Valstybinės televizijos eteryje paskelbtame pareiškime teigiama, kad bandymas atliktas Šiaurės rytiniame regione.
„Pirmasis respublikos vandenilinės bombos bandymas buvo sėkmingai įvykdytas 2016 metų sausio 6 dieną 10 val. (vietos, 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, remiantis Darbininkų partijos strateginiu ryžtu“, – paskelbė valstybinės televizijos diktorius.
„Užsitikrinę stulbinamą mūsų istorinės vandenilinės bombos sėkmę, įžengėme į pažangių branduolinių valstybių ratą“, – sakė pranešėjas, pridūręs, kad buvo susprogdintas „miniatiūrizuotas“ užtaisas.
Šis iš anksto neskelbtas bandymas buvo įvykdytas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno asmeniniu įsakymu, likus dviem dienoms iki jos gimtadienio.
Praeitą mėnesį, kalbėdamas per vieną išvyką Kin Jong Unas užsiminė, kad Pchenjanas jau yra pasigaminęs vandenilinę bombą, nors tarptautiniai ekspertai tą žinią vertino skeptiškai.
Per vandenilinės bombos sprogimą didžiausią energijos kiekį atpalaiduoja termobranduolinės sintezės, o ne branduolių skilimo grandininės reakcijos, todėl tokie užtaisai būna daug galingesni negu paprastesnės konstrukcijos atominės bombos.
„Naujausias bandymas, visiškai pagrįstas mūsų technologijomis ir mūsų darbo jėga, patvirtino, kad mūsų naujai išvystyti technologiniai ištekliai yra tikslūs ir moksliškai pademonstravo mūsų miniatiūrizuotos vandenilinės bombos poveikį“, – sakė televizijos pranešėjas.
Kaimyninės Pietų Korėjos nacionalinio saugumo taryba „griežtai pasmerkė tą bandymą, o Japonijos premjeras Shinzo Abe pareiškė, kad tai yra „didelė grėsmė“ ir šiurkštus Jungtinių Tautų saugumo rezoliucijų pažeidimas.
Dauguma ekspertų kėlė prielaidą, kad Pchenjanas termobranduolinę bombą galėtų pasigaminti tik po kelerių metų; taip pat buvo nesutariama, kiek yra pažengusios šios valstybės pastangos sumažinti branduolinius užtaisus, kad juos būtų galima skraidinti į taikinius balistinėmis raketomis.
Trečiadienį paskelbtame pranešime Pchenjanas žadėjo laikytis principo, kad konflikto atveju jis pirmasis nepanaudos branduolinio ginklo, bet pabrėžė, kad toliau vystys pažangaus branduolinio smūgio pajėgumus.
„Kol išliks nuožmi prieš Šiaurę nukreipta JAV politika, mes niekada nesiliausime vystę savo branduolinės programos“, – sakoma pranešime.
Kinija griežtai nusistačiusi prieš Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus
Kinija, pagrindinė Šiaurės Korėjos diplomatinė gynėja, trečiadienį pareiškė „griežtai nusistačiusi“ prieš Pchenjano įvykdytą naują branduolinį bandymą, sakydama, kad tas žingsnis buvo atliktas „nepaisant tarptautinės bendruomenės pasipriešinimo“.
„Primygtinai raginame KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinęs Respubliką) toliau laikytis įsipareigojimų atsisakyti branduolinių ginklų ir nebevykdyti veiksmų, galinčių pabloginti padėtį“, – Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying sakė per įprastą spaudos konferenciją.
JT Saugumo Taryba surengs nepaprastąjį posėdį dėl Šiaurės Korėjos
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį surengs neeilinį posėdį Niujorke, kai Šiaurės Korėja paskelbė įvykdžiusi „sėkmingą“ vandenilinės bombos bandymą“, pranešė diplomatai.
Jungtinių Tautų ir Japonijos inicijuotas 15 Saugumo Tarybos narių pasitarimas vyks už uždarų durų.
Šimtus kartų galingesnė nei atominė bomba
Aukšto rango valdininkas iš JAV administracijos CNN patvirtino, kad duomenų, galinčių patvirtinti šio bandymo sėkmingumą, surinkimas gali užtrukti ne vieną dieną.
