Neaišku, kada buvo priimtas sprendimas dėl atsargų kaupimo, tačiau Turkijos pareigūnai teigia, jog pasirengimas buvo pradėtas numačius galimus JAV embargus. Jungtinės Valstijos Turkijai grasina sankcijomis nuo 2018 m., kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nusprendė įsigyti Rusijos gamybos S-400 priešraketinės gynybos sistemą – amerikietiškosios „Patriot“ varžovę.
Pasak dviejų Turkijos pareigūnų, susipažinusių su savo šalies gynybos strategija, dar nepamiršusi prieš pusę šimtmečio įvesto JAV ginklų embargo, Turkijos kariuomenė sukaupė pakankamas naikintuvų F-16 ir kitos karinės įrangos dalių atsargas.
Abiejų šalių santykiai pablogėjo Sirijos pilietinio karo metu, kai JAV tiekė ginklus kurdų milicijai, kurią Turkija laiko teroristine grupe, ir po 2016 m. nepavykusio perversmo prieš R. T. Erdoganą, dėl kurio jo vyriausybė kaltina Turkijos imamą, šiuo metu gyvenantį Jungtinėse Valstijose.
NATO narė Turkija yra pasiryžusi įsigyti balistinių raketų technologiją ir siekia bendradarbiauti kuriant naujos kartos S-400, pridūrė pareigūnai, minėdami diskusijas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. R. T. Erdoganas sakė, kad jo šalis gali atsigabenti S-400 per kelias dienas.
„Pirmoji S-400 partija bus pristatyta per savaitę ar 10 dienų, – pranešė laikraštis „Haberturk“ pirmadienį, cituodamas šalies vadovo pasisakymą. – Aiškiai pasakiau tai D. Trumpui, tą patį sakė ir V. Putinas.“
JAV tvirtina, kad atsigręžimas į Maskvą gali padėti Rusijai rinkti svarbią žvalgybinę informaciją, kuri susilpnintų NATO ir pakenktų amerikietiškajam F-35, kurį padeda kurti Turkijos kompanijos. Nors Kongresas jau rengia galimus sankcijų planus, kurie blogiausiu atveju pakirstų Turkijos ekonomiką, D. Trumpas Turkiją vaizduoja kaip istorijos auką.
Šeštadienį per Japonijoje vykusį G-20 valstybių vadovų susitikimą JAV prezidentas pareiškė, kad B. Obamos administracija elgėsi nesąžiningai su E. T. Erdoganu, kai šis siekė įsigyti amerikietišką priešraketinės gynybos sistemą. Nors S-400 sandoris esąs „problema“, Jungtinės Valstijos „svarsto įvairius galimus sprendimus“, – pabrėžė jis.
D. Trumpo paramą Turkijai sukirto vėlesnis Baltųjų rūmų pareiškimas, neva jis „išreiškė susirūpinimą“ dėl sandorio su Rusija.
Turkija kreipėsi į Rusiją, kad išspręstų savo oro gynybos trūkumus po to, kai nepavyko įtikinti JAV pasidalyti amerikietiškos oro gynybos sistemos „Patriot“ technologija. 2017 m. liepos mėnesį buvo paskelbtas priešraketinis susitarimas su Maskva, o praėjusiais metais JAV valstybės departamentas patvirtino galimybę už 3,5 mlrd. dolerių Turkijai parduoti „Patriot“.
Tačiau Turkija nėra tikra, kad „Patriot“ sandoris bus įgyvendintas dėl Kongreso opozicijos, ir neketina leisti, kad šalies oro erdvė ir toliau liktų pažeidžiama galimam įsiskverbimui, teigė pareigūnai, pageidavę likti anonimais.
Pirmadienį JAV Atstovų rūmų narys Eliotas Engelis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, pareiškė, kad E. T. Erdoganas „privalo nustoti tempti gumą ir pagaliau pasirinkti Vakarus arba Rusiją“.
S-400 sandoris „kelia pavojų NATO ir mūsų pačių nacionaliniam saugumui“, pranešime pabrėžė E. Engelis. „Turkija negali valdyti pažangios Rusijos oro gynybos sistemos kartu su jautriomis NATO ir Amerikos sistemomis, taškas. Prezidentas Erdoganas privalo žinoti, kad jo laukia pasekmės“, – sakė jis.
JAV sankcijos pakenktų abiejų šalių sąjungai, ir nors Turkija atsakytų tuo pačiu, tai paliktų atviras duris skirtumams spręsti, pridūrė pareigūnai. Praėjusią vasarą Vašingtonas nubaudė Ankarą už tai, kad ši įkalino amerikiečių pastorių, o tai dar labiau apsunkino ekonominę šalies perspektyvą. Turkijos lira jau prarado apie ketvirtadalį savo vertės, sparčiai auga infliacija ir nedarbas, o ekonomika žengia į pirmąjį techninį nuosmukį per pastarąjį dešimtmetį.
Vis dar prisimena embargą
Pareigūnai atsisakė patikslinti, kurios atsarginės dalys buvo kaupiamos, kur jos buvo perkamos ir kuriam laikui gali užtekti turimo inventoriaus. Atsarginių dalių kaupimas reiškia, kad Ankara yra geriau pasirengusi atlaikyti Amerikos sankcijas nei tada, kai JAV nustatė ketverių metų ginklų embargą po Turkijos kariuomenės įvykdyto šiaurės Kipro užėmimo 1974 m.
Atstovų rūmams pateiktoje rezoliucijoje, kuria siekiama sankcijų prieš Turkiją, gali slypėti atsakymas į tai, kodėl Turkija skuba supirkinėti atsargines ginklų dalis.
„Neskaitant „F-35 Joint Strike Fighter“, kitos Turkijos gynybos sistemų įsigijimo programos, kurioms gali būti taikomos sankcijos, būtų oro ir priešraketinės gynybos sistema „Patriot“, sunkių krovinių keliamasis sraigtasparnis „CH-47F Chinook“, universalus sraigtasparnis „UH-60 Black Hawk“ ir orlaivis „F-16 Fighting Falcon“, – rašoma rezoliucijoje.
JAV pagrasino nutraukti Turkijos dalyvavimą F-35 kovotojų rengimo programoje iki liepos 31 d., jei Ankara neatsisakys S-400 sandorio. Turkijai grėstų sankcijos pagal du atskirus teisės aktus, kurie leidžia bausti subjektus, palaikančius verslo ryšius su Rusija.
Didžiausi Turkijos gynybos rangovai galėtų būti atkirsti nuo JAV finansų sistemos ir jiems būtų nebeleidžiama įsigyti amerikietiškų komponentų ar parduoti savo produktus Jungtinėms Valstijoms.
