Rusijos prezidentas spaudos konferenciją pradėjo pasakodamas, kaip mato savo šalies ateitį.
„Jau daug kartų sakiau, kokią norėčiau matyti Rusiją. Dar kartą pasakysiu: ji turi būti orientuota į ateitį, politinė sistema turėtų būti lanksti, o ekonomika – paremta šiuolaikinėmis technologijomis“, –sakė jis.
„Svarbiausia – padidinti mūsų žmonių pajamas“, – sakė V. Putinas.
Atsisakė pristatyti programą
V. Putinas paskelbė 2018 metais prezidento rinkimuose dalyvausiantis kaip nepriklausomas kandidatas.
„Žinoma, viliuosi, kad mane palaikys politinės jėgos, kurios panašiai įsivaizduoja šalies vystymąsi ir palaiko mano viziją, taip pat tikiuosi ir gyventojų palaikymo“, – teigė V. Putinas.
V. Putinas pareiškė, kad jau turi programą ateinančiais metais vyksiantiems šalies vadovo rinkimams, bet atsisakė ją pristatyti.
Anksčiau šį mėnesį V. Putinas paskelbė, kad sieks būti perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai į Kremliaus vadovo postą.
„Nenorėčiau dabar kalbėti apie priešrinkiminę programą, kurią aš, tikriausiai kaip ir kiti kandidatai, turėsiu, turiu turėti“, – sakė prezidentas.
„Aš ją jau praktiškai turiu“, – patikslino jis.
Tačiau jis pažymėjo, kad spaudos konferencija nėra tinkamas renginys programai pristatyti.
„Kai kalbame apie opoziciją, svarbiausia – ką nors pasiūlyti, kaip situaciją pagerinti. Aišku, žmonės daug kuo nepatenkinti, tačiau, kai pradeda lyginti ir žiūrėti, ką jiems siūlo opozicijos lyderiai, atsiranda abejonių. Tai ir yra didžiausia problema tų, kurie norėtų būti konkurencinga opozicija“, – teigė Rusijos prezidentas.
Portalas meduza.io ironizuoja ir rašo apie galimas priežastis, dėl kurių V. Putinas šiuo metu neturi konkurentų (anot jo paties): jaunimas neatsimena XX a. 10 deš., nuo 2000 metų Rusijos BVP išaugo 75 proc., gamyba – 70 proc.; realus darbo užmokestis augo 3,5 karto, o pensijos – 3,6 karto; nugalėtos demografinės problemos; pailgėjo gyvenimo trukmė; baigėsi pilietinis karas (Kaukaze); rezervai išaugo 30 kartų; opozicija nieko gero nesiūlo.
Klausimai apie ekonomiką
Kalbėdamas apie ekonomiką, V. Putinas teigė, kad biudžeto deficitas yra mažas, infliacija maža, o investicijų vis daugėja. Taigi jis vertina, kad šiuo metu Rusijos ekonomika sparčiai atsigauna.
Klausimą apie Rusijos ekonomikos augimą uždavė „Rossijskaja gazeta“: „Kas lemia ekonomikos augimą? Gal pradėjome gaminti kompiuterius ir traktorius?“
V. Putinui atsakinėti į šį klausimą akivaizdžiai nuobodu, jis prašė jį papildyti, rašo meduza.io. „Daugumos objektų statybos blokuojamos dėl to, kad neatitinka ekologijos reikalavimų. Kaip tokiomis sąlygomis kalbėti apie plėtrą?“ – sakė V. Putinas.
Spaudos konferencijoje apsilankė ir V. Putino konkurentė kitų metų Rusijos prezidento rinkimuose Ksenija Sobčiak.
V. Putinas: Rusija neketina trauktis iš saugumo susitarimų
V. Putinas pabrėžė, kad Rusija neketina trauktis iš saugumo susitarimų.
„Mes iš esminių susitarimų nesitraukiame“, – sakė V. Putinas.
„O štai JAV tai padarė! Ir pastatė Rumunijoje gaudomųjų raketų, kurias labai lengva pakeisti vidutinio nuotolio raketomis. Taigi procesas jau prasidėjo“, – sakė prezidentas.
