Ukrainos tarnybos, teigiančios, kad A. Babčenko atveju pavyko sulaikyti sąmokslo nužudyti Kremliaus kritiką organizatorių, per pastaruosius trejus metus yra inscenizavusios mažiausiai du nužudymus ir vieną pagrobimą, siekdamos sulaikyti šių nusikaltimų organizatorius, teigia pareigūnai.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė A. Babčenko nužudymo inscenizavimą ir pavadino jį naujausia antirusiška provokacija. Tokios operacijos dažnai, jeigu ne reguliariai, aprašomos šalies laikraščių kriminalų kronikose.
„Praeityje esu rašęs apie dešimt, gal dvylika, atvejų, kai buvo panaudojama tokia taktika“, – Laisvosios Europos radijui sakė buvęs Sankt Peterburgo policijos detektyvas, o dabar Rusijos naujienų portalo Fontanka.ru vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Vyšenkovas.
Dar praėjusį mėnesį tyrėjai Rusijos Uralo regione išsiaiškino, kad vienas vyras už 110 tūkst. rublių (1770 JAV dolerių) užsakė vienos pažįstamos moters nužudymą.
Policija užkirto kelią nusikaltimui ir nufilmavo inscenizuotą moters nužudymą, kad būtų įrodymas, jog ji esą tikrai buvo nužudyta, sakė tyrėjai.
Įtariamas nužudymo organizatorius buvo sulaikytas, kai jam buvo parodytas tariamo nužudymo vaizdo įrašas ir jis buvo patenkintas rezultatu, nurodoma oficialiame tyrėjų pareiškime.
Skirtingai nuo A. Babčenko atvejo, daugelis tokių bylų nėra susijusios su visuomenei žinomais asmenimis. „Tokie atvejai didelio ažiotažo nesukelia. Tačiau A. Babčenko atveju mes turime: 1) žurnalistą, 2) Kijevą ir 3) Rusiją. Todėl visas pasaulis apie tai žino“, – sakė J. Vyšenkovas.
Nestandartiniai sprendimo būdai
Gegužės 29 dieną paskelbta žinia, kad prie savo buto durų Kijeve nužudytas tikras veteranas karo korespondentas A. Babčenko, praėjusiais metais dėl grasinimų pabėgęs iš Rusijos, paskatino užuojautos ir pasmerkimo bangą, apėmusią jo rėmėjus, žmogaus teisių gynėjų grupes ir Vakarų vyriausybes.
Jau kitą dieną visi patyrė šoką, kai gyvas ir sveikas A. Babčenko pasirodė per spaudos konferenciją Kijeve, kurios metu Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas pranešė, kad nužudymas buvo inscenizuotas, siekiant užkirsti kelią ciniškam Rusijos sąmokslui.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka gyrė šią operaciją, tačiau ji susilaukė aktyvistų, žurnalistų ir Vakarų pareigūnų kritikos.
„Mes su melagingomis naujienomis nekovojame melagingomis naujienomis“, – gegužės 30 dieną vietos televizijai duodamas interviu sakė Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas.
Tačiau Ukrainos ambasada Didžiojoje Britanijoje gegužės 31 dieną atsikirto, kad „hibridinis karas, kurį kariauja“ Rusija „reikalauja nestandartinių sprendimo būdų“.
Ukrainos valdžia vėliau gegužės 31 dieną įvardijo Borysą Hermaną, bendros Ukrainos ir Vokietijos ginklų gamybos kompanijos „Schmeisser“ direktorių, kaip Ukrainos pilietį, kuris, kaip įtariama, suorganizavo A. Babčenko nužudymą, kurį, kaip teigiama, užsakė Rusijos saugumo tarnybos.
Kokios bebūtų politinės ir etinės priežastys, susijusios su šia šarada, iš techninės pusės viskas buvo atlikta meistriškai, sako J. Vyšenkovas.
„Mane glumina tai, kad Ukrainos pusė nepristatė daugiau duomenų, – Laisvosios Europos radijui sakė jis. – Juk jie atliko tobulą operaciją. Atliko puikų darbą. Po to veikiausiai turėtum pateikti vardus, nuotraukas ir visa kita.“
Panašūs atvejai
Pastaraisiais metais Ukrainoje įvyko trys didelio ažiotažo sulaukę atvejai, panašūs į A. Babčenko.
Praėjusių metų vasarį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad P. Porošenkos sąjungininkas Oleksijus Hončarenka buvo pagrobtas, tačiau jau kitą dieną jis pasirodė viešumoje ir pranešė, kad pagrobimą SBU inscenizavo, norėdami sulaikyti organizuotos nusikaltėlių grupuotės narius.
2016 metų gegužę Ukrainos valdžia pranešė, kad buvo nušautas Odesoje gyvenantis advokatas Oleksandras Pohorelijus. Kartu su oficialiu pranešimu buvo paviešintos ir nuotraukos iš nusikaltimo vietos: prie „Lexus“ visureigio, šalia kurio jis esą buvo nušautas, gulėjo į audeklą suvyniotas kūnas.
Jau kitą dieną Ukrainos nacionalinės policijos vadovas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad nusikaltimas buvo inscenizuotas ir kad ši operacija leido sulaikyti kelis asmenis, kurie ketino nužudyti O. Pohorelijų.
O maždaug prieš mėnesį Ukrainos valdžia paskelbė, kad pietvakariniame Zaporožės mieste sprogus automobilyje padėtai bombai buvo nužudytas verslininkas. Po dienos taip pat buvo pranešta, kad nusikaltimas buvo inscenizuotas.
Ukrainos policija net išplatino vaizdo įrašą, kaip verslininkas buvo šlakstomas netikru krauju ir pozavo nuotraukoms iš tariamo nusikaltimo vietos.
Policija pranešė, kad šio nusikaltimo organizatorius buvo sulaikytas sumokėjęs tariamam žudikui.
Vienas didesnį ažiotažą sukėlęs atvejis įvyko 2009 metų balandį Rusijoje. Tuomet policija paviešino informaciją, kad peiliu buvo sužalota ir vėliau ligoninėje mirė 34 metų nėščia Sankt Peterburgo valstybinės poliarinės akademijos rektorė.
Tyrėjai po inscenizuotos Kermen Basangovos žmogžudystės (ji policijos saugoma slėpėsi ligoninėje) pranešė, kad buvo suimti trys akademijos darbuotojai, kurie suorganizavo jos nužudymą. Vėliau du įtariami asmenys prisipažino ir susitarė su prokurorais, o trečiasis – aukštas akademijos administracijos darbuotojas – buvo prisiekusiųjų išteisintas.
Naujienų portalas „Mediazona“, kuriame dažnai skelbiamos Rusijos kriminalinės naujienos, yra rašęs apie mažiausiai devynis atvejus, kai Rusijos tarnybos inscenizavo nužudymą, norėdamos demaskuoti žudikus.
„Aš viską žinojau“
Tokios operacijos Vakarų šalyje vykdomos gerokai rečiau, nors Jungtinių Valstijų tarnybos pastaraisiais metais yra ėmusios tokios taktikos.
„Mūsų, Vakarų, požiūriu, tai yra gana neįprasta, ir tokiu atveju turėtų būti surenkama tiek įrodymų, kurių kitu atveju nebūtų galima surinkti, – Laisvosios Europos radijui telefonu sakė Oksfordo universiteto kriminologijos profesorius Frederico Varese. – Tačiau mūsų požiūriu, tai yra labai rizikinga strategija.“
J. Vyšenkovas sakė, kad paprastai apie nužudymo inscenizavimą žino tik keli teisėsaugininkai ir jų vadovai. Tačiau A. Babčenko atveju apie tai galėjo žinoti gerokai aukštesni asmenys.
„Jeigu tai būtų buvusi tik nedidelės svarbos operacija, aš pasakyčiau savo tiesioginiam viršininkui, ir jis duotų sutikimą imtis darbo. Tačiau kai yra toks reikalas, turi apsisaugoti ir gauti leidimą kiekviename lygmenyje – iki pat P. Porošenkos“, – sakė jis.
Gegužės 30 d. su A. Babčenko susitikęs P. Porošenka pareiškė: „Viską apie tai žinojau, tačiau niekas mano administracijoje nežinojo“.