Kaip praneša UNIAN, tai televizijos kanalui CNN patvirtino Taurijos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis.
Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad tokio tipo amunicija padarys didelį poveikį mūšių eigai.
„Mes jų gavome, bet dar nenaudojome. Jie gali radikaliai pakeisti karo veiksmų eigą“, – sakė O. Tarnavskis.
Gavusios kasetinių sviedinių, Ukrainos ginkluotosios pajėgos įgis pranašumą, pridūrė jis.
Pažymima, jog Ukraina, dar nepatvirtinusi kasetinių sviedinių pristatymo, jau patikino Ameriką, kad jie nebus naudojami tankiai apgyvendintose vietovėse. Tai pranešė ir pats O. Tarnavskis.
Dėl kasetinių šaudmenų Baltuosiuose rūmuose buvo ilgai ginčijamasi. Po daugelį mėnesių trukusių diskusijų Vašingtonas vis dėlto pritarė jų perdavimui Ukrainai.
Nei JAV, nei Ukraina, nei Rusija nėra pasirašiusios Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų uždraudimo. Okupantai juos ne kartą naudojo tiek mūšio lauke prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, tiek prieš civilius gyventojus.
Kremlius ėmėsi grasinti
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad bus reaguojama, jei Ukraina prieš Rusijos karius panaudos kasetines bombas, Vašingtonui pažadėjus perduoti Kyjivui tokios ginkluotės.
„Galimas tokios amunicijos panaudojimas keičia situaciją ir, be jokios abejonės, priverstų Rusiją imtis atsakomųjų priemonių“, – žurnalistams tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusija pagrasino naudoti kasetinius sprogmenis, jei JAV tokios amunicijos perduos Ukrainai.
Maskva taip pat turi kasetinės amunicijos, kuri net veiksmingesnė, Maskvoje pareiškė gynybos ministras Sergejus Šoigu. Jo šalis esą kol kas jos nenaudojo, tačiau jei Ukraina gaus kasetinių sprogmenų, Maskva bus priversta imtis „analogiškų priemonių“. JAV praėjusią savaitę paskelbė, kad perduos Ukrainai kasetinės amunicijos.
S. Šoigu atkreipė dėmesį į tai, kad nei JAV, nei Ukraina, nei Rusija nėra prisijungusios prie tarptautinės sutarties, draudžiančios kasetinę amuniciją. Jų naudojimas pratęs karą, pareiškė ministras.
Anot jo, Rusijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu imasi papildomų priemonių, kad apsisaugotų nuo kasetinių sprogmenų. Remiantis ministerijos paskelbtu vaizdo įrašu, S. Šoigu apsilankė vienoje ginkluotės įmonėje. Čia jis pareiškė, kad rusų karių aprūpinimas ginklais ir amunicija išaugo daug kartų.
Zelenskis: kasetinę amuniciją naudosime tik prieš karinius taikinius okupuotoje Ukrainos teritorijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad kontraversiškai vertinama ir dalyje pasaulio uždrausta kasetinė amunicija, kurią Ukrainai nusprendė teikti JAV, bus naudojama tik prieš karinius taikinius okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Taip pat, prezidentas pabrėžė, kad panašius ginklus, tokius kaip kasetinė amunicija ir tolimojo nuotolio raketas, Rusija naudoja nuolatos.
„JAV kongrese kilo iššūkių, nes ne visi pritarė tokiai paramai – kasetinei amunicijai. Tačiau aš norėčiau, kad pažvelgtume iš kitos perspektyvos, nes Rusija nuolatos naudoja tokias bombas mūsų teritorijoje, žudo mūsų žmones ir naudoja tolimojo nuotolio raketas, kasetines bombas. Ir paramą, kurią mes gausime iš JAV, priėmus sprendimą, naudosime tik prieš karinius taikinius ir tik okupuotose Ukrainos teritorijose, niekur kitur“, – Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Zelenskis.
„Mes ginamės nenaudodami tokių ginklų kitų valstybių teritorijoje“, – tvirtino jis.
JAV gynybos departamentas oficialiai paskelbė apie 800 mln. JAV dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukta ir kasetinė amunicija.
Wallace`as: JAV turi teisę teikti tokius šaudmenis naudoti prieš karinius taikinius
Pasak Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Beno Wallace`o, kadangi JAV ir Ukraina nėra pasirašiusios konvencijos, kuri draudžia kasetinius šaudmenis, jos turi pilną teisę juos teikti ir naudoti prieš karinius taikinius.
„Jungtinės Valstijos nėra tarp tą sutartį (Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų – ELTA) pasirašiusių šalių, kas leidžia joms daryti tai, ką jie laiko teisinga ir teisėta – teikti tokius šaudmenis naudojimui prieš karinius taikinius. Tad nemanau, kad tai pažeidžia karo taisykles ar konvencijas“, – Vilniaus NATO viršūnių susitikimo viešajame forume teigė B. Wallace`as.
Taip pat, pasak B. Wallace`o, privaloma atsižvelgti į tai, kad tokia kasetinė amunicija yra ukrainiečiams būtina siekiant išstumti rusų karius iš gynybinių pozicijų. Bei, jo teigimu, tiek Ukraina, tiek jos rėmėjai susiduria su tam tikru amunicijos trūkumu, tad panaudojami visi tinkami šaudmenys.
„Žvelgiant iš karinės pusės, ukrainiečiams reikia amunicijos išstumti rusus iš gynybinių pozicijų. Kasetiniai šaudmenys buvo sukurti tokiems tikslams, bei gadinti lėktuvų kilimo ir tūpimo takus. Bet juos draudžianti konvencija atsirado dėl tokių valstybių kaip Rusija, kuri naudojo ir naudoja tokią amuniciją prieš civilinius taikinius“, – aiškino gynybos sekretorius.
„Norint pralaužti priešo linijas reikia daugybės amunicijos ir JAV tą įvertino “, – pridūrė jis.
Kasetinė amunicija uždrausta 123 šalyse: tarp jų nėra JAV, Ukrainos ir Rusijos
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.
Dėl šios galimos žalos civiliams net 123 šalys, tarp kurių yra ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija bei Lietuva yra pasirašiusios tarptautinę sutartį – Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, kurioje uždraudžiamas tokių ginklų naudojimas ar jų kaupimas dėl jų galimos žalos civiliams. Visgi Rusija, Ukraina ir JAV nepasirašiusios sutarties uždraudžiančios tokią amuniciją.
JAV skaičiavimais jų kasetinių bombų „nešvarumas“ (kai lieka nesprogusių sprogmenų) yra mažesnis nei 2,5 proc. Tuo metu nesprogę Rusijos šaudmenys sudaro 30–40 proc.
Daugelis žmogaus teisių grupių kasetinius šaudmenis įvertino kaip „pasibjaurėtinus“, o jų panaudojimą netgi priskyrė prie karo nusikaltimų.
