„Pagalbos Rusijai lyderėmis išlieka tokios šalys kaip Iranas, Baltarusija ir Šiaurės Korėja. Be to, kai kurios posovietinės erdvės šalys prisideda prie aukštųjų technologijų komponentų, skirtų šiuolaikinės ginkluotės ir karinės įrangos gamybai, importo į Rusijos teritoriją“, – pažymėjo pareigūnas.
Anot jo, neatmetama, kad Rusijos ir Kinijos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimas tęsis. „Viena vertus, Rusijos silpnėjimas yra garantija, kad Maskva laikysis Kinijos politikos, tad Rusijos tarptautinio ir karinio aktyvumo ribojimas atitiks Kinijos interesus. Kita vertus, Pekinas suinteresuotas susipažinti su Rusijos kariuomenės kovine patirtimi, kurią ji įgijo akistatoje su Vakarų ginkluotės sistemomis ir pavyzdžiais“, – aiškino generolas.
Kartu O. Hromovas pabrėžė, kad Kinija turi ambicingų ekonominių interesų tiek Amerikos žemyne, tiek Afrikoje. „Tokiomis aplinkybėmis gerėjantys Kinijos ir JAV santykiai gali sulėtinti Kinijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo tempus“, – pridūrė pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Iranas toliau tiekia Rusijai ginkluotę. Ukraina tikisi tarptautinės bendruomenės spaudimo Iranui, kad šis tiekimas būtų sustabdytas.