„Rusija niekur trauktis neketina. Jeigu Jungtinės Valstijos pasitrauks iš Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties, tai bus labai blogai“, – sakė V. Putinas.
„Mes rūpinsimės savo saugumu, nesileisdami į ginklavimosi varžybas“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
V. Putinas apie dopingo skandalą: motyvai yra politiniai
Kalbėdamas apie dopingo skandalą, dėl kurio Rusijai buvo uždrausta dalyvauti su šios šalies vėliava žiemos olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoje, V. Putinas sakė, kad tik Rusijoje šis klausimas yra smarkiai politizuotas, kitose šalyse, kurios neva irgi turi panašių problemų, tokios reakcijos nebuvo.
Jis sakė, kad šalis yra pasirengusi teisme ginti dopingu kaltinamų sportininkų interesus, nors taip pat bendradarbiaus su Pasauline antidopingo agentūra (WADA) ir Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK).
„Kaip kursime santykius su WADA ir TOK? Tikiuosi, konstruktyviai“, – per metinę spaudos konferenciją sakė Rusijos prezidentas.
„Ramiai dirbsime su jais, šalindami tas problemas, kurių turime, bet, žinoma, stengdamiesi ginti mūsų sportininkų interesus, taip pat ir civiliniuose teismuose“, – pažymėjo jis.
„Žinau, kad daug tarptautinių pareigūnų to nenori, bet ką mums daryti? Būsime priversti padėti savo sportininkams ginti savo interesus civiliniuose teismuose“, – pridūrė prezidentas.
„Mes žinome, kad skandalas vystosi per svarbų vidaus politikos įvykį (rinkimai). Mes ir patys kalti, nes buvo paviešinti realūs nusižengimai, bet tai politinis skandalas. Kitose šalyse taip pat būna problemų dėl dopingo, bet nėra tokio ažiotažo“, – sakė Rusijos prezidentas.
Tačiau V. Putinas teigė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) manipuliavo pagrindinio informatoriaus parodymais apie dopingo vartojimo atvejus 2014-ųjų olimpiadoje.
Pasak Kremliaus lyderio, buvusį Rusijos antidopingo centro direktorių Grigorijų Rodčenkovą, praėjusiais metais pabėgusį į Jungtines Valstijas ir saugomą kaip liudytoją, „kontroliuoja“ FTB ir „Amerikos specialiosios tarnybos“.
V. Putino manymu, JAV agentūros gali duoti G. Rodčenkovui nenustatytų „medžiagų, kad jis sakytų tai, ką reikia“.
Rusijos prezidento teigimu, to asmens paskyrimas vadovauti Maskvos antidopingo centrui „buvo tų, kurie tai padarė, klaida, ir aš žinau, kas tai padarė“. Visgi V. Putinas neįvardijo, kas už tai atsakingi, ir nesakė, ar tie asmenys bus nubausti.
G. Rodčenkovo parodymai buvo vieni svarbiausių TOK tyrimuose.
„Rusijos kišimosi į JAV rinkimus temą išgalvojo D. Trumpo oponentai“
„ABC News“ paklaustas apie šiuo metu JAV vykstantį skandalą, kur aukšti pareigūnai iš JAV prezidento D. Trumpo aplinkos įtariami neteisėtais ryšiais su Rusija, V. Putinas vėl pakartojo, kad jis nevertins D. Trumpo, jį turėtų įvertinti patys amerikiečiai.
„Kita vertus, rinkos auga, taigi investuotojai D. Trumpu pasitiki“, – sakė V. Putinas.
Rusijos kišimosi į JAV vidaus reikalus temą išgalvojo žmonės, oponuojantys dabartiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, mano Rusijos valstybės vadovas.
„Visa tai išgalvota žmonių, kurie yra Trumpo opozicijoje, siekiant suteikti jo darbui neteisėtumo pobūdį“, – per metinę spaudos konferenciją sakė Rusijos prezidentas.