Pietų Korėjos gynybos ministerija savo ruožtu tikina taip pat negalinti dabar pat patvirtinti, kad šis bandymas buvo sėkmingas, tačiau šios šalies užsienio reikalų ministerija skubos tvarka sušaukė posėdį. Japonijoje taip pat jau diskutuojama šiuo klausimu.
Vandenilinė bomba šimtus kartų galingesnė nei atominė bomba, kurios sprogimas nusiaubė Hirošimą 1945 m.
Kaip teigia Mike’as Chinoy iš Pietų Karolinos universiteto JAV ir Kinijos instituto, Šiaurės Korėja jau kurį laiką kalbėjo apie tokio bandymo galimybę.
„Kim Jong Unas prieš kelias savaites viešai pareiškė, kad vystomas vandenilinės bombos projektas“, - patikino jis.
JAV: reaguosime atitinkamai
Anot vyriausiojo analitiko iš ne pelno siekiančios organizacijos „Rand Corporation“ Bruce’o Bennetto, Šiaurės Korėjos pareiškimai neturėtų būti vertinami tiesiogiai.
„Šiaurės Korėja išgyvena sunkius laikus, taigi be kitų šalių ekspertų pagalbos jai kažin ar iš tiesų būtų pavykę pasistūmėti į priekį vandenilinės/atominės bombos sukūrimo procese po pastarojo prieš trejus metu įvykdyto bandymo“, - patikino jis.
Taigi šios naujienos reiškia tebesitęsiantį iššūkį, kurį Šiaurės Korėja kelia savo kaimynėms ir visam pasauliui.
„Nuolat kartojame, kad neketiname taikstytis su šia branduoline valstybe“, - teigė JAV nacionalinės saugumo tarybos atstovas. „Ir toliau ginsime ir saugosime savo sąjungininkes šiame regione, įskaitant ir Pietų Korėją, o taip pat ir atitinkamai reaguosime į visas Šiaurės Korėjos provokacijas“, - patikino jis.
„Toks įvykdytas bandymas, jei jis buvo sėkmingas, komplikuoja situaciją Šiaurės rytų Azijoje“, - įsitikinęs M. Chinoy.
Nors Kinija manė, kad šiltesni ir nuoširdesni santykiai su Šiaurės Korėja padės šią grėsmingą šalį sulaikyti, dabar Kinijos valdžiai kyla rimta dilema.
Anot M. Chinoy, Pietų Korėja taip pat teigė, kad ketvirtas bandymas taps lemiamu ir sulauks atsako.
Šiuo metu JAV nesiima jokių diplomatinių veiksmų Šiaurės Korėjos branduolinių projektų vystymui apriboti, taigi dėl šio bandymo JAV taip pat atsiduria keblioje situacijoje.
„Ar bus imtasi kokių nors veiksmų Šiaurės Korėjai apriboti? Spėju, kad ne.“ – mano M. Chinoy.
Japonija savo ruožtu skubos tvarka pasmerkė tokius Šiaurės Korėjos veiksmus patikindama, kad tokio pobūdžio bandymai kelia rimtą pavojų Japonijos saugumui.
„Akivaizdžiai pažeidžiama JT Saugumo Tarybos rezoliucija ir keliamas rimtas iššūkis pastangoms, dedamoms siekiant branduolinio ginklo neplatinimo“, - pareiškė Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe.
DELFI primena, kad praėjusių metų gruodį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas tvirtino, kad jo šalis turi vandenilinę bombą.
„Mes sugebėjome tapti didžia branduoline valstybe, galinčia apginti nepriklausomybę ir gimtinės nacionalinę garbę branduolinių ir vandenilinių bombų galia“, – pabrėžė KLDR vadovas.
Apie tai, kad Šiaurės Korėja disponuoja branduoliniu ginklu, paaiškėjo dar 2005 metais, tačiau apie vandenilinę bombą (joje naudojama nevaldomos termobranduolinės sintezės metu išsiskirianti energija) Pchenjanas pranešė tik 2015-ųjų pabaigoje.