aA
Visai netrukus Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas susitiks su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae Inu. Susitikimas įvyks kaimynines šalis skiriančioje demilitarizuotoje zonoje.
Kim Jong Unas
© AP / Scanpix

Nusimatantis įvykis svarbus ne vien tuo, kad į jį panašaus nėra buvę nuo pat 2007-ųjų, bet ir todėl, kad tai dar vienas ženklas, liudijantis apie precedento neturinčias permainas tarptautinės diplomatijos srityje, besireiškiančias per Kim Jong Uno sprendimus nutraukti metų metus užsitęsusią izoliaciją ir įžengti į pasaulio politikos areną, rašo CNN.

Reikšminga ir tai, kad Šiaurės ir Pietų Korėjų vadovai pasimatys prieš, kaip manoma, daug ką nulemti galintį įvykį – gegužę arba birželio pradžioje nusimatantį Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą.

Akivaizdžios Pchenjano pastangos pradėti dialogą menkai teprimena 2017-aisiais demonstruotą taktiką. Tada Šiaurės Korėja skelbė apie neįtikėtiną progresą įgyvendinant branduolinių ginklų kūrimo programą, grasino nusitaikyti į JAV priklausančią Guamo Teritoriją ir tvirtino savo raketomis galinti pasiekti žemyninę JAV dalį.

Kas būtent galėjo priversti Kim Jong Uną sėstis prie derybų stalo? Ar jis mano užimantis stiprias, ar silpnas pozicijas?

Požiūriais į šiuos klausimus nutarė pasidalyti trys skirtingoms institucijoms atstovaujantys diplomatinių santykių specialistai.

Kim Jong Unas
Kim Jong Unas
© AFP / Scanpix

Atšiaurumą sumažino itin sunki Šiaurės Korėjos ekonominė padėtis
Williamas Brownas, profesorius adjunktas Džordžtauno diplomatinės tarnybos mokykloje „School of Foreign Service“

Gali būti, kad Kim Jong Unas būgštauja dėl ypač pažeidžiamos Šiaurės Korėjos ekonomikos, o tai reikštų, kad derybose jis dalyvaus iš silpnosios šalies pozicijų.

Prekyba su Kinija, sprendžiant iš rezultatų, patiria tikrą krachą: metiniai Šiaurės Korėjos eksporto rodikliai smuktelėjo 95 proc. ir vasarį tesiekė 9 mln. dolerių (7,3 mln. eurų), o importas sumažėjo beveik trečdaliu – iki 103 mln. dolerių (84 mln. eurų), be to, nepagausino beveik jokių ilgalaikę vertę turinčių šalies išteklių, tokių kaip technika, grūdinės kultūros, naftos produktai arba transporto priemonės.

Moon Jae-inas, Kim Jong Unas
Moon Jae-inas, Kim Jong Unas
© AFP / Scanpix

Toks įspūdis susidaro žvelgiant į Kinijos pateiktus duomenis. Galbūt jie ir nevisiškai tikslūs, tačiau vien Pekino noro šitaip nušviesti situaciją pakanka, kad Pchenjanas jaustųsi sunerimęs. Šiaurės Korėjos išorės prekyba dabar, matyt, atsidūrė prasčiausioje padėtyje nuo pat Korėjos karo laikų, tad, nepaisant skambios retorikos, jos niekaip nepavadinsi bent menkiausio pasitikėjimo galinčiu suteikti ramsčiu, ypač maisto, degalų ir technikos pramonės srityse.

Šalies viduje ekonomika patiria milžinišką spaudimą. Remiantis neoficialiais duomenimis, šalyje vis plačiau cirkuliuoja JAV doleris ir Kinijos ženminbi juanis. Ši tendencija automatiškai sukuria palankią terpę rinkos iniciatyvoms ir privačiojo sektoriaus plėtrai, bet tuo pačiu sukelia rimtų problemų režimui, nuogąstaujančiam, kad privačiojo sektoriaus iškilimas gali pakirsti valstybės kontrolę.

Suvaldyti vidaus kreditą ir infliaciją darosi labai sudėtinga, nes turimus Šiaurės Korėjos vonus žmonės bet kurią akimirką gali iškeisti į JAV dolerius, o tada iškiltų valiutos krizės grėsmė, papildomai stiprinama iš išorės veikiančių jėgų.

Silpna šalies ekonomika privertė Kim Jong Uną taikstytis su agresyvia D. Trumpo laikysena, siekti kontakto su Seulu ir Vašingtonu, be to, traukiniu nuvykti į Pekiną. Mes nežinome, apie ką Xi Jinpingas diskutavo su Kim Jong Unu, tačiau galbūt mainais už atvirą pokalbį per susitikimą buvo numatyta sušvelninti tam tikras sankcijas.

Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas
Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas
© DELFI montažas

Pchenjanas gerai žino, kad Kinija bet kada gali nutraukti nemokamą naftos tiekimą, o tai tik dar labiau paskatintų infliaciją. Kim Jong Unas tikrai ne toks kvailas, kad šitaip rizikuotų, todėl privalo sėstis prie derybų stalo.

Tokios aplinkybės suteikia JAV unikalią galimybę paskatinti Šiaurės Korėją ryžtis esminiams sisteminiams pokyčiams ir nutraukti priešiškumą, užsitęsusį dėl stalinistinius laikus menančios planinės ekonomikos bei atitinkamos socialinės sistemos ir tapusį neįveikiama kliūtimi bendraujant su išoriniu pasauliu.

Reziumė. Nors ir nesugebėjome tinkamai pasinaudoti situacija, susidariusia mirus Kim Il Sungui, užėjus didžiajam badmečiui arba žlugus Sovietų Sąjungai, dabar vėl turime ištisai piliečių kartai užgintą progą. Sukaupto branduolinių ginklų arsenalo Kim Jong Unas gal ir neatsisakys, tačiau galbūt jis sutiks apie jį pamiršti. Taigi, derybas turėtume vertinti kaip sau palankų įvykį, per kurį, kad ir nelengvai, gali pavykti užsitikrinti tam tikrų pranašumų.

Disponavimas branduoliniais ginklais taps prielaida kalbėti iš jėgos pozicijų
Jean H. Lee, Korėjos studijų centro „Hyundai Motor-Korea Foundation Center for Korean History and Public Policy“ direktorė

Kim Jong Uno pasirodymas pasaulinės politikos arenoje po šešerių vadovavimo šaliai metų – tai preciziškai apsvarstytas ir strategiškai pagrįstas politinis žingsnis.

Patenkintas tuo, kaip vykdoma branduolinė programa, ir savo, kaip gimtąją šalį gebančio apginti karinių pajėgų vado, statusu, Kim Jong Unas nutarė skirti dėmesio tarptautiniams santykiams. Tačiau akistaton su pasaulio šalių lyderiais jis stoja tikrai ne kaip skurstančiai šaliai vadovaujantis nepatyrėlis, kuriam valdžia atiteko kaip palikimas, o kaip visavertis ir gerbtinas lyderis, kurio pozicijas gerokai stiprina branduolinio ginklavimosi programa, kelianti realią grėsmę viso pasaulio saugumui.

Precedento neturintys pokyčiai: kas nutiko Kim Jong Unui?
© Reuters / Scanpix

Kim Jong Unas įsitikinęs, kad būtent dėl branduolinio ginklavimosi programos užsienio šalių lyderiai bus priversti traktuoti jį kaip sau lygų ir jokiu būdu nežvelgti iš aukšto. Taigi, prie derybų stalo su JAV prezidentu Kim Jong Unas mano sėstis tik kaip lygus su lygiu – ne kaip silpnesnioji pusė.

Pats faktas, kad dalyvaus susitikimuose su Moon Jae Inu, o vėliau su D. Trumpu – galingiausios pasaulio valstybės vadovu, Kim Jong Uno tėvynėje bus įvertintas kaip didžiulė ir reikšminga pergalė – juk nei jo tėvas Kim Jong Ilas, nei senelis Kim Il Sungas su JAV prezidentu prie derybų stalo nesėdėjo.

Žinoma, jėgos pozicijos, kurias galbūt ketina pademonstruoti Kim Jong Unas, pasitarnaus tik propagandai, be perstojo brukamai Šiaurės Korėjos gyventojams, tačiau poreikis užsitikrinti autoritetą jų akyse tikrai nelaikomas paskutinės svarbos dalyku.

Vis dėlto tiesa ta, kad, neatsižvelgiant į Pchenjano laikyseną ir vėlesnę įvykių traktuotę, Šiaurės Korėja yra skurstanti šalis, kuriai desperatiškai būtina pagalba.

Reziumė.
Kim Jong Unas linkęs lošti iš didelių sumų ir, siekdamas užsitikrinti sėkmę per būsimas derybas su Pietų Korėja ir JAV, savo koziriu ketina išstatyti branduolinių ginklų arsenalą.

Bandoma išlošti laiko ir išvengti karo
Adamas Mountas, mokslų daktaras, federacijos „Federation of American Scientists“ projekto „Defense Posture Project“ vadovas

Kim Jong Unas turi net kelis būdus, kaip susitikimus su Moon Jae Inu, o vėliau su D. Trumpu pakreipti sau palankia linkme.

