aA
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsitikrino ketvirtąją kadenciją per sekmadienį vykusius šalies vadovo rinkimus. Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad už dabartinį šalies prezidentą balsavo 76,7 proc. rinkėjų. Į rinkimus atėjo 67 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių – tai yra kiek mažiau nei siekė Kremlius. Rinkimus temdo pranešimai apie sukčiavimo atvejus. Socialiniai tinklai visą sekmadienį dūzgė nuo vaizdo įrašų ir nuotraukų apie pažeidimus.

CRK suskaičiavus 99,83 proc. prezidento rinkimų balsų, dabartinis šalies lyderis tvirtai pirmauja – jį palaikė 76,6 proc. rinkėjų.

Antroje vietoje liko komunistų partijos atstovas Pavelas Grudininas, gavęs 11,8 proc balsų. Vladimiras Žirinovskis gavo 5,7 proc. balsų ir liko trečias. Ksenija Sobčiak gavo 1,7 proc. rinkėjų balsų. Kiti kandidatai balansuoja ties 1 proc. balsų parama, arba net nesiekia šios ribos.

Pranešama, kad rinkėjų aktyvumas siekia apie 67 proc. Tai pusantro procento mažiau, nei per praėjusius prezidento rinkimus 2012-aisiais.

BBC skelbia 5 svarbiausius faktus iš 2018 metų Rusijos prezidento rinkimų:

1. V. Putinas bus Rusijos prezidentu dar artimiausius 6 metus

Suskaičiavus 99,51 proc. rinkimų biuletenių, dabartinis Rusijos prezidentas surinko 76,65 proc. rinkėjų balsų. Tai yra jo asmeninis rekordas. Iki tol aukščiausią rezultatą jis pasiekė 2004 metais, kai surinko 71,31 proc. balsų.

Kitą sykį, 2024 metais, V. Putinas, greičiausiai, jau nebegalės kandidatuoti į prezidentus – šiuo metu Rusijos Konstitucijoje yra apribojimas dėl dviejų kadencijų iš eilės. Tačiau Konstitucija gali būti pakeista, be to, galima vadovauti šaliai su vienos kadencijos pertrauka.

Paklaustas, ar eis į prezidento rinkimus 2030 metais, V. Putinas pajuokavo: „paklausykite manęs, man atrodo, kad tai, ką jūs šnekate – tai kiek juokinga. Paskaičiuokime, ar aš iki 100 metų čia sėdėsiu? Ne“, - sakė jis žurnalistams. 2030 metų pavasarį V. Putinui bus 77 metai.

2. Rusija balsavo organizuotai ir kažkodėl ryte

Šis balsavimas nuo prieš tai buvusių išsiskyrė tuo, kad iki 10 ryto balsavo iš tiesų labai daug žmonių. Beveik visuose regionuose žmonės netikėtai nusprendė išreikšti savo valią kuo anksčiau: visą rytą socialiniai tinklai buvo užkrauti nuotraukomis, kuriose matėsi žmonių minios rinkimų apylinkėse.

Anot rinkėjų teisių gynėjo Grigorijaus Melkonjanco, biudžetinių įstaigų darbuotojams iš tiesų buvo liepta ateiti balsuoti nustatytu laiku, kad būtų galima pademonstruoti aukštą rinkimų aktyvumą. Kai kur balsuojantiems buvo išduodami specialūs dokumentai, jaunimas dalinosi asmenukėmis iš balsavimo kabinų.

3. Opozicija susipyko dėl dalyvavimo rinkimuose

Vieno atstovo nuo Rusijos opozicijos rinkimuose nebuvo. Kovos su korupcija fondo įkūrėjas Aleksejus Navalnas paskelbė apie savo dalyvavimą rinkimuose daugiau nei prieš metus, tačiau jam nebuvo leista dalyvauti rinkimuose dėl teistumo.

„Kandidato prieš visus“ vaidmenį netikėtai perėmė televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak. Liberaliosios jėgos didelės paramos jai nesuteikė: A. Navalnas ją apkaltino darbu Kremliui, partija „Jabloko“ iškėlė savo kandidatą.

4. Pažeidimų buvo, bet ne tiek daug kaip prieš šešerius metus

Socialiniuose tinkluose pasirodė nemažai filmukų ir nuotraukų, kuriuose akivaizdžiai matomi rinkimų pažeidimai. Tačiau, kaip skelbia BBC, šiuose rinkimuose užfiksuotų pažeidimų skaičius gerokai sumažėjo.

5. P. Grudinino diskreditacijos kampanija nepavyko

Nė vienas iš šių rinkimų kandidatų negavo tiek daug Kremliaus valdomų televizijų dėmesio kaip komunistas Pavelas Grudininas. Kasdien žiniasklaida kalbėjo apie jo šveicariškas sąskaitas, slaptą santuoką ir apgautus žmones.

Tačiau tai nepaveikė jo rezultatų. Prieš rinkimus buvo prognozuojama, kad jis surinks 7 proc. balsų. Dabar gi skelbiama, kad jis surinko net 11,81 proc. balsų. Be jo ir V. Putino daugiau joks kandidatas nesurinko daugiau nei 10 proc. balsų.

Kaip į V. Putino pergalę sureagavo oponentai?

Ksenija Sobčiak: pareiškė, kad jos kampanijos tikslas buvo „maži dalykai“, o ne „geopolitiniai žaidimai“, skirtingai nuo V. Putino tikslų.

Ji sakė, kad jos kampanijos šūkis buvo „žmogus svarbiau už valstybę“. Ji patikino, kad jos politinė veikla šiais rinkimais nesibaigs. Ji kartu su Dmitrijumi Gudkovu planuoja artimiausiu metu pradėti kurti naujosios partijos programą.

„Jeigu šiandien man nepavyks nugalėti šios sistemos, tai būtinai mums pavyks po šešerių metų, tačiau svarbiausia - pradėti šiandien, nuo šitų rinkimų“, - sakė ji.

Pavelas Grudininas: „aišku tik viena. Kad ir kur benuvažiuotume, visur žmonės nori pokyčių. Žmonės netiki valdžia. Todėl kad ir kas laimėtų, teks pakeisti savo požiūrį į žmones“.

Sergejus Baburinas: kandidatas pareiškė žiniasklaidai, kad tai buvo tikrai geras vakaras, juk rinkimų aktyvumas aukštas, tai reiškia, kad visuomenėje didėja „patriotizmo jausmas“.

„Savo trigrašį į tai įkišo mūsų priešai, kurie, net ir primesdami Rusijai sankcijas, politinius, teisinius kaltinimus, konsolidavo rusų visuomenę“, - sakė Baburinas. Paklaustas, ką jis laikys sėkme savo rinkimų kampanijoje, S. Baburinas atsakė: „jeigu valdžia pripažins, kad už mane balsavo“.