Jo nuomone, tai daroma nesuprantant, kad taip kenkiama JAV vidaus politikos situacijai. „Tai reiškia, kad jie tiesiog nepagarbiai elgiasi su rinkėjais, kurie už jį balsavo“, – pridūrė V. Putinas.
Jis konkrečiai paminėjo kaltinimus buvusiam Rusijos ambasadoriui JAV Sergejui Kisliakui, kad šis palaikė kontaktus su D. Trumpo kampanijos atstovais.
„Tai juk viso pasaulio praktika – kai diplomatinis atstovas ir net vyriausybių nariai susitinka su visais kandidatais, su visomis komandomis, aptarinėja kažkokius klausimus, plėtotės perspektyvas, nori suprasti, ką darys vieni ar kiti žmonės, jeigu ateisi į valdžią, ir kaip į tai reaguoti“, – sakė V. Putinas.
„Ką tokio čia kažkas įžvelgė ... ir kodėl visa tai turi įgauti kažkokios šnipų manijos pobūdį“, – klausė Rusijos prezidentas.
Kalbėdamas apie kaltinimus dėl propagandos Rusijos žiniasklaidai jis pareiškė, kad „jų dalis bendrame informacijos sraute menkutė palyginti su tuo, ką daro amerikietiškos pasaulinės žiniasklaidos priemonės visur pasaulyje ir... Rusijoje.“
V. Putinas: o jūs išvis normalūs?
„Jungtinės Valstijos nori, kad Rusija įtikintų Šiaurės Korėją įšaldyti savo raketinę programą. Ar Maskva palaiko griežtesnes sankcijas Šiaurės Korėjai? Ar tai padėtų pagerinti Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykius?“ – paklausė amerikiečių agentūra „Associated Press“.
„Kokie jūs įdomūs“, – savo atsakymą pradėjo V. Putinas. Jis tęsė, kad JAV senatoriai, „tarsi protingi žmonės“, tačiau iš pradžių Rusiją pastatė „greta Šiaurės Korėjos ir Irano, o tada kažkodėl nusprendė, kad būtent Maskva turi išspręsti Irano ir Šiaurės Korėjos problemas.“
„O jūs išvis normalūs žmonės?“ – nusistebėjo Rusijos prezidentas.
V. Putino požiūris į Šiaurės Korėjos problemą yra toks: „Šiaurės Korėja ir JAV bei Rusijos santykiai – tai labai skirtingi dalykai, kam juos maišyti? Mes stengiamės konstruktyviai dirbti su visais, neįsižeisti, nesipiktinti. Mūsų pozicija dėl Šiaurės Korėjos žinoma – nepripažįstame šios šalies statuso kaip branduolinės valstybės.“
Pasak V. Putino, prieš 17 metų jau buvo sutarta, kad Šiaurės Korėja nekurs raketos. „Visi sutiko. Bet vėliau JAV išprovokavo Korėją imtis veiksmų. O vėliau buvo Libija, Irakas. Taigi Šiaurės Korėja nemato kito varianto, tik kurti raketas“, – sakė V. Putinas. Taigi, anot jo, tiek JAV, tiek Šiaurės Korėja turėtų stengtis pagerinti santykius.
Leido pasisakyti „Unian“ žurnalistui
V. Putinas pasisakyti leido ukrainiečių naujienų agentūros „Unian“ žurnalistui.
Rusijos prezidentas pats perdavė klausimo teisę „Unian“ korespondentui Romanui Cimbaliukui ir davė suprasti, kad „Ukraina nedaug atsilieka nuo Baškirijos“.
„Ukraina ir Baškirija toli, tačiau su jūsų buriatais mes pažįstami. Neatsakote į visus klausimus. Net neslepiate, kad siunčiame žmonių į Donbasą. Iš esmės tai vadinama Ukrainos piliečių žudymu. Ir mūsų kariuomenė apie jūsų sprendimus viską žino. Tik žmonės paskui atsiduria nelaisvėje, dešimtys žmonių. Ar bus kokie nors mainai? Jeigu pralaimėsite rinkimus, ar ir toliau laikysitės tokios absurdiškos pozicijos dėl tų vadinamų taikdarių? Jūsų žmonės užsiima Donbaso žmonių naikinimu. Tiesa, išlaisvintieji Ukrainos miestai – Slovjanskas ir Mariupolis – gyvena gana taikiai“, – kalbėjo korespondentas.
Anot V. Putino, tarp Donbaso ir Ukrainos valdžios turėtų būti tiesioginiai kontaktai.
„Niekur tokie konfliktai nesprendžiami tik tarpininkų pagalba. Rusija ir Ukraina – tai viena tauta“, – sakė V. Putinas.
Jis pabrėžė, kad „galima su juo nesutikti, bet ukrainiečiai ir rusai niekuo nesiskiria“.
„Ukrainoje vyksta tragedija. Pirminis to šaltinis – valdžios perversmas. Su nepritariančiais buvo imtasi kovoti pasitelkus ginkluotąsias pajėgas“, – į R. Cimbaliuko klausimą atsakė V. Putinas.
Jis vėl trvirtino, esą Rusijos kariuomenės Donbaso teritorijoje nėra.
„Bet ten įkurti atskiri policijos dariniai, kurie veikia savarankiškai ir yra pasirengę reaguoti į protesto akcijas prieš Donbasą. Jeigu ten tokių nebūtų, būtų skerdynės, kurias vykdytų nacionalistų batalionai“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
Anot V. Putino, konfliktai sprendžiami mezgant tiesioginius kontaktus.
„Šiuo metu Ukrainos valdžia tiesioginių kontaktų su Donbasu kratosi“, – teigė jis.
Griežtai V. Putinas pasisakė apie Michailą Saakašvilį, dėl kurio neseniai Ukrainoje kilo neramumų.
„Tai spjūvis į gruzinų tautą ir ukrainiečių tautą, kaip jūs tai ištveriate? Jis buvo Gruzijos prezidentas, o dabar skelbiasi esąs ukrainietis. Nejaugi neturite normalių ukrainiečių?“ – apie M. Saakašvilį kalbėjo V. Putinas.
Apkaltino Ukrainą
V. Putinas ketvirtadienį paragino Ukrainos vadovą iki Naujųjų metų užbaigti apsikeitimą belaisviais karo nualintoje Rytų Ukrainoje.
2014 metų kovą, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Ukrainos rytuose įsiplieskė iki šiol tebesitęsiantis karas su prorusiškais separatistais, nusinešęs daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Kijevas pasirengęs pagal apsikeitimą belaisviais paleisti 306 žmones ir tikisi separatistų laikomų 74 žmonių paleidimo.
Per kasmetinę didelę spaudos konferenciją V. Putinas paragino Ukrainos lyderį Petro Porošenką padėti užtikrinti, kad iki Naujųjų metų išvakarių apsikeitimas belaisviais jau būtų baigtas.
Be kita ko, Rusijos vadovas apkaltino Ukrainą nesilaikant 2015-aisiais prorusiškų separatistų ir Kijevo pasirašytų Minsko taikos susitarimų. Pasak V. Putino, Ukraina „nenori įgyvendinti Minsko susitarimų ir nenori pradėti politinio proceso“.
Šį ketvirtadienį Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rytų Ukrainoje „tikrai sukurti tam tikri karo policijos daliniai, kurie yra savarankiški ir gali atremti bet kokius didelius karinius veiksmus prieš Donbasą.“
„Manome, kad tai atitinka tų žmonių, kurie gyvena šiose teritorijose, interesus, nes jeigu jie tokios galimybės neturės, skerdynes, apie kurias jūs kalbėjote, dar blogesnes nei Srebrenicoje, vykdys vadinamieji nacionalistiniai batalionai“, – sakė V. Putinas.
Jo nuomone, tokiu atveju ukrainiečių nacionalistų niekas nesustabdytų, net ir kreipimasis į tarptautines teisėsaugos organizacijas, kaip patarė kolegos Vakaruose.