Visų pirma, Šiaurės Korėjos lyderis sieks, kad būtų sušvelnintos sankcijos ir sutrikdytas JAV ir Pietų Korėjos karinis aljansas, o mainais mėgins išsiderėti kuo mažiau apribojimų, susijusių su savo paties vykdoma branduolinių ginklų ir raketų kūrimo programa.

Kim Jong Unas
Kim Jong Unas
© Reuters / Scanpix

Tokios diplomatinės iniciatyvos tėra mėginimas išlošti laiko. Pchenjanas juk gali numatyti, kad karo grėsmė pasiekė nepageidautinas aukštumas, ir geriausia būtų pratempti laiką, kol baigsis pirmoji D. Trumpo prezidentavimo kadencija, paženklinta ūmiais grasinimais, karinės jėgos demonstravimu ir griežto kurso šalininkų skyrimu į aukščiausius postus šalies vadovybėje.

Jei padidėjusi įtampa vis dėlto išvirstų į realius karinius veiksmus, Šiaurės Korėja, žinoma, padarytų milžiniškų nuostolių Pietų Korėjai, Japonijai ir JAV, tačiau ir pats režimas niekaip neišvengtų didžiulės žalos – labai tikėtina, kad pagrindiniams jo veikėjams tektų atsisveikinti ne tik su neribotomis galiomis, bet ir su gyvybėmis.

Norėdama laimėti laiko, Šiaurės Korėja gali sutikti su nuosaikiais ribotos trukmės reikalavimais ir pažadėti kiek apriboti branduolinių ginklų ir raketų bandymus, bet tai tebūtų simbolinis gestas. Taip elgdamasis Pchenjanas tikėtųsi, kad JAV prezidentą tenkins pademonstruotas nuolaidumas, o susitarimą dėl neva ribojančių sąlygų jis laikys JAV pergale.

Laiko Šiaurės Korėjai gali pavykti išlošti ir bandant įklampinti derybų dalyvius į sudėtingą ir smulkmenišką begalės techninių klausimų aptarimą.

Kad ir kaip būtų, tikimybė, jog kokie nors diplomatiniai arba kariniai veiksmai galėtų priversti Šiaurės Korėją besąlygiškai atsisakyti branduolinio ginklavimosi programos, tėra utopija.

Reziumė. Jei Pchenjanas mėgins laimėti kuo daugiau laiko, JAV turėtų būti pasirengusi išnaudoti tą laiką sau palankia kryptimi, t. y. reikalauti sutikti su kuo griežtesniais apribojimais.

Kol Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų ir raketų kūrimo programos nejuda iš vietos, visos šalys turėtų būti suinteresuotos laimėti laiko. Galbūt kol kas tai tėra vienintelis būdas bent minimaliai užtikrinti JAV ir jų sąjungininkių saugumą. Jei D. Trumpui pavyks pasiekti tokio rezultato, jis pagrįstai galės manyti, jog šį tą laimėjo.

Precedento neturintys pokyčiai: kas nutiko Kim Jong Unui?
© Reuters / Scanpix

Dar viena teorija

Kinijos geologų tyrimai rodo, kad kalno, kuriame įsikūręs pagrindinis Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų kompleksas, gelmėse įvyko didelė griūtis, todėl tolesni sprogdinimai tikriausiai būtų nesaugūs ir gali paskleisti į aplinką radioaktyvių teršalų.

Šios išvados, pirmadienį paskelbtos Kinijos mokslo ir technologijų universiteto, gali pateikti alternatyvų paaiškinimą, kodėl Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, jog jo šalis stabdo branduolinių ir raketų bandymų programą prieš penktadienį turintį įvykti susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu ir vėliau planuojamą susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Branduoliniai sprogimai atpalaiduoja didžiulį kiekį energijos, ir jau anksčiau spėliota, kad per rugsėjį Pchenjano įvykdytą iki šiol galingiausią bandymą požeminių tunelių kompleksas, esantis Šiaurės Korėjos šiaurės rytinėje dalyje, tapo nestabilus.

Precedento neturintys pokyčiai: kas nutiko Kim Jong Unui?
© Reuters / Scanpix

Po šio bandymo Kinijos tarnybos sakė, kad mėginiuose, surinktuose prie abiejų šalių sienos, nepatikta jokios radioaktyviosios taršos. Ketvirtadienį naujienų agentūrai AP mėgino susisiekti su šiais departamentais, bet kol kas jokio atsakymo nesulaukė.

Naujausia kinų mokslininkų studija pagrįsta duomenimis, surinktais po rugsėjo 3-ąją įvykdyto galingiausio iš šešių Šiaurės Korėjos išbandytų branduolinių užtