idėją yra beprasmiška, ji yra visiškai nepagrįsta. Tačiau kažkam naudinga skatinti tokias baimes. Aš galiu tik daryti prielaidą“, – pridūrė Rusijos vadovas.
Pasak V. Putino, Jungtinės Valstijos nenori Rusijos ir Europos suartėjimo ir trokšta išlaikyti savo lyderystę Atlanto bendruomenėje. Šiam tikslui pasiekti, pasak Maskvos lyderio, Vašingtonui reikia grėsmės iš išorės.
„Irano jam nepakanka – ši grėsmė nėra pakankamai atgrasi. Kuo gąsdinti? Ir staiga prasideda krizė Ukrainoje. Rusija priversta reaguoti. Gali būti, kad viskas vyksta tyčia, aš nežinau. Tačiau ne mes tą darome“, – pažymėjo prezidentas.
„Noriu pasakyti, kad nereikia bijoti Rusijos. Pasaulis taip pasikeitė, kad sveiko proto žmonės šiandien negali įsivaizduoti tokio didelio masto karinio konflikto“, – pridūrė Rusijos vadovas V. Putinas.
V. Putinas: Rusija plėtos strateginį puolamąjį potencialą
Rusijos prezidentas kalbėjo prieš ateinančią savaitę Italijoje įvyksiantį savo vizitą, per kurį numatytas ir susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.
V.Putino interviu Kremlius paskelbė tokiu metu, kai Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai ruošiasi sekmadienį susitikti Bavarijos Alpėse. Rusija į tą viršūnių susitikimą nebuvo pakviesta.
Savo interviu V.Putinas pabrėžė, kad jo šalis tesiekia apsiginti nuo išorinių grėsmių.
Jis atkreipė dėmesį, kad NATO šalių išlaidos gynybai dešimt kartų didesnės negu Rusijos, o JAV karinės išlaidos – didžiausios pasaulyje.
Kad užtikrintų strateginę pusiausvyrą, Rusija plėtos „strateginį puolamąjį potencialą; galvosime apie priešraketinę gynybą galinčias įveikti sistemas“, pridūrė V.Putinas.
„Turiu pasakyti, kad mes padarėme reikšmingą pažangą šia kryptimi“, – pabrėžė Kremliaus vadovas.
Praėjusiais metais Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija smarkiai padidino įtampą Europoje. Baltijos ir Šiaurės šalys per pastaruosius metus taip pat ne kartą skelbė stebinčios padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą.
Pentagono pareigūnai penktadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos svarsto įvairias priemones didesniam saugumui užtikrinti – pavyzdžiui, sustiprinti priešraketinę gynybą arba netgi dislokuoti raketas Europos sausumos bazėse.
Kalbėdamas apie Ukrainos krizę, V.Putinas kaltino Kijevo vyriausybę, kad ji vengia įgyvendinti su Europos lyderių pagalba vasarį Minske pasirašytą paliaubų susitarimą ir pradėti dialogą su prorusiškais separatistais.
„Problema ta, kad dabartinės Kijevo valdžios atstovai nenori su jais netgi atsisėsti prie vieno derybų stalo. Ir mes to niekaip negalime paveikti. Tai gali paveikti tik mūsų partneriai europiečiai ir amerikiečiai“, – sakė jis.
„Norėtume, kad tie susitarimai būtų įgyvendinti“, – pridūrė V.Putinas, aiškindamas, kad Kijevas turėtų užtikrinti autonomiją separatistų kontroliuojamoms Ukrainos rytinėms teritorijoms, priimti įstatymą dėl vietos valdžios rinkimų tuose regionuose ir paskelbti amnestiją kovotojams.
V.Putinas ragino Kijevą pakeisti Ukrainos konstituciją, „užtikrinant autonomines teises atitinkamoms nepripažintų respublikų teritorijoms“.
„Savavališkai paskelbtų respublikų lyderiai pareiškė, kad tam tikromis sąlygomis – turima galvoje Minsko susitarimų įgyvendinimas – jie pasiruošę laikyti save Ukrainos valstybės dalimi, – nurodė Rusijos prezidentas. – Tai iš principo svarbus dalykas. Manau, kad tokia pozicija turėtų būti priimta kaip rimta, gera išankstinė sąlyga rimtų derybų pradžiai.“
Rusijos ir Vakarų šalių santykiai dabar yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo – Maskva yra kaltinama separatistų sukilimo Rytų Ukrainoje kurstymu.
„Ne meilužė“
V.Putinas sakė, kad Maskva pasirengusi kurti lygiavertę partnerystę su Europos Sąjunga ir kaltino Briuselį siekiu grįsti santykius vien „materialiais interesais“.
„Mes niekada nelaikėme Europos meiluže. Man dabar susidaro įspūdis, kad Europa kaip tik stengėsi kurti santykius su mumis grynai materialiu pagrindu, ir grynai savo naudai“, – pareiškė jis interviu italų laikraščiui „Il Corriere della Sera“, komentuodamas italų žurnalisto palyginimą, kad Rusija jaučiasi esanti išduota ir pamesta Europos, kaip meilužis, kurį pametė meilužė.
„Aš kalbu visiška rimtai dabar. Mes visada siūlėme rimtus santykius“, – sakė jis.
Rusijos prezidentas kaltino Europos Sąjungą, kad ši reikalauja, jog Baltijos šalys nutrauktų ryšius su buvusios Sovietų Sąjungos ir Rusijos energetikos sistema bei sinchronizuotųsi su Europos elektros tinklais.
„Ką mums tai reiškia praktiškai? Tai reiškia, kad kai kuriuose vakariniuose Rusijos regionuose turėsime kurti papildomus (elektros) gamybos pajėgumus. Kadangi elektros tiekimo linijos į kai kuriuos Rusijos regionus ir iš jų ėjo per Baltijos šalis, o visa tai dabar bus sujungta su Europa, mums reikės pastatyti papildomas, šiuo metu neegzistuojančias elektros linijas, kad užtikrintume elektros energijos tiekimą“, – aiškino V.Putinas.
„Visa tai mums kainuos 2–2,5 mlrd. eurų“, – pridūrė jis.
„Iš Ukrainos nereikalaujama tapti Europos energetikos sistemos dalimi, bet ši galimybė svarstoma. Jeigu taip nutiktų, mums tiems patiems tikslams reikės išleisti nebe 2–2,5 mlrd., o galbūt 8–10 mlrd. eurų“, – sakė V.Putinas.