Ano medikų, šiems asmenims jokie ligos simptomai nepasireiškia, tačiau jie laikomi potencialiu pavojumi užkrėsti kitus. Visų jų testai tam tikru terapijos metu buvo neigiami – t. y. jų organizme viruso nebebuvo.
Tačiau vėliau pacientams vėl diagnozuotas koronavirusas. Medikų duomenimis, virusas kai kuriais atvejais nustatytas praėjus 70 dienų po menamo pasveikimo, kitais atvejais – po 50-60 dienų.
Uhano, kuriame gruodį ir kilo Covid-19 protrūkis, medikai šį fenomeną vadina didžiausiu iššūkiu naujajame kovos su pandemija etape. Virusas pasveikusiems žmonėms pakartotinai buvo nustatytas ir Pietų Korėjoje.
Kadangi medikai negali pasakyti, kokia yra rizika, kad šie „atkritę“ buvę pacientai gali užkrėsti kitus, jie toliau laikomi karantine.
Iki šiol Kinijoje pasveikusiais buvo laikomi asmenys, jei du testai, atlikti mažiausiai 24 valandų intervalu, buvo neigiami ir jei jiems nepasireiškė simptomai. Dėl naujų tendencijų gydytojai dabar siūlo mažiausiai tris testus, kad pacientas būtų pripažintas pasveikusiu.
Klausimas, ar pasveikę žmonės savyje gali nešioti virusą ir taip kelti pavojų kitiems, turi didelę reikšmę. Daugelis šalių tikisi, kad žmonės po persirgtos koronaviruso infekcijos tampa atsparūs virusui ir kad bėgant laikui atsparumą įgyja pakankami didelė gyventojų dalis, kad būtų užkirstas kelias pandemijos atsinaujinimui.
Remiantis duomenimis iš kelių mieste esančių karantinavimo vietų, kuriose stebimi iš ligoninės išleisti žmonės, maždaug nuo 5 iki 10 „pasveikusių“ pacientų vėliau vėl nustatomas koronavirusas. Kai kurie iš tokių pakartotinai tirtų pacientų – besimptomio viruso nešiotojai: jų organizme yra virusas, ir jie galbūt gali užkrėsti kitus, tačiau tokiems žmonėms ligos simptomų nepasireiškia.
Kinija tikina pradedanti naujus tyrimus
Naujienų agentūra „Bloomberg“ praneša, kad Kinija inicijavo programą, pagal kurią būtų galima nustatyti tikrąjį protrūkio šalyje mastą.
Kinijos atžvilgiu skamba vis daugiau kaltinimų, kad ji galėjo nuslėpti duomenis apie koronavirusą.
Vadinamojo serologinio tyrimo metu mokslininkai ima kraujo mėginius iš žmonių atstovų grupės, kad nustatytų, ar jiems pasigamino antikūnai prieš virusą, o tai parodytų, kad jie buvo infekuoti. Tada mokslininkai, remdamiesi tokiais testais, daro išvadas apie patogeno paplitimo platesnėse gyventojų grupėse mastą.
Tokie tyrimai taip pat gali atskleisti, kaip virusas plinta tarp žmonių, pavyzdžiui, kokį vaidmenį viruso plitimo procese atlieka galimai mažesnį poveikį turinčios grupės, tokios kaip vaikai.
Kinija neigia JAV žvalgybos pareigūnų kaltinimus slepiant tikrąjį naujojo koronaviruso protrūkio mastą šalyje, nors daugkartinės jos epidemijų duomenų peržiūros pakurstė nepasitikėjimą tiek šalies viduje, tiek kitose šalyse.
Praėjusią savaitę Kinija į savo oficialią statistiką įtraukė dar 1 200 mirčių, pavyzdžiui, įtraukdama asmenis, kurie mirė savo namuose ir nebuvo testuoti.
Net paskelbusi savo oficialią statistiką apie nulinį naujų infekcijų skaičių, Kinija iki šiol nustato šimtus besimptomių atvejų, testuodama asmenis, kurie turėjo kontaktų su infekuotais ligoniais, ir tai rodo, kad virusas nėra išnaikintas, nors didžiausi šalies miestai – įskaitant Uhaną, iš kur ir kilo patogenas, – palaipsniui grįžta prie įprasto gyvenimo.
„Visose sistemose skelbiamų atvejų skaičius daug mažesnis nei iš tikrųjų, – sakė Antoine Flahault‘as, Ženevos universiteto (Šveicarija) Visuomenės sveikatos profesorius. – Kai kuriais užsikrėtimų atvejais nepasireiškia jokių simptomų ir sveikatos priežiūros sistema negali jų nustatyti; kai kurie testai rodo neigiamą rezultatą, kai asmuo iš tikrųjų infekuotas, o kai kurie atvejai, be tinkamos testavimo procedūros, gali būti klaidingai kvalifikuojami kaip plaučių uždegimas ar gripas“.
Šalims, numalšinusioms pirminius protrūkius, nerimaujant, kad gali kilti antroji labai užkrečiamo viruso banga, tyrimo išvados galėtų padėti politikos formuotojams suplanuoti geresnį apsisaugojimą nuo protrūkio pasikartojimo, įskaitant būdus, kaip normalizuoti ekonominę veiklą tuo pat metu kontroliuojant infekcijos plitimą. Kinija įsipareigojo atlikti serologinius tyrimus keliuose šalies regionuose, balandžio 12 dieną žurnalistams Pekine sakė mokslininkas Fengas Luzhao iš šalies Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC).
Uhane mokslininkai atlieka kraujo testus atsitiktinai pasirinktai 11 000 žmonių grupei, kuri gyveno mieste sausio-kovo mėnesiais ne mažiau kaip dvi savaites. Tyrime dalyvavusiems asmenis, įskaitant visus pasirinktų namų ūkių narius, taip pat policininkus, socialinių tarnybų darbuotojus ir taksi vairuotojus, yra atliekami testai dėl viruso ir dėl antikūnų, kurių pasigamina kovai su virusu, rašoma vietos laikraštyje „Hubei Daily“.
Tyrimo išvados bus naudojamos „atsako strategijų korekcijoms“, pranešė valstybinė televizija CCTV.
Kinija yra tą dariusi ir anksčiau. 2003 metais mokslininkai atliko serologinį tyrimą po Sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SARS) protrūkio, per kurį susirgo 8000 žmonių ir mirė beveik 800, daugiausia Azijos regione.
Tyrime, atliekamame pietinėje Guangdongo provincijoje, kur ir kilo SARS, dalyvavo 130 ligonių, infekuotų liga, taip pat 199 glaudžių kontaktų ir 100 sveikų žmonių. Paaiškėjo, kad daugumos tų, kurie buvo infekuoti SARS virusu, organizmuose pasigamino ilgalaikiai antikūnai, kurie apsaugojo juos ir, tikėtina, aplinkinius nuo būsimos infekcijos.
2006 metais Kinijos sveikatos priežiūros institucijos taip pat atliko testą dėl hepatito B, kuriame dalyvavo 79 000 žmonių. Nustatyta, kad bendras infekuotų vaikų skaičius nuo 1992 metų sumažėjo 80 mln. dėl masinės vakcinacijos ir kad vis dar buvo 93 mln. nešiotojų, daugiausia į krašto gilumą nusidriekusioje vakarinėje šalies dalyje.
Interviu valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“ Wang Chenas, Pekino profesinės sąjungos medicinos koledžo dekanas, serologinį tyrimą apibūdino kaip „svarbiausią šalies užduotį“, nes toks tyrimas padės politikos formuotojams išsiaiškinti, ar koronavirusas išnyks, kaip kad išnyko SARS prieš septyniolika metų, ar išliks kaip gripas.
Be to, toks tyrimas taip pat galėtų nustatyti, ar virusas gali išlikti žmogaus organizme ilgą laiką, kaip hepatitas B organizme tų žmonių, kurių imunitetas nepakankamas. Tokia „ilgalaikė“ tendencija galėtų paaiškinti, kodėl Korėjos gydytojai 81-am pasveikusiam ligoniui nustatė, jų žodžiais, koronaviruso „reaktyvaciją“.
Nepaisant serologinių tyrimų skubumo, atlikti juos teisingai yra labai sudėtinga, ypač tokioje didelėje populiacijoje kaip Kinijos.
Pagrindinis veiksnys, nulemiantis tyrimo tikslumą, yra: ar pasirinktų žmonių mėginys geriausiai atitinka plačiąją visuomenę, sakė Jeffery Gilbertas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „Covid-19“ incidentų valdymo grupės epidemiologas.
„Kinija yra Europos šalių dydžio provincijų kratinys su labai skirtingu gyventojų tankiu, – sakė J. Gilbertas. – Be plataus masto testavimo šalies mastu bus labai sudėtinga susidaryti bendrą vaizdą Kinijoje.“
Kinija pranešė testuojanti 11 000 gyventojų Uhane, bet neaišku, kiek žmonių testuojama kitose provincijose ir miestuose. Kinijos CDC centras neatsakė į „Bloomberg“ klausimus apie tyrimą.