Reikalavimas buvo išsakytas po to, kai „Reuters“ pranešė, kad praeitą mėnesį Kinijos ambasadorius Kyjive kreipėsi į aukšto rango Ukrainos vyriausybės atstovus ir nurodė, jog konkrečių įmonių buvimas sąraše gali pakenkti dvišaliams santykiams.
„Kinija griežtai nepritaria šalies įmonių įtraukimui į atitinkamą sąrašą ir reikalauja, kad Ukraina nedelsdama ištaisytų savo klaidas ir eliminuotų neigiamą poveikį“, – po pranešimo paskelbimo bendraudamas su „Reuters“ sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, tačiau plačiau pastabos apie poveikį nepakomentavo.
Pekinas palaiko glaudžius santykius Maskva ir nekritikavo Rusijos, kai ši įsiveržė į Ukrainą, tačiau nurodė, kad būtina gerbti visų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, be to, pasiūlė savo, kaip tarpininkės, pagalbą.
Į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą Ukraina yra įtraukusi 48 pasaulio įmones. 14 iš jų yra Kinijos bendrovės. Sąraše atsidūrusios įmonės, Kyjivo tvirtinimu, savo veikla netiesiogiai remia Rusijos karinius užmojus arba prie jų prisideda.
„Ambasadorius nurodė, kad visa tai (t. y. reikalai, susiję su juoduoju sąrašu) gali turėti neigiamą poveikį šalių santykiams“, – nurodė su „Reuters“ bendravęs aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Jis, be kita ko, pridūrė, kad Kinija nepateikė Ukrainai jokių sąlygų – tiktai išsakė, ką mano apie sąrašą.
Kitas „Reuters“ šaltinis bandė spėti, kad susidariusi padėtis gali turėti įtaką Pekino sprendimui pirkti ukrainietiškų grūdus. Iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. Kinija buvo stambiausia Ukrainos prekybos partnerė. Ji ir dabar yra svarbi ukrainietiškų grūdų, saulėgrąžų aliejaus ir geležies rūdos vartotoja.
Kokių nors teisinių pasekmių į juodąjį sąrašą įtrauktos įmonės nepatiria, tačiau buvimo jame faktas prilygsta pripažinimui, kad Kinijos ir Rusijos įmonės intensyviai bendradarbiauja naftos ir dujų – pagrindinių Maskvos pajamų šaltinių – pramonės sektoriuose.
Tarp sąraše atsidūrusių įmonių – tokios Kinijos energetikos milžinės kaip Kinijos nacionalinė naftos ir dujų korporacija (CNPC), Kinijos naftos ir chemijos korporacija („Sinopec Group“) bei Kinijos nacionalinė naftos gavybos jūroje korporacija (CNOOC).
„Sinopec“ ir CNOOC į prašymus pakomentuoti susidariusią situaciją neatsakė, o CNPC pareiškė, kad sąrašas – jokia naujiena.
Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra juodąjį sąrašą laiko galinga poveikio reputacijai priemone, leidžiančia užsitikrinti pasaulinės tiekimo grandinės dalyvių palankumą ir paskatinti tarptautinio verslo pasitraukimą iš Rusijos.
Nors apskritai Kinija yra laikoma Kremliaus sąjungininke, su Rusija kariaujanti Ukraina ne kartą kreipėsi į Pekiną su prašymu prisijungti prie diplomatinių Kyjivo pastangų siekti taikos. Taikos įtvirtinimo projektą Ukraina yra pristačiusi keliuose aukšto lygio tarptautiniuose susitikimuose. Viename iš jų, pernai vykusiame Džidoje, dalyvavo ir Kinija, tačiau toks atvejis kol kas yra paskutinis.
Kinija buvo pagrindinė šalis, į kurią buvo nukreiptas Ukrainos maisto produktų eksportas, vykdytas po Rusijos invazijos tarpininkaujant JT sukurtu grūdų koridoriumi, kuris dabar nebefunkcionuoja. Iš 30 mln. tonų tuo maršrutu gabentų krovinių Kiniją pasiekė apie 7,9 mln. metrinių tonų produktų.
Remiantis vyriausybės pateiktais duomenimis, pernai rugpjūtį atidarytu nauju Juodosios jūros koridoriumi į Kiniją eksportuoti kroviniai, įskaitant maisto produktus, metalą ir geležies rūdą, sudarė apie 30 proc. Ukrainos jūrų eksporto.