Įdomiausi – Krymo balsavimo rezultatai

Suskaičiavus visus balsus išties įdomiai atrodo rezultatai iš okupuoto Krymo pusiasalio. 2014 prie Rusijos federacijos jėga prijungto pusiasalio rinkėjai už V. Putiną neva balsavo kone vienbalsiai. Čia jis gavo net 92,2 proc. palaikymą, kai artimiausiais varžovas P. Grudininas tesurinko 2,2 proc. balsų. Tai daugiausiai balsų už V. Putiną atidavęs regionas. Panašūs skaičiai fiksuoti ir Tuvos apygardoje, kur V. Putinui balsą atidavė 92 proc. rinkėjų.

Rusijos prezidento rinkimų diena pasirinkta neatsitiktinai – prieš ketverius metus RusijaUkrainos atplėšė ir okupavo Krymą, o 2014 kovo 18 d. oficialiai paskelbė jį savo dalimi. Daugelis rusų Krymo prijungimą prie Rusijos sieja būtent su dabartiniu šalies prezidentu Vladimiru Putinu, o ši pasirinkta rinkimų data turėtų priminti jo „pasiekimus“.

Pirmą kartą V. Putinas prezidentu buvo išrinktas 2000 metais. Nuo to laiko jis išsilaikė valdžioje: dar du kartus buvo išrinktas prezidentu (2004 ir 2012 m.), 1999–2000 ir 2008–2012 metais V. Putinas dirbo vyriausybės vadovo poste.

2012 metais jis buvo išrinktas prezidentu šešerių metų kadencijai, pagal konstitucijos pataisas, taip pat sudarančias jam sąlygas būti išrinktam antrai šešerių metų kadencijai.

Po beveik dviejų dešimtmečių valdžioje, V. Putinas turi absoliučią šalies žiniasklaidos kontrolę, taip pat ir rinkimų komiteto, kuris sprendžia, kas gali kandidatuoti rinkimuose.

Rusijos centrinė rinkimų komisija nurodė, kad balsavime dalyvavo apie 67 proc. šalies piliečių, valdžiai rinkimų aktyvumą skatinus lazdos ir meduolio principu.

Asmenukių čempionatai, dovanos, maisto šventės ir vaikų linksmintojai pasitikdavo rinkėjus apylinkėse, siekiant sukurti šventinę atmosferą.

Tačiau valstybinių ir privačių kompanijų darbuotojai vis pranešdavo patiriantys spaudimą balsuoti, o studentams buvo grasinama problemomis per jų egzaminus arba net pašalinimu iš aukštųjų mokyklų, jeigu šie neateis prie balsadėžių.

Rinkimai sekmadienį vyko vis dar tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų sostinių dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Ją dar labiau sustiprino buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje.

KAIP VYKO RINKIMAI:

06.45 val.: Suskaičiavus 99,7 proc. balsų už V. Putiną balsavo 76,7 proc. rinkėjų.

01.55 val.: CRK: V. Putinas sulaukė rekordinio palaikymo

Centrinė rinkimų komisija (CRK) skelbia, kad V. Putinas sulaukė rekordinio savo politinėje karjeroje rinkėjų palaikymo. Pasak CRK, už V. Putiną balsavo 49,9 mln. rinkėjų. Suskaičiavus 95 proc. biuletenių, paaiškėjo, kad už V. Putiną balsavo 76,5 proc.

01.09 val.: Suskaičiuota 90 proc. biuletenių

Už V. Putiną balsavo 76,41 proc., už P. Grudininą – 12,05 proc., už V. Žirinovskį – 5,85 proc.

00.57 val.: RBC.ru skelbia, kad šių metų rinkimuose už V. Putiną balsavo mažiausiai 45,7 mln. žmonių. 2012 metais už jį balsavo 45,6 mln.

00.20 val.: Suskaičiuota 80 proc. balsų – V. Putinas surinko 76,18 proc.

23.40 val.: Suskaičiuota 70 proc. balsų

Suskaičiavus 70 proc. balsalapių buvo paskelbta, kad už dabartinį šalies vadovą balsavo apie 75,91 proc. dalyvavusių rinkėjų.

Artimiausias V. Putino varžovas, Komunistų partijos kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas turėjo 13,39 proc. balsų, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) negalutiniai duomenys. Trečias lieka ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis, gavęs 6,34 procento balsų.

23.25 val.: Suskaičiuota 66 proc. balsų

Vladimiras Putinas - 75,8 proc., Pavelas Grudininas - 12,7 proc., Vladimiras Žirinovskis - 6,12 proc., Ksenija Sobčiak - 1,46 proc., Grigorijus Javlinskis - 0,87 proc., Borisas Titovas - 0,68 proc., Maksimas Suraikinas - 0,66 proc., Sergejus Baburinas - 0,64 proc.

23.17 val.: G. Javlinskis: šalis eina prie pavojingos prarajos

Centristinės partijos „Jabloko“ kandidatas į Rusijos prezidentus Grigorijus Javlinskis sakė, kad per sekmadienį vykusį balsavimą gavo „milijoną balsų“ ir kad tai – „nemažai ir brangiai kainuoja“.

„Dėkojame visiems Rusijos rinkėjams, balsavusiems už tiesą, alternatyvą, permainas. Milijonas mūsų gautų balsų – nemažai, ir tai brangiai kainuoja“, – sakoma naujienų agentūros „Interfax“ gautame G. Javlinskio pareiškime.

Grigorijus Javlinskis
Grigorijus Javlinskis
© Sputnik / Scanpix

„Milijonas žmonių pasakė, kad archaiška politinė sistema, kur kiekviena diena beviltiškai panaši į ankstesnę, (ir) atsilikusi naftos ekonomika turi likti praeityje. Mes atstovaujame šių žmonių balsams politikoje. Kartu su milijonu Rusijos žmonių reikalaujame permainų. Nenuleidžiame rankų – toliau kovosime už orią ateitį, už pokyčius šalyje. Ir esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau mes nugalėsime“, – pabrėžė kandidatas.

Jis taip pat perspėjo, kad „šalis eina prie pavojingos prarajos – priešakyje blogi laikai, o galimybių tai pakeisti liko mažiau“

„Dalyvavome šioje kampanijoje, kad priverstume (prezidentą Vladimirą) Putiną pakeisti politiką: likviduoti skurdą, baigti karą ir Rusijos izoliaciją. Norėjome išgelbėti ekonomiką, užkirsti kelią ginklavimosi lenktynėms ir dideliam karui. Pasakėme viską, ką norėjome, ir padarėme viską, ką galėjome. Nesvarbu, kiek mažai procentų dabar paskelbs man, ir kiek daug – Putinui. Svarbu, kas dabar nutiks šaliai“, – sakė G. Javlinskis.

23.02 val.: Rusijos prezidento rinkimuose – stulbinantys kiekiai pažeidimų. Daugiau – čia.

22.50 val.: Suskaičiuota 50 proc. balsų

V. Putinas sekmadienį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai - suskaičiavus pusę balsalapių buvo paskelbta, kad už dabartinį šalies vadovą balsavo apie 75 proc. dalyvavusių rinkėjų.

Artimiausias V. Putino varžovas, Komunistų partijos kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas turėjo 13,2 proc. balsų, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) negalutiniai duomenys.

22.45 val. V. Putinas atvyko į savo rinkimų štabą

V. Putinas po trumpo pasirodymo Maniežo aikštėje atvyko į savo rinkimų štabą. Ten jis vėl dėkojo visiems už pasitikėjimą ir vėl skandavo „Rusija! Rusija!“.

V. Putino žurnalistas paklausė, ar jis ketina dalyvauti 2030 m. rinkimuose. „Ką aš, iki 100 metų čia sėdėsiu? Ne“, – atsakė jis.

Andrejus Kolesnikovas iš leidinio „Kommersant“: „Pamatysime naują Vladimirą Putiną?“ „Viskas teka, viskas keičiasi“, – sakė V. Putinas ir paliko salę.

V. Putinas nesąmone pavadino D. Britanijos kaltinimus dėl buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo. Tai pirmasis jo komentaras apie S. Skripalio apnuodijimą po to, kai Didžioji Britanija įvedė Rusijai sankcijas.

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© Stopkadras

„Tai visiški tauškalai, šlamštas, nesąmonė, kad Rusija galėtų sau leisti padaryti tokį dalyką prieš rinkimus ir pasaulio čempionatą“, – sakė V. Putinas.

Jis pareiškė, kad Rusija yra sunaikinusi visus cheminius ginklus.

„Mes esame pasirengę dalyvauti tyrime“, – teigė prezidentas.

V. Putinas pabrėžė apie šnipo apnuodijimą apskritai sužinojęs iš žiniasklaidos.

Buvęs rusų dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija po apnuodijimo Anglijos Solsberio mieste kovo 4 dieną tebėra kritinės būklės. Dėl šios atakos Britanija apkaltino Rusiją ir išsiuntė iš šalies 23 Rusijos diplomatus. Tarptautinė bendrija palaiko Britaniją.

22.43 val.: V. Žirinovskis: kandidatams buvo sudarytos nevienodos sąlygos

Rusijos ultranacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) vadovas Vladimiras Žirinovskis pareiškė esąs nepatenkintas sekmadienį vykusių prezidento rinkimų, kuriuose jis kandidatavo, rezultatais ir tvirtino, kad dalyviams buvo sudarytos nevienodos sąlygos.

Kai balsavimui pasibaigus per internetu transliuojamą rinkimų nakties laidą žurnalistų buvo paprašytas pakomentuoti rinkimų procesą, V. Žirinovskis pareiškė: „Ne, (rinkimų rezultatais) nesu patenkintas... Sąlygos absoliučiai nelygios, debatų nebuvo, visi skandalai – dirbtiniai, specialiai išprovokuoti dėmesiui atkreipti.“

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© AP / Scanpix

Jis skundėsi, kad Rusijoje „nėra demokratijos, nėra konkurencijos, tik vienas Kremliaus kandidatas, o visi kiti – šunyčiai“.

„Realiai turėjo būti mažiau procentų (balsavusių) už Putiną. Manau, realus europinis (rodiklis) – ne daugiau kaip 40 procentų“, – sakė V. Žirinovskis.

22.00 val. Maniežo aikštėje pasirodė V. Putinas

Už rezultatą jis dėkojo visiems savo šalininkams: „Rezultate įžvelgiu pripažinimą, pasitikėjimą ir viltį, kad dirbsime lygiai taip pat išsijuosę ir atsakingai. Mūsų laukia sėkmė! Taip!“ – sušuko V. Putinas.

„Mes galvosime apie savo didžios tėvynės ateitį, apie mūsų vaikų ateitį. Mūsų neišvengiamai laukia sėkmė. Kartu imsimės didelio, plataus masto darbo vardan Rusijos“, – pasakė V. Putinas ir ėmė skanduoti: „Rusija, Rusija!“

V. Putino pasirodymas scenoje užtruko vos 2 minutes.

RBC skelbia, kad po V. Putino pasirodymo žmonės ėmė skirstytis namo.

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© AFP / Scanpix

21.40 val.: Komunistų kandidatas P. Grudininas: rinkimai nebuvo sąžiningi

Rusijos komunistų partijos kandidatas į šalies vadovo postą milijardierius Pavelas Grudininas sekmadienį pareiškė, kad prezidento rinkimų kampanija buvo „purviniausia postsovietinėje erdvėje“ per laikotarpį nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais.

Balsavusių rinkėjų apklausų ir pirmieji balsų skaičiavimo rezultatai rodo, kad rinkimuose tvirtai pirmauja dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas.

„Kol kas per anksti komentuoti - palaukime 90 proc. (suskaičiuotų balsalapių). Jau dabar aišku, kad šie rinkimai nebuvo sąžiningi“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė P. Grudininas.

„Deja, (pagrindinis opozicijos lyderis Aleksejus) Navalnas pasirodė esąs teisus: ir balsuoti buvo galima po 2–3 kartus, ir tokių pavyzdžių turime Maskvos srityje“, - pabrėžė jis.

„Aišku tik viena, kad mes, nepaisant viso besiliejusio smurto, šiuos rinkimus atlaikėme garbingai“, – pridūrė P. Grudininas.

21.30 val.: Kryme V. Putinas surinko daugiau kaip 90 proc. balsų, rodo pirmieji duomenys

Rusijos aneksuotame Ukrainai priklausančiame Kryme per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus dabartinis valstybės vadovas Vladimiras Putinas surinko daugiau kaip 90 proc. balsų, rodo pirmieji balsalapių skaičiavimo duomenys iš šio Juodosios jūros pusiasalio.

Suskaičiavus 2,49 proc. balsalapių Krymo rinkimų apygardoje paaiškėjo, kad už V. Putiną balsavo 91,69 proc. balsavusių rinkėjų. Tuo metu pagrindiniame pusiasalio mieste Sevastopolyje už prezidentą savo balsus atidavė 91,52 proc. atėjusių rinkėjų, rodo 1,1 proc. balsalapių skaičiavimo duomenys.

21.20 val.: Maniežo aikštėje prasidėjo mitingas „Rusija. Sevastopolis. Krymas“

Sekmadienį Maskvos Maniežo aikštėje prasidėjo mitingas koncertas „Rusija. Sevastopolis. Krymas“. Kaip iš įvykio vietos praneša laikraščio „Novaja gazeta“ korespondentas, ten „pragaras, grūstis ir (dainuoja atlikėjas) G. Lepsas“.

„Maniežo aikštė visa pilna, pateikti į mitingą galima tik iš Maskvos didžiojo teatro pusės, nuo paminklo F. Engelsui. Didžiulė minia, kuri kas penkias minutes pajuda po kelis metrus. Žmonės daugiausia atėjo organizuotomis grupėmis. Atrodo, kad dauguma čia – ne pirmą kartą“, – sakė žurnalistas.

21.15 val.: Suskaičiuota 31,58 proc. balsų

Vladimiras Putinas — 73,31 proc.; Pavelas Grudininas — 14,79 proc.; Vladimiras Žirinovskis— 6,69 proc.; Ksenija Sobčiak — 1,40 proc.; Grigorijus Javlinskis — 0,79 proc.; Maksimas Suraikinas — 0,63 proc.; Sergejus Baburinas 0,63 proc.; Borisas Titovas — 0,62 proc.

20.55 val.: V. Putino štabo atstovas spaudai įgėlė Didžiajai Britanijai

„Antirusiška Didžiosios Britanijos politika“ tapo vienu iš veiksnių, kodėl prezidento rinkimuose buvo itin didelis rinkėjų aktyvumas, pareiškė Vladimiro Putino rinkiminio štabo atstovas spaudai Andrejus Kondrašovas. Pasak jo, „pastarieji Didžiosios Britanijos veiksmai paskatino didelį rinkėjų aktyvumą ir mobilizaciją“.

Jis turėjo omenyje Britanijos kaltinimus Rusijai dėl bandymo nunuodyti Solsberyje buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį.

„Eilinį kartą mums ėmė daryti spaudimą kaip tik tą akimirką, kai mums reikėjo mobilizuotis. Todėl kiekvieną kartą, kai Rusiją nepagrįstai ir be įrodymų kažkuo kaltina, viskas, ką daro rusų tauta – susivienija aplink jėgos centrą. Jėgos centras, be abejonės, šiandien – V. Putinas“, – pareiškė A. Kondrašovas.

A. Kondrašovas pavadino puikiais pirminius duomenis apie V. Putino pergalę. Jo teigimu, pažeidimų rinkimuose buvo, tačiau vargu ar jie turės įtakos rezultatams.

20.05 val.: Preliminarūs Rusijos prezidento rinkimų rezultatai: už Putiną balsavo daugiau nei 70 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsitikrino ketvirtąją kadenciją per sekmadienį vykusius šalies vadovo rinkimus, rodo balsavusiųjų apklausos.

Rusijos prezidento rinkimų pirmą turą laimėjo Vladimiras Putinas, surinkęs 73,9 proc. balsų.

Tokius duomenis pateikia Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centras (VCIOM), juos gavo televizija „Dožd“.

Antrą vietą užėmė Rusijos komunistų partijos kandidatas Pavelas Grudininas (11,2 proc.), trečią – Rusijos liberaldemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis (6,7 proc.).

Vladimiras Putinas rinkimuose
Vladimiras Putinas rinkimuose
© AP / Scanpix

Balsavusiųjų apklausos rodo, kad opozicionierė Ksenija Sobčiak surinko 2,5 proc. balsų, centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis – 1,6 proc., Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas – 1,1 proc., nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas – procentą, o partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas – 0,8 procentus.

Apklausoje sudalyvavo 162 tūkst. 601 respondentas iš 1,2 tūkst. Rusijos rinkimų apylinkių.

Ryškiausiam V.Putino varžovui Aleksejui Navalnui uždraudus siekti prezidento posto argumentuojant teistumu, nors daugelis jo šalininkų sako, kad tai buvo politiškai motyvuotas sprendimas.

Daugelis analitikų neabejojo V. Putino pergale sekmadienio balsavime.

Ekspertai teigia, kad Kremliui reikėjo didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios prezidento kadencijos legitimumą.

20 val.: Rusijos prezidento rinkimai baigti.

19.45 val.: Rusijos rinkėjų aktyvumas - 60 proc.

Rusijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose iki 18 val. Maskvos (17 val. Lietuvos) laiku siekė 59,93 procento.

2012 metų Rusijos prezidento rinkimuose rinkėjų aktyvumas 18 val. Maskvos laiku sudarė 58,3 procento.

19.30 val.: Rinkėjų aktyvumas Kaliningrado srityje viršijo 55 proc.

Rinkėjų aktyvumas Kaliningrado srityje sekmadienį vykstančiuose Rusijos prezidento rinkimuose 18 val. pasiekė 55,3 proc., skelbia srities rinkimų komisija.

Jos duomenimis, iki to laiko balsavo 441 tūkst. iš 789,2 tūkst.

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© Reuters / Scanpix

19.24 val.: Niujorke balsuojama generaliniame konsulate ir kavinėje

Niujorke balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose organizuotas Rusijos generaliniame konsulate ir Brukline esančioje kavinėje „Village“.

Agentūros „Interfax“ korespondentas Niujorke praneša, jog balsavimas Rusijos generaliniame konsulate vyksta be incidentų, nors susiformavo balsuoti norinčiųjų eilė. Jų saugumą užtikrina Niujorko policija, prie konsulato pastato atsiuntusi kelis policininkų ekipažus.

Kavinės „Village“ pastatas kovo 16-ąją buvo aplietas dažais. Rusijos generalinis konsulatas šį įvykį pavadino „barbarišku vandalizmo aktu“.

19.10 val.: Maskvoje rinkėjų aktyvumas pasiekė 53 proc.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose Rusijos prezidento rinkimuose šalies sostinėje iki 18 val. Maskvos laiku pasiekė beveik 53 proc., skelbia miesto rinkimų komisija.

Rinkėjų aktyvumas Maskvoje srityje viršijo 56 proc., Sankt Peterburge - 55,5 proc., Leningrado srityje - 61 proc., Novgorodo srityje - 52,5 proc., Pskovo ir Murmansko srityse - 60 proc., Volgogrado srityje - 59 proc., Rostovo srityje - 57 proc., Krasnodaro krašte - 64 proc., Astrachanės srityje - 53 proc., Stavropolio krašte ir Kryme - 63 procentus.

24-iuose rytiniuose Rusijos regionuose jau vyksta balsų skaičiavimas.

18.40 val.: Rusijos VRM tikina, kad rinkimų stebėtojų pašalinimo atvejų neužfiksuota

Rusijos vidaus reikalų ministerija skelbia, jog stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų per sekmadienį vykstančius Rusijos Federacijos prezidento rinkimus kol kas neužfiksuota.

„Iki 17 val. (Maskvos laiku) nebuvo nė vieno stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų atvejo“, - pranešė vidaus reikalų vicemistras Aleksandras Gorovojus.

Agentūra AFP skelbia, jog nepriklausomi rinkimų stebėtojai ir aktyvistai pranešė apie daug įtariamų incidentų, kai į balsadėžes buvo kemšami pažymėti biuleteniai ar daromi kitokie pažeidimai.

Rinkimų apylinkės veikia iki 20 val. vietos laiku.

18.44 val.: į A. Navalno štabą atvykusiai K. Sobčiak – nemalonus kirtis

Ksenija Sobčiak pasiūlė Aleksejui Navalnui pradėti derybas dėl bendradarbiavimo su jos nauja partija, kurią ji įkurs kartu su Dmitrijumi Gudkovu.

A. Navalnas atsisakė bendradarbiauti, pareikšdamas, kad K. Sobčiak prisidėjo prie Rusijos valdžios machinacijų šalies prezidento rinkimuose.

„Spręsiu pagal veiksmus. Visi tavo veiksmai pasibjaurėtini ir veidmainiški. Atleisk už tokį atvirumą“, – atsakė A. Navalnas į K. Sobčiak pasiūlymą.

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© Reuters / Scanpix

A. Navalnas pasakojo, esą antrą valandą nakties pas jį atvažiavusi K. Sobčiak ir prisipažinusi: „Man siūlo didelius pinigus už dalyvavimą rinkimuose ir aš nežinau, ką daryti“.

„Kiekvienas tavo žodis – melas. Tu puikiai vaidinai karikatūrinį liberaliojo kandidato vaidmenį“, – sakė A. Navalnas.

K. Sobčiak A. Navalno mestus kaltinimus pavadino melu.

„Turint omenyje, kad įkūrėme partiją, kuri, kaip tikiuosi, vienys daug žmonių, kurių pažiūros – labai įvairios, opozicinės, ir dešiniosios, ir kairiosios, todėl manau, kad būtų teisinga po rinkimų pradėti kokias nors derybas dėl bendrų veiksmų. Ir tave, Aleksejau, noriu pakviesti po rinkimų susitikti bei aptarti tolesnius žingsnius“, – K. Sobčiak sekmadienį kreipėsi į A. Navalną per jo „YouTube“ paskyrą.

Ji pridūrė, kad bendras tikslas ir vertybės jiems turi būti svarbiau negu požiūrių skirtumai.

Tačiau A. Navalnas šį pasiūlymą bendradarbiauti atmetė.

„Jeigu galvoji, kad dėl to, kad tai pasakei – šias ritualines frazes – aš patikėsiu visu šiuo metu, tuomet atsakymas – ne. Nesiruošiu nieko vynioti į vatą“, – balsingiausias Kremliaus kritikas atsakė per tą patį „YouTube“ kanalą.

A. Navalnas pabrėžė, kad jis ir K. Sobčiak neturi „jokių bendrų reikalų“, išvadino ją veidmaine ir pareiškė, kad jos rinkimų kampanija – parsidavėliška.

„Atvažiavai pas mane namo antrą valandą nakties. Tai buvo paskutinis mūsų pokalbis iki šio susitikimo – likus mėnesiui iki tavo pareiškimo (apie balotiravimąsi) – ir tiesiogiai pasakei man ir Juliai (A. Navalno žmonai), sėdėdama mano virtuvėje ir gerdama arbatą: „Man siūlo didžiulius pinigus, kad balotiruočiausi, ir nežinau, ką daryti.“ – pareiškė A. Navalnas.

K. Sobčiak šį pareiškimą paneigė: „Dabar tu meluoji – pasakiau visiškai ne tai. Ir žinai, kad taip nėra. Tai netiesa.“

Anksčiau buvo paskelbta, kad L. Sobčiak ir buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Dmitrijus Gudkovas pranešė įkūrę Pokyčių partiją. Kaip teigiama, jos pagrindu tapo Andrejaus Nečiajevo vadovaujamas judėjimas „Piliečių iniciatyva“.

36 metų televizijos laidų vedėja K. Sobčiak, buvusi televizijos realybės šou žvaigždutė, yra velionio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako, buvusio V. Putino politinio mentoriaus, dukra. Ji tvirtino, kad prezidentinė kampanija suteikė jai galimybę propaguoti liberaliąsias idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį į opiausias šalies problemas ir paskatinti įgyvendinti svarbius regioninius projektus.

Tačiau kritikai kaltino K. Sobčiak, kad ji padeda V. Putinui, kurdama netikrą vaizdą, kad per šiuos rinkimus realiai konkuruos skirtingi kandidatai. Pati K. Sobčiak neigė esanti susimokiusi su Kremliumi.

K. Sobčiak po eterio sakė, kad jai liko slogus įspūdis apie pokalbį: „Kitą kartą, kai manęs klaus, kodėl opozicija negali susivienyti, tiesiog pateiksiu nuorodą į šį eterį. Vis tiek linkiu Aleksejui sėkmės ir džiaugiuosi, kad bendradarbiaujame bent jau stebėjimo klausimu.“

Apie A. Navalno kaltinimą, kad K. Sobčiak siūlė pinigų už (kandidatūros) iškėlimą, ji atsakė: „Tai melas, su parama man padėjo draugai, jų pavardes aš minėjau, bet pinigų man niekas nesiūlė, kad kelčiau (savo kandidatūrą).“

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© AFP / Scanpix

18.23 val.: Estijoje rinkimuose balsavo 22 tūkst. Rusijos piliečių

Estijoje Rusijos prezidento rinkimuose iki 16 val. balsavo 22 tūkst. šioje šalyje gyvenančių ar joje viešinčių Rusijos piliečių.

„Tai labai geras rodiklis, ypač atsižvelgus į tai, kad rinkimų apylinkės užsidarys 20 val., o rinkėjai į jas vis dar ateina. Tai - dukart daugiau nei per Valstybės Dūmos (Rusijos parlamento žemųjų rūmų) rinkimus 2016 metais“, - sakė Rusijos ambasados Estijoje atstovas spaudai Denisas Mosiukovas.

Estijoje veikia devynios rinkimų apylinkės, iš jų keturios - Rusijos ambasados Taline pastate, taip pat keturios - Rusijos generalinio konsulato Narvoje pastate, viena - konsulinio skyriaus Tartu pastate.

D. Mosiukovas pabrėžė, jog balsavimas vyksta ramiai, be incidentų.

„Estijoje šiuo metu gyvena 83 tūkst. balso teisę turinčių Rusijos Federacijos piliečių“, - pridūrė jis.

Per 2012 metų Rusijos prezidento rinkimus Estijoje balsavo 22 tūkst. Rusijos piliečių.

17.58 val.: fiksuojami pažeidimai

Nepriklausomi rinkimų stebėtojai ir aktyvistai pranešė apie daug įtariamų incidentų, kai į balsadėžes buvo kemšami pažymėti biuleteniai ar daromi kitokie pažeidimai.

Iš įvairių Rusijos regionų gaunami stebėtojų pranešimai apie pažeidimus, vykstant prezidento rinkimams. Tai masinis rinkėjų, t. y. valstybės tarnautojų, pavežimas, biuletenių metimas, stebėtojų neįleidimas į rinkimų apygardas.

Maskvoje kai kuriose rinkimų apygardose dar neprasidėjus rinkimams, urnose jau buvo biuletenių.

Južno Sachalinske atidarant rinkimų apygardą, urnoje irgi jau buvo biuletenių. Centrinis rinkimų komitetas atsakė, esą tai – balsavusių komisijos narių, stebėtojų ir policininkų biuleteniai.

Masinis biuletenių įmetimas užfiksuotas Jakutijoje, kaime Deputatskij, Jakutijoje ir Primorės krašte, Artiomo mieste.

Sachalino rinkimų apygardose maisto produktus pardavinėjo 15–20 proc. pigiau nei parduotuvėse.

Maskvoje vienoje apygardoje balsavusiems rinkėjams duoda nuolaidų talonų maistui ir juvelyriniams dirbiniams, pranešė A. Navalno štabo stebėtojai.

Socialinio projekto „Otkrytaja Rossija“ aktyvistai skundžiasi dėl fiktyvių stebėtojų. Tokių incidentų įvyko Ufoje, Krasnodare ir keliuose kituose miestuose.

Stebėtojai praneša, kad buvo neteisėtai agituojama už Vladimirą Putiną. Keliose rinkimų apygardose Maskvoje ir kituose miestuose kabo esamo Rusijos prezidento ir kandidato vykstančiuose rinkimuose nuotraukos, nors pagal įstatymą tai draudžiama.

