Rusijos gynybos pramonė pamažu kreipia karo eigą savo naudai: Europa turi tik vieną būdą, kaip ją prisivyti

Sekinamieji karai (dideli kariniai konfliktai tarp karyboje pasikausčiusių priešininkių, tokių kaip Rusija ir Ukraina, paprastai išsivysto į sekinamąjį karą) dažniausiai baigiasi tos šalies, kuri turi geresnę karinę pramonę, pergale. Rusijos ekonomika yra beveik 14 kartų didesnė už Ukrainos, tačiau Ukrainos sąjungininkų bendri ištekliai yra dar didesni, todėl ji turėtų laimėti. Deja, praėjus beveik trejiems metams nuo karo pradžios, Rusijos gynybos pramonė pamažu kreipia karo eigą savo naudai.

Niekas taip gerai neparodo esamos problemos, kaip artilerijos sviediniai. Vasarą Ukrainos pradėto kontrpuolimo piko metu ukrainiečiai per dieną iššaudavo apie 7 tūkst. sviedinių per parą – gerokai daugiau nei rusai. Dabar viskas pasikeitė: nuo praėjusio mėnesio ukrainiečiai kasdien paleidžia ne daugiau kaip 2 tūkst. sviedinių, rusai – penkis kartus daugiau. Londone įsikūrusios ekspertų grupės RUSI narys Jackas Watlingas anksčiau šį mėnesį nurodė, kad dabar Vakarai turi rinktis: duoti Ukrainai, ko jai reikia, arba „suteikti nepanaikinamą pranašumą Rusijai“.