V. Putinas taip pat sakė, kad Minsko derybų dėl situacijos Rytų Ukrainoje sureguliavimo efektyvumas yra menkas, pirmiausia – dėl nekonstruktyvios Kijevo pozicijos, kai „nėra jokio noro įgyvendinti Minsko susitarimų, jokio noro pradėti tikro politinio proceso.“
Pasak jo, politinį procesą galėtų užbaigti susitarimo dėl ypatingo Donbaso statuso įgyvendinimas. Toks statusas yra įtvirtintas tam tikru Ukrainos įstatymu, kurį priėmė Aukščiausioji Rada, bet „iki šiol įvairiais pretekstais neįgyvendintas.“
„Šio įstatymo parametrai gerai žinomi“, – pažymėjo V. Putinas.
Jis paragino įvykdyti anksčiau suplanuotą apsikeitimą belaisviais tarp Ukrainos konflikto šalių.
„Bet pagaliau tai padarykime. Paskui galima eiti ir toliau. Reikia bent prieš Naujuosius metus, Kalėdas žengti šį gerą žingsnį“, – sakė V. Putinas ir papriekaištavo Kijevui.
Jis priminė, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pavedimu belaisvių apsikeitimu iš ukrainiečių pusės rūpinasi specialusis atstovas Viktoras Medvedčukas.
„Jis kreipėsi su prašymu paveikti nepripažintų Luhansko liaudies respublikos ir Donecko liaudies respublikos vadovybę, nes apsikeitimo seniai nebuvo, kad jie sutiktų su šiuo apsikeitimu. Mes atlikome šį darbą ir aš apskritai pirmą kartą, mano nuomone, su jais, su vadovais kalbėjausi. Jie sutiko“, – pažymėjo V. Putinas.
Paskui, pasak jo, V. Medvedčukas atvežė sąrašą, į kurį buvo įtraukti 67 žmonės iš vienos šalies ir maždaug 300 žmonių iš kitos. „Tai buvo ukrainiečių sąrašas ir su juo buvo sutikta. Tada staiga pasakė: ne, taip negerai, mes turime šį sąrašą pakeisti. Ir vėl viską sustabdė“, – sakė Rusijos prezidentas.
Jis taip pat pareiškė, kad Vašingtonas iš esmės yra visateisis Minsko proceso dalyvis.
„JAV iš esmės yra visapusiška ir visateisė (padėties Rytų Ukrainoje) sureguliavimo proceso dalyvė, nepriklausomai nuo to, ar priklauso Normandijos formatui... Jie vis tiek labai įsitraukę ir yra informuoti apie visus ten vykstančius įvykius“, – sakė V. Putinas.
„Ar reikia juos (amerikiečius) oficialiai įtraukti į Normandijos formatą – nežinau, tačiau bet kuriuo atveju (tai) ne nuo mūsų priklauso. Patikėkite manimi, niekada nebuvau prieš“, – pridūrė jis.
Susierzino dėl Lenkijos žurnalisto klausimo
Lenkijos TVN žurnalistas uždavė klausimą apie Kačynskio lėktuvo katastrofą ir galimą Rusijos pėdsaką.
„Paklausykite, mums jau iki gyvo kaulo įgriso tas blefas, kažkokia nesąmonė, melas“, – pareiškė V. Putinas.
Jis akcentavo, kad tuo metu buvo Rusijos ministru pirmininku ir su tarptautiniais santykiais bei specialiųjų tarnybų veikla „buvo susijęs tik netiesiogiai“.
„Jeigu lėktuve buvo sprogimų... Iš kur pakilo tas lėktuvas? Iš Maskvos ar iš Varšuvos? Ten juos ir paslėpė. Ką mes ten vykdėme ir slėpėme? Kaltų ieškokite ten pas save“, – susierzinimo neslėpė V. Putinas.
Путин о «бомбе» в самолете президента Польши: Какие взрывы? Самолет откуда летел? Из Варшавы? Ну значит, там и положили! Не надо накручивать ничего на голом месте. Это трагедия, надо так к ней и относиться pic.twitter.com/z5wSNobTYo
— Дмитрий Смирнов (@dimsmirnov175) December 14, 2017
Kuriozas: kombinato pirmininkas apsimetė žurnalistu
Konferencijos metu neapsieita ir be kuriozų.
„Žurnalistas“ labai emocingai ir labai ilgai uždavinėjo klausimą apie žuvies perdirbimą ir jos kainas. Seanas Walkeris pagaliau sulaukė savo eilės! Ir štai jis pareiškė: „Aš jus apgavau, aš ne žurnalistas, aš – Murmansko žuvų kombinato pirmininkas. Taip, aš čia patekau neteisėtai, apsimečiau žurnalistu ir taip toliau. Bet žuvis kainuoja 300 rublių, o vištiena – 100 rublių. Taip neturi būti. Dabar su manim galite daryti, ką panorėję“.
„Ačiū, kad prisipažinote“, – sakė D. Peskovas.
„Aš jus pasikviesiu į gamintojų susirinkimą. Problema suprantama. Imsimės priemonių, viską padarysime. Pelnėte mano simpatijų“, – atsakė V. Putinas.
A. Navalną palygino su M. Saakašviliu
V. Putinas paprašė suteikti žodį Ksenijai Sobčiak, kuri taip pat kandidatuos į Rusijos prezidento postą.
„Čia atėjau kaip televizijos kanalo „Dožd“ žurnalistė, nes tai vienintelė galimybė jums užduoti klausimą. Jis susijęs su konkurencija rinkimuose. Navalnas jau metus vykdo rinkimų kampaniją, jam iškelta sufabrikuota byla. Rusijoje būti opozicijoje – labai pavojinga: tai reiškia, kad arba tave nužudys, arba pasodins, arba dar baisiau. Kodėl taip yra?“ – paklausė K. Sobčiak.
„Jūs norite, kad pas mus aikštėse bėgiotų dešimtys tokių, labai atsiprašau, saakašvilių? Norite, kad tokie saakašviliai destabilizuotų situaciją šalyje, kad tektų išgyventi dar vieną Maidaną, kad bandytų versti valdžią? Mes jau visa tai patyrėme“, – atsakė V. Putinas.
Žurnalistų reakcijos
Žurnalo „Foreign Policy“ korespondentas Maskvoje lygino 2016 ir 2017 metų V. Putino konferencijas. „Jis padarė išvadą, kad pasikeitė tik fonas. Tas pats kaklaraištis, tas pats termosas ir netgi tas pats prezidentas“, – rašė jis.
Tuo metu „The Guardian“ žurnalistas ironizavo socialiniame tinkle „Twitter“ rašydamas, kad negali sulaukti atsakymo į klausimą apie žuvininkystę.
„Kol samprotaujama apie ekonomikos augimą... iš žurnalistų prie įėjimo į salę praktiškai atiminėja maistą. Išeidama atkreipiau dėmesį į didžiulę krūvą prie durų atimtų vaisių ir jogurtų. Vargšai žurnalistai. Neteks užkąsti konferencijos metu“, – pasakojo „Echo Moksvy“ žurnalistė Tatjana Felgengauer, kuri prieš kiek daugiau nei mėnesį buvo sužeista per išpuolį leidinio redakcijoje.
Vėliau „Echo Moksvy“ žurnalistė stebėjosi ir savo kolegų elgesiu spaudos konferencijos metu.
Pasak jos, tai, kad nuolat skamba aplodismentai, yra mažų mažiausia neįprasta.
„Klausimas salėje esantiems žmonėms: o kodėl jūs plojate? Jūs kažkokiame šou? Cirke? Teatre? Jūs manote, kad tai – žurnalisto darbas?“ – nuostabos neslėpė moteris.
Šiais metais konferencija vyko pagal spaudos atstovų parengtą scenarijų, rašo BBC rusų tarnybos žurnalistas Piotras Kozlovas.
„Šį kartą V. Putinas pirmą kartą tokių konferencijų istorijoje iš D. Peskovo atėmė moderatoriaus vaidmenį. Nors stengiasi iniciatyvą laikyti savo rankose, kartais sutinka atsakyti ir į D. Peskovo parinktą klausimą. Pats prezidentas atrodo gana atsipalaidavęs, neatrodo, kad labai jaudintųsi.
Dar viena įdomi detalė: šiais metais dalis žurnalistų atrodo labai nervingi. Skirtingai nuo ankstesnių konferencijų, kai moderatoriaus atrinktas žurnalistas buvo palaikomas kolegų, šiais metais iš aplinkinių pasigirsta ir nepasitenkinimo. Pavyzdžiui, kai žurnalistas iš Kaliningrado pabandė užduoti du klausimus, kai kurie kolegos garsiai išsakė pasipiktinimą“, – rašė žurnalistas.
Tradicinis renginys
Ši konferencija – pirmasis svarbus V. Putino viešas pasirodymas po to, kai paskelbė sieksiąs naujos šešerių metų kadencijos ateinančių metų kovą vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose.
Gausus žurnalistų būrys kiekvienoje kasmetinėje V. Putino spaudos konferencijoje dalijasi į dvi nelygias dalis.
Pagrindinė dalis – lojalūs žurnalistai, daugiausia – iš Rusijos provincijos, kurie klausia šalies lyderio, „ar neduos jis išmintingo nurodymo ir dėl šio nedidelio, bet miestui svarbaus reikalo“, ir klausia jo, ar jam lieka laiko asmeniniam gyvenimui.
Antra salės dalis – korespondentai iš opozicijos leidinių ir užsienio korespondentai. Jie užduoda nemalonius klausimus ir pašaipiai šypsosi arba šiek tiek raukosi, išgirdę atsakymus, rašo BBC.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigė, kad šis renginys yra Kremliaus surežisuotas.
2016 metais per 3.50 val. trukusią konferenciją klausimus užduoti buvo leista 48 korespondentams.
Ilgiausia V. Putino spaudos konferencija vyko 2008 metais, ji truko 4 valandas 40 minučių.
Apžvalgininkai: TV renginys leis susidaryti aiškesnį vaizdą
Ankstesni klausimų ir atsakymų maratonai tiesioginiame televizijos eteryje trukdavo iki penkių valandų. Šįmet prezidento metinėje spaudos konferencijoje dalyvavo daugiau nei 1 600 žurnalistų. Konferencija užtruko nepilnas keturias valandas.
Prezidentas spaudos konferencijos metu paprastai atsakinėja į įvairių sričių klausimus, pradedant užsienio politika bei kaimo kelių būkle ir baigiant jo asmeniniu gyvenimu, bei sulaukia prašymų iš tolimiausių Rusijos kampelių.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, jog V. Putinas buvo suplanavęs visą trečiadienį skirti pasirengimui metinei spaudos konferencijai.
Apžvalgininkai sako, kad šis televizinis renginys leis susidaryti aiškesnį vaizdą, ko tikėtis iš V. Putino prieš rinkimus, kuriuose jis turėtų nesunkiai užsitikrinti naują kadenciją. Dar šešerius metus praleidęs Kremliuje, V. Putinas taps ilgiausiai Rusijai vadovavusiu lyderiu nuo diktatoriaus Josifo Stalino laikų.
„Tai bus rinkimų kampanijos pradžia: jam reikės parodyti savo darbo rezultatus ir duoti rinkimų pažadus“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Konstantinas Kalačiovas.
Trečiadienį paskelbti nepriklausomo Jurijaus Levados centro atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 75 proc. rusų yra pasirengę kovo mėnesį balsuoti už V. Putiną, nors nuo praėjusios savaitės, kai jis paskelbė kandidatuosiantis, dar negirdėjo jokių jo rinkimų kampanijos pažadų.
Nuo 1999 metų prie Rusijos vairo stovinčiam V. Putinui rinkimuose teks rungtis su grupele daugiau simbolinių kandidatų. Jam iššūkį žada mesti ir buvusi skandalinga vakarėlių liūtė, televizijos laidų vedėja K. Sobčiak. Visgi kai kas mano, kad jos kandidatavimas tėra Kremliaus bandymas suskaldyti opoziciją ir padidinti visuomenės susidomėjimą rinkimais.
K. Sobčiak tėvas buvo V. Putino politinis mentorius, be to, sklando kalbos, kad ji yra prezidento krikšto dukra. Ji dalyvaus ketvirtadienio spaudos konferencijoje kaip opozicinio televizijos kanalo „Dožd“ žurnalistė. Manoma, kad jai bus leista užduoti klausimą prezidentui.
Rimčiausias iššūkis V. Putinui bus įtikinti rusus apskritai ateiti prie balsadėžių. Levados centro duomenimis, tik 28 proc. rusų yra tvirtai apsisprendę balsuoti prezidento rinkimuose.
DELFI primena, kad gruodžio 6 d. V. Putinas paskelbė kandidatuosiantis kitų metų rinkimuose į prezidento postą.
Tai įvyko V. Putinui sakant kalbą gamyklos GAZ, esančios Žemutiniame Naugarde, darbuotojams.
Darbuotojai pareiškė, kad palaiko prezidentą ir ėmė skanduoti „GAZ už Jus“. „Negalėjo būti geresnės vietos paskelbti šiai žiniai. Taip, ketinu kelti savo kandidatūrą į Rusijos Federacijos postą“, – pareiškė V. Putinas.
V. Putinas, paskelbęs dalyvausiantis artėjančiuose rinkimuose ir siekiantis išlikti valstybės vadovo poste iki 2024 metų, sugebėjo įtvirtinti savo absoliučią valdžią ir užgniaužti opoziciją. Nors apie dalyvavimą Rusijos prezidento rinkimuose paskelbė dar keli kandidatai, nėra abejonės, kad rinkimus laimės V. Putinas.
Tikėtasi, kad per spaudos konferenciją prezidentas nušvies Rusijos karinę kampaniją Sirijoje, kurią Maskva pradėjo 2015-aisiais, kad paremtų Basharo al Assado režimą kovoje su sukilėliais.
Antradienį Rusijos valstybinė televizija visą parą rodė, kaip rusų kariai grįžta į gimtinę po netikėto V. Putino vizito Sirijoje, per kurį jis paskelbė apie dalies pajėgų išvedimą.
„Rusai apskritai yra prieš karą, ir V.Putinas stengsis parodyti, kad situacija normalizuojasi, kad armija yra stipri ir jis vėl yra nugalėtojas“, – sakė K. Kalačiovas.
Panašios nuomonės laikosi ir nepriklausomas politologas Jevgenijus Minčenka. Pasak jo, Sirija yra „geras ramstis V. Putino įvaizdžiui“, ypač lyginant su sovietų intervencija Afganistane praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuri turėjo katastrofiškų pasekmių Maskvai.
„Sirijoje pralieta palyginti nedaug rusų karių kraujo. Armija parodė aukšto lygio pasirengimą, didesnį už amerikiečių“, – sakė J. Minčenka.
Dėmesio sutelkimas į karinės kampanijos Sirijoje pabaigą leis V. Putinui apeiti opų klausimą dėl šalies tarptautinės izoliacijos po 2014 metais Vakarų įvestų sankcijų, mano politikos apžvalgininkas Aleksandras Golcas.
V. Putinas taip pat stengėsi nuraminti rusus dėl vidaus problemų. ypač ekonomikos, kuri pradeda atsigauti po finansų krizės, išprovokuotos naftos kainų kritimo ir Vakarų sankcijų.
„Pagrindinė vidaus politikos tema bus ekonomikos reforma: jis nori parodyti, kad stabilumas įmanomas yra Vakarams taikant sankcijas“, – sakė J. Minčenka.
Neseniai paskelbęs apie naujas mėnesines išmokas gimus pirmam vaikui, įvestas reaguojant į tebesitęsiančią demografinę krizę, V. Putinas taip pat turėtų nemažai dėmesio skirti socialiniams klausimams.