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© DELFI montažas

17.30 val.: Centrinė rinkimų komisija: rinkėjų aktyvumas viršijo 50 proc.

Rusijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose iki 17 val. Maskvos (16 val. Lietuvos) laiku pasiekė 51,9 procento.

Iš viso teisę balsuoti šiuose rinkimuose, kuriuos beveik neabejotinai laimės Vladimiras Putinas, turėjo kone 111 mln. rinkėjų.

Rinkimų pareigūnai sakė, kad rinkėjų aktyvumo skatinimas neprieštarauja įstatymui. Kaip buvo pranešta, kai kuriuos rusus darbdaviai spaudė eiti balsuoti.

Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova taip pat sakė, kad pareigūnai visoje šalyje skubiai reaguoja į pareiškimus dėl pažeidimų.

Rusijos prezidento rinkimai
Rusijos prezidento rinkimai
© AFP / Scanpix

Rusai balsuoja

Balsavimo apylinkės Tolimuosiuose Rusijos rytuose atsidarė dar šeštadienį prieš vidurnaktį Lietuvos laiku, o Maskvoje – 7 val. ryto mūsų laiku. Paskutinės apylinkės 20 valandą užsidarys Kaliningrado srityje.

Rinkimai Rusijoje yra daugiau parodomojo pobūdžio – V. Putinas nesivargino dalyvauti televizijos debatuose ar rengti rimtesnę kampaniją, bet, nepaisant to, sekmadienio balsavime prezidentas nesusiduria su jokiu rimtesniu pasipriešinimu.

Balsavimas sekmadienį vyksta diplomatinio konflikto su Jungtine Karalyste fone – Vakarai Rusiją kaltina aktyviai veikus nunuodijant buvusį šnipą Sergejų Skripalį, nors Kremlius šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.

Be to, sekmadienis žymi ketvirtąsias metines po to, kai V. Putinas pasirašė įstatymą, pripažįstantį iš Ukrainos atimtą Krymo pusiasalį kaip Rusijos dalį. Kijevas savo ruožtu teigė, kad Ukrainoje gyvenantys rusai negalės balsuoti sekmadienio rinkimuose, nes Ukraina blokuos prieigą prie Maskvos diplomatinių misijų šalyje.

V. Putinui bent jau formaliai iššūkį mes septyni kandidatai – milijonierius komunistas Pavelas Grudininas, buvusi televizijos žvaigždė Ksenija Sobčak, etatinis rinkimų dalyvis Vladimiras Žirinovskis, partijos „Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis, „Augimo partijos“ kandidatas Borisas Titovas, Rusijos komunistų lyderis Maksimas Suraikinas ir Rusijos liaudies sąjungos kandidatas Sergejus Baburinas.

Tuo tarpu pagrindiniam V. Putino oponentui Aleksejui Navalnui rinkimuose dalyvauti uždrausta dėl „teisinių priežasčių“. Pats A. Navalnas rinkimus vadina farsu ir savo pasekėjus ragina sekmadienio balsavimą boikotuoti.

„Tai nėra tokie rinkimai, kokie vyksta Vakaruose“, – sakė nepriklausomo Levados apklausų centro atstovas Stepanas Gončarovas.

„Žmonės yra situacijoje, kurioje jie neturi iš ko rinktis. Jei žmonės nori pareikšti savo nepasitenkinimą, jie tiesiog neina į rinkimus. Jie tai mato kaip pasitikėjimo Putinu balsavimą“, – teigė jis.

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© AP / Scanpix

Rusijos propaganda kampanijos metu ypač pabrėžė jaunimo dalyvavimą rinkimuose. Pavyzdžiui, už geriausią asmenukę prie balsadėžių bus galima gauti prizus, taip pat buvo vykdoma kampanija, kurioje rinkimai buvo vadinami „suaugusių žmonių reikalu“.

Tačiau liberalus laikraštis „Novaya Gazeta“ teigė, kad studentai kai kuriuose miestuose buvo perspėti, kad jie gali susidurti su „problemomis egzaminuose“ ar net būti pašalinti iš savo mokymosi įstaigos, jei sekmadienį neateis prie balsadėžių.

Anot kai kurių analitikų, 18 V. Putino metų valdžioje, prezidento ir premjero postuose, turėtų nusibosti rinkėjams, todėl tikėtina, kad daugelis rusų neis balsuoti.

Kremliui reikia didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios V. Putino kadencijos legitimumą; jis ir taip yra ilgiausiai šalį valdantis lyderis po Josifo Stalino.

Kaip sakė Jekaterinburgo miesto meras Jevgenijus Roizmanas, vietiniai pareigūnai ir valstybės tarnautojai gavo nurodymų „iš aukščiau“ užtikrinti, kad prezidento rinkimų aktyvumas būtų didesnis negu 60 procentų.

„Jie panaudoja viską: mokyklas, darželius, ligonines – kova už aktyvumą yra beprecedentė“ , – sakė jis, vienas iš nedaugelio į postą išrinktų opozicijos politikų.

Ksenija Sobčak balsuoja
Ksenija Sobčak balsuoja
© AFP / Scanpix

16.50 val.: A. Navalnas sako nebalsavęs

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sakė, kad boikotavo sekmadienį vykstančius prezidento rinkimus, ir patarė rusams daryti tą patį.

A. Navalnui dėl teistumo buvo uždrausta kelti savo kandidatūrą šiuose rinkimuose, tačiau daug kas nuosprendį jam laiko politiškai motyvuotu.

Jis ragino savo šalininkus nebalsuoti sekmadienio rinkimuose, nes juose nėra jokios realios konkurencijos ir iš anksto aišku, kad juos laimės V. Putinas.

„YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše A. Navalnas sako: „Rinkimų dieną paprastai norėtųsi pasakyti „Aš balsavau“, bet iš tikrųjų esu čia pasakyti, kad nėjau balsuoti.“

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© AFP / Scanpix

Jis kritikavo septynis V. Putino varžovus, neprotestavusius dėl suklastotų biuletenių kimšimo į urnas ir kitų pažeidimų. Savo tinklaraštyje jis parašė: „Tokie kandidatai neverti jūsų balso.“

Rusijos opozicijos aktyvistai ir rinkimus stebinti nevyriausybinė organizacija „Golos“ sekmadienį pranešė apie daugybės pažymėtų biuletenių metimą į urnas ir daugkartinį balsavimą.

„Golos“ iki popietės paskelbė apie 1 764 pažeidimus, įskaitant trukdymą dirbti stebėtojams.

A. Navalno judėjimas skelbė, kad pasiuntė 33 tūkst. savanorių stebėti rinkimų ir kad kai kurie jų nebuvo įleisti į rinkimų apylinkes. Jo interneto svetainė paskelbė apie šimtus sukčiavimo atvejų, pirmiausia Maskvoje ir jos regione, Sankt Peterburge, Baškirijoje.

Pats A. Navalnas tviteryje paskelbė nuorodą į klipą, kuriame matyti balsalapių kimšimas į urnas vienoje rinkimų apylinkėje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Centrinė rinkimų komisija sakė, kad atliks tyrimą, ir nurodė, kad maždaug 80-yje proc. rinkimų apylinkių yra stebėjimo kameros.

Parama V. Putinui Maskvoje ir Sankt Peterburge yra reikšmingai mažesnė nei bendrai Rusijoje, rodė apklausos.

Kadangi rinkimų baigtimi neabejojama, didžiausias dėmesys teko rinkėjų aktyvumui. Kremlius siekia tvirto mandato V. Putinui.

Opozicijos aktyvistai taip pat sakė matę, kaip policija autobusais vežė rinkėjus į rinkimų apylinkes ir kaip balsuoti atėjusiems rusams buvo dalijami nuolaidų kuponai.

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© AP / Scanpix

15.50 val.: CRK: Kryme dirba tarptautiniai stebėtojai, ne ekspertai

Kryme Rusijos prezidento rinkimus stebi 43 oficialūs tarptautinai stebėtojai iš 20 valstybių, bet tarp jų nėra ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos), ŠBO (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos) ir NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos) atstovų, nurodė sekmadienį žurnalistams Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkė Ela Pamfilova.

„Oficialios misijos – nei ESBO, nei ŠBO, nei NVS – tarptautinių stebėtojų nei į Krymą nei į Sevastopolį nesiunčia, – pažymėjo ji. – Norėčiau pasakyti, kas ten iš tikrųjų yra, kad nebūtų painiavos – tikrai 43 tarptautiniai stebėtojai, ne ekspertai“.

Dar ji pridūrė kad tuos 43 atstovus tarptautinio stebėtojo statusu pakvietė Rusijos Federacija ir Valstybės Dūma ..., pagal Rusijos prezidento rinkimų įstatymą.

„CRK juos akreditavo kaip tarptautinius stebėtojus; jie atvyko (į Krymą) iš JAV, Prancūzijos, Švedijos, Italijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos,Pakistano, Afganistano, Libano, Austrijos, Kipro ir kitų šalių“, – sakė E. Pamfilova.

Pasak jos, Rusijos Federacijoje rinkimus stebi apie pusantro tūkstančio tarptautinių stebėtojų, bet yra ir ekspertų, kurie važinėja po šalį domisi Rusijos rinkimų sistema.

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© AP / Scanpix

15.40 val.: G. Depardieu balsavo Rusijos ambasadoje Paryžiuje

Rusijos lyderio Vladimiro Putino, kuris 2013 metais jam įteikė rusišką pasą, draugas G. Depardieu balsavo Rusijos ambasadoje Paryžiuje.

Ambasada socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip kailiu puoštą paltą vilkintis 69 metų aktorius, Rusijos pilietybę gavęs susiginčijęs dėl mokesčių su Prancūzijos valdžia, meta savo balsalapį į balsadėžę.

Gerard'as Depardieu Rusijos prezidento rinkimuose balsavo rinkimų apylinkėje Rusijos ambasadoje Prancūzijoje. Ateikite!“, – sakoma ambasados pranešime tviteryje, raginant balsuoti ir kitus Prancūzijoje esančius rusus.

Rusijos transliuotojo RT korespondento tviteryje paskelbtas tos akimirkos vaizdo klipas Prancūzijos naujienų svetainėse išprovokavo daugiausia paniekinamų atsakymų bangą.

„Nemėgstu įžeidimų, bet man šis vyras yra parsidavėlis“, – tviteryje prancūziškai parašė vienas vartotojas. Kitas paskelbė vemiančio vyro atvaizdą.

G. Depardieu 2012 metais sukėlė triukšmą pareiškęs, kad norėdamas išvengti tuometinės socialistų vyriausybės įvesto mokesčių padidinimo grąžins savo prancūzišką pasą ir išsikraustys į Belgiją.

Jo populiarumas dar labiau smuko jam iš V. Putino priėmus rusišką pasą ir apkabinimą.

Nuo tada „Sirano de Beržerako“ ir „Asterikso ir Obelikso“ žvaigždė, kuris vis dar yra Prancūzijos pilietis, tvirtai gina Kremliaus politiką, įskaitant Krymo aneksiją.

„Aš esu pasaulio pilietis, – 2016 metais italų laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė jis. – Prancūzija tikriausiai taps disneilendu užsieniečiams, kuriame gyvena silpnapročiai, gaminantys vyną ir smirdantį sūrį turistams.“

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© AFP / Scanpix

14.50 val.: K. Sobčiak balsavo

Rusijos opozicijos kandidatė į prezidento postą Ksenija Sobčiak įmetė savo pažymėtąjį balsalapį į balsadėžę ir paragino kritikuojančius Vladimirą Putiną piliečius balsuoti užuot boikotavus rinkimus.

K. Sobčiak, 36-erių buvusi televizijos žvaigždė, sakė žurnalistams Maskvoje, kad kuo didesnio palaikymo V. Putinas susilauks sekmadienio rinkimuose, „tuo griežtesnė sistema“ teks rusams per naująją jo kadenciją.

K. Sobčiak nepritaria boikotui, pasiūlytam opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuriam buvo uždrausta kandidatuoti šiuose rinkimuose.

K. Sobčiak ragino V. Putino kritikus „vienytis“. Tačiau pastarieji mano, kad ją tylomis palaiko Kremlius, siekiantis parodyti, jog rinkimai yra demokratiški. O ji visa tai neigia – ji vienintelė iš kandidatų per kampaniją atvirai kritikavo V. Putiną.

11 val.: Maskva ketina apskųsti Ukrainos veiksmus per Rusijos prezidento rinkimus

Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis pareiškė, kad Maskva nepaliks be atsako Kijevo veiksmų, kuriais Ukrainos teritorijoje esantiems Rusijos piliečiams neva trukdoma dalyvauti savo šalies prezidento rinkimuose.

„Visoms tarptautinėms organizacijoms bus pranešta apie Kijevo trukdymą Rusijos Federacijos piliečiams patekti į rinkimų apylinkes – tai nesuvokiama ir neatitinka tarptautinės praktikos“, – sekmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė L. Sluckis.

Ksenija Sobčiak
Ksenija Sobčiak
© AFP / Scanpix

Rinkimų apylinkė Rusijos ambasadoje Kijeve buvo atidaryta pagal reglamentą, 8 val. vietos laiku.

„Pasiuntinybės darbuotojus, tarp jų ir rinkimų komisijos narius, į pastatą praleido be kliūčių, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasada. – Balsuoja pasiuntinybės darbuotojai.“

Tačiau naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas anksčiau pranešė, kad policija neleidžia prie ambasados pastato žmonių, norinčių balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose. Policininkai jiems aiškina, kad šiandien į pastatą įleidžiami tik ambasados darbuotojai.

Tuo tarpu prie užtvaros netoli ambasados vyko nacionalistų akcija, bet jokių aktyvių veiksmų jos dalyviai nesiėmė.

Saugumu ambasados kvartale rūpinasi didelės teisėsaugininkų pajėgos.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad šioje šalyje gyvenantys rusai, išskyrus diplomatus, negalės dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, nes visos Maskvos diplomatinės misijos tądien bus blokuojamos.

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© AFP / Scanpix

9.45 val.: V. Putinas balsavo prezidento rinkimuose

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įmetė balsalapį į balsadėžę per šalies prezidento rinkimus, žadančius jam ketvirtą kadenciją valdžioje.

V. Putinas savo balsą atidavė Rusijos mokslų akademijoje, kur prezidentas balsavo ir paskutiniųjų rinkimų metu 2012 m. kovo 4 dieną.

Jis teigė laikysiąs sėkmingu bet kokį procentą balsų, kuris leis jam „eiti prezidento pareigas“.

„Esu tikras, kad mano siūloma programa šaliai yra teisinga“, – po balsavimo žurnalistams teigė V. Putinas.

Vėliau ilgametis Rusijos lyderis trumpam susitiko su žiniasklaidos atstovais, kuriems jis pranešė apie planus sekmadienį susitikti su darbininkais.

Kadangi V. Putinas neabejotinai laimės šiuos rinkimus, jaučiamas rinkėjų apatiškumas. Valdžios įstaigos turėjo nepalyginamai daugiau išlaidų negu bet kada anksčiau rinkėjų raginimui dalyvauti balsavime, užtikrinsiančiame V. Putinui dar šešerius metus prezidento poste.

Rinkimus stebi apie 145 tūkst. stebėtojų tarp kurių yra 1500 užsieniečių bei opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno politinio judėjimo atstovų.

A. Navalnui neleista siekti prezidento posto. Oficialiai V. Putinas varžosi su septyniais pretendentais, bet nė vienas jų nėra jam rimtas varžovas.

V. Putinas pirmuoju valstybės asmeniu tapo 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu buvo paskirtas Rusijos prezidento pareigas einančiu pareigūnu.

Vien pergalės neužtenka

Akivaizdu, kad prieš šiuos rinkimus buvo siekiama, kad balsuoti ateitų kuo daugiau rinkėjų. Buvo imamasi įvairių priemonių – rinkimų išvakarėse parodytas dokumentinis filmas „Krymas“, organizuojami nuotraukų konkursai, kuriuose galima laimėti naujausius telefonus, miegmaišius ar krepšinio kamuolius. Į rinkimus buvo viliojama ir suaugusiems skirtomis reklamomis, kur pusnuogės merginos kvietė visus balsuoti.

Pats V. Putinas, ragindamas rusus sekmadienį balsuoti prezidento rinkimuose, apeliavo į jų „meilę Tėvynei“.

„Už ką balsuoti, kaip pasinaudoti savo laisvo pasirinkimo teise, spręsti kiekvienam žmogui“, – vėlai ketvirtadienį paskelbtame klipe, kurį penktadienį ryte rodė žiniasklaidos priemonės, sako V. Putinas.

„Tačiau jei sprendimo vengiama, šis svarbus pasirinkimas bus padarytas neatsižvelgiant į jūsų nuomonę“, – pridūrė prezidentas.

Pasak jo, rusai turėtų apsispręsti vadovaudamiesi savo „sąžine, tiesos ir teisingumo supratimu ir meile Tėvynei“.

Kremlius norėjo kuo didesnio dalyvavimo rinkimuose dėl to, kad V. Putinas norėtų gauti 70 proc. balsų ir 70 proc. rinkimų aktyvumą. Toks rezultatas sustiprintų jo legitimumą ir pagerintų jo įvaizdį, rašo leidinys „Politico“.

Apklausos rodė, kad į rinkimus eiti ruošėsi vos 28 proc. rusų, tuo metu kaip 30 proc. sakė, kad jie „greičiausiai“ eis balsuoti. Kai kurie analitikai prognozavo, kad rinkėjų aktyvumas turėtų būti 45 proc., kur kas mažesnis nei Kremliaus tikslas ir oficialus 2012 metų prezidento rinkimų aktyvumas.

Boikotuoti rinkimus kvietė ir ryškiausias Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas. Kampaniją prieš korupciją vykdančiam vienam didžiausių V. Putino kritikų buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, motyvuojant jo teistumu dėl neteisėtų mitingų organizavimo. „Tai, ką jie mums siūlo, negali būti pavadinta rinkimais. Eiti prie balsadėžių dabar, reiškia balsuoti už melą ir korupciją“, - į savo rėmėjus kreipėsi jis.

Rusijos prezidento rinkimuose – Putino triumfas: skelbiama apie rekordinį rezultatą
© AP / Scanpix

Rinkimų kanditatai

V. Putino oponentai rinkimuose – septyni spalvingi kandidatai, gavę Kremliaus sutikimą.

Tarp jų – buvusi televizijos realybės šou vedėja Ksenija Sobčiak, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis ir komunistas milijonierius Pavelas Grudininas.

V. Putinas pirmuoju valstybės asmeniu tapo 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu buvo paskirtas Rusijos prezidento pareigas einančiu pareigūnu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tyli dėlionė prezidento rinkimų šešėlyje: Karbauskis jau rikiuoja savo figūras (75)

Nors pastaruoju metu daugiausiai susidomėjimo kelia prezidento rinkimai, jų šešėlyje tyliai...

Eilėje prie naujų sporto regalijų tyli juristė lenkia triukšmingus politikos vijurkus (2)

Gali būti, jog nuo ateinančio sausio šalies sporto ūkį tvarkys išimtinai moteriškos rankos....

„Lidl“ – po atėjimo euforijos perdirbėjų pagirios (97)

„ Lidl “ prekybos tinklui didinant apsukas Lietuvos perdirbėjai pradėjo skųstis, kad jiems...

Baterijų ateitis: trys būdai, kaip jas patobulinti

Vykstant konkurencijai dėl naujausios kartos baterijų, ličio jonų technologijos pastaraisiais...

Ko galima pasimokyti iš islandų: sugalvojo būdą, kaip sudominti vaikus skaityti

„Vaikai visur panašūs, knygose jie nori skaityti apie tuos pačius dalykus“, – sako iš...

3 galvosūkiai, kuriuos „Apple“ anksčiau naudodavo pokalbiuose dėl darbo: į kelis iš jų atsakysite?

Anksčiau technologijų įmonės pokalbiuose dėl darbo pasitelkdavo įvairius galvosūkius. Dabar ši...

Mokslininkai išaiškino: kiek miegoję žmonės demonstruoja geriausius gebėjimus

Lig šiol plačiausio masto miego poveikio tyrimo išvadose nurodoma, kad per mažai arba per daug...

Ar tikrai emigrantai kraunasi lagaminus? Skambina ir studentai, ir pensininkai (552)

Į kurią pusę labiau krypsta lietuvių akys: į Londoną ar į Lietuvą? Grįžtančių tikrai yra,...

Dėl milijonų peržiūrėto seksualaus Tomo Bagdonavičiaus vaizdo klipo pasipylė grasinimai ir iširo šeima (197)

Londone ilgus metus dainavęs ir didesnio populiarumo sulaukęs po to kai prakalbo apie savo...

Po „Draugų“ sėkmės serialo aktoriai sulaukė šlovės valandos: kodėl už borto liko Davidas Schwimmeris? (1)

Amerikiečių aktoriui Davidui Schwimmeriui žinomumą pelnė kuklaus, bet neapsakomai simpatiško...