Prie Rusijos diplomatinės atstovybės Jerevane skambėjo prieš Vladimirą Putiną ir Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą nukreipti susirinkusių armėnų šūkiai.
„Šiandien Putinas Karabache vykdo karo nusikaltimus. <...> Vladimiras Putinas yra niekšiškas bailys. V. Putinas žudo armėnus azerbaidžaniečių rankomis. 30 metų V. Putinas į valdžią Armėnijoje skirdavo savo marionetes, kad vykdytų savo įžūlią imperinę politiką. Būkite prakeikti, niekšai“, – kalbėjo vienas iš prie Rusijos ambasados susirinkusių protestuotojų,
Kaip rašo „The Moscow Times“, ambasada išsiuntė Armėnijos užsienio reikalų ministerijai notą, reikalaudama imtis priemonių, kad būtų atkurtas normalus diplomatinės atstovybės darbas.
Šimtai protestuotojų antradienio vakarą susirinko ir Jerevano Respublikos aikštėje, prie premjero Nikolo Pašinjano biuro, smerkdami jo elgesį Karabacho krizės akivaizdoje. Ten buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad demonstrantai šaukė: „Nikolas išdavikas!“ ir reikalavo, kad premjeras atsistatydintų.
N. Pašiniano biuras buvo apsuptas policijos, kai kurie protestuotojai mėgino prasiveržti.
Opozicija kaltina N. Pašinianą dėl silpnos pozicijos Karabacho atžvilgiu. „Neįmanoma turėti lyderį, kuris praranda mūsų teritorijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas protestuotojas. „Norime parodyti, kad Armėnijos žmonės nepaliks žmonių Artsake“, – sakė jis, pavartojęs armėnišką Karabacho pavadinimą.
Kitas protestuotojas taip pat pareiškė nusivylimą, kaip valdžia reaguoja į priešpriešą su Azerbaidžanu. Jis sakė, kad N. Pašinianas jau trejus metus žada taiką, bet prasidėjo jau trečias karas. „Jei vyriausybė nesugeba apsaugoti 120 tūkst. tautiečių, jie yra išdavikai ir turi atsistatydinti“, – sakė jis, paminėjęs atsiskyrusio regiono gyventojų skaičių.
Keli šimtai žmonių atsiliepė į opozicinių partijų raginimą išeiti į gatves dėl N. Pašiniano vykdomos Karabacho politikos.
Azerbaidžanas kelia reikalavimą Kalnų Karabacho separatistams
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu pareiškė, kad operacija Kalnų Karabache baigsis, jei armėnų separatistai „sudės ginklus“, sakoma trečiadienį paskelbtame prezidentūros pareiškime.
I. Alijevas sakė A. Blinkenui, kad „antiteroristinės priemonės bus nutrauktos, jei (Karabacho pajėgos) sudės ginklus“, teigiama po antradienio pokalbio paskelbtame pareiškime.
Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos antradienį perėmė daugiau kaip 60 karinių pozicijų kontrolę per „vietines antiteroristines priemones“ kalnuotame regione, kuris, pasak separatistų, buvo apšaudomas iš artilerijos, lėktuvų ir bepiločių orlaivių.
I. Alijevas sakė A. Blinkenui, kad „Azerbaidžano prezidento administracija kelis kartus kvietė mūsų šalies Karabacho regione gyvenančių armėnų atstovus į dialogą aptarti reintegracijos klausimus, tačiau jie atsisakė“.
„Tačiau jie vėl buvo pakviesti į dialogą, kai vietos antiteroristinės priemonės buvo tęsiamos“, – sakė jis, kaip rodo pokalbio įrašas.
Per iki šiol vykusias kovas žuvo mažiausiai 27 žmonės, įskaitant du civilius, pranešė separatistai. Rusija sakė, kad jos 2 000 žmonių turinti taikos palaikymo misija Kalnų Karabache evakuoja civilius gyventojus ir teikia medicininę pagalbą.
I. Alijevas sakė, kad per operaciją nebuvo atakuojami civiliai gyventojai ir infrastruktūra ir kad buvo sunaikinti tik „teisėti kariniai taikiniai“.
Antradienį paskelbtame pareiškime A. Blinkenas teigė, kad JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl Azerbaidžano karinės operacijos ir paragino šalį „nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus“.
Rusija ir JT ragina nutraukti karo veiksmus Kalnų Karabache
Rusija ir Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paragino nutraukti karo veiksmus nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame Kalnų Karabacho anklave, Baku ten inicijavus „antiteroristines operacijas“ prieš armėnų separatistų pajėgas.
„Raginame konflikto šalis nedelsiant sustabdyti kraujo praliejimą, nutraukti karo veiksmus ir vengti civilių žūčių“, – tvirtinama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Jame priduriama, kad Kalnų Karabache dislokuotas rusų taikdarių kontingentas esą evakuoja civilius ir teikia medicinos pagalbą.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat pareikalavo nedelsiant nutraukti kovas. Pasak jo atstovo Stephane'o Dujarrico, JT vadovas ragina deeskaluoti padėtį ir „griežčiau laikytis 2020 m. paliaubų susitarimo“.
Antradienį į susidariusią situaciją reagavo ir JAV bei Prancūzija. Paryžius paragino skubiai sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį dėl kilusios krizės, o JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas telefonu pasikalbėjo su Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiais. Su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu kalbėjosi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Pastaruoju metu buvo nuogąstaujama, kad neramiame Kaukaze gali kilti naujas karas. Armėnija buvo apkaltinusi Azerbaidžaną, kad šis aplink Kalnų Karabachą dislokuoja karius. Pasak šio ginčijamo regiono separatistų, antradienį Azerbaidžanas Kalnų Karabache naudojo artileriją, lėktuvus ir dronus. Regiono sostinėje Stepanekerte buvo girdimi sprogimai.
Pagrindinio Kalnų Karabacho miesto gyventojai raginami ne bėgti, o slėptis
Pagrindinio Kalnų Karabacho miesto valdžia trečiadienį paragino gyventojus nebėgti nuo Azerbaidžano karinės operacijos prieš separatistų pajėgas.
„Šiuo metu nėra reikalo judėti, raginame laikytis saugumo taisyklių ir likti rūsiuose bei priešlėktuvinėse slėptuvėse“, – sakoma mero tarnybos pranešime, kuriame atkreipiamas dėmesys į „panikos“ požymius tarp vietos gyventojų.
Atskirai Rusijos taikdariai pranešė, kad iš „pavojingiausių“ Kalnų Karabacho rajonų evakuota daugiau kaip 2 000 civilių gyventojų, įskaitant daugiau kaip 1 000 vaikų.
Mitinge kalbėjęs separatistinio regiono vadovas Samvelas Šachramanianas apkaltino tarptautinę bendruomenę, kad ji tinkamai nereaguoja į Kalnų Karabacho krizę, ir pareiškė, kad regionas bus „priverstas imtis būtinų priemonių“ savo gyventojams apsaugoti.
Popiežius Pranciškus trečiadienį taip pat paragino visas šalis „nutildyti ginklus“ Kalnų Karabache.
„Vakar gavau nerimą keliančių žinių iš Kalnų Karabacho..., kur ir taip kritinę humanitarinę padėtį dabar dar labiau pablogino ginkluoti susirėmimai“, – sakė 86 metų popiežius kassavaitinės audiencijos pabaigoje.
Pasaulinės Katalikų Bažnyčios vadovas Pranciškus 2016 metais per atskiras keliones lankėsi ir Armėnijoje, ir Azerbaidžane ir ragino užtikrinti „stabilią taiką“ regione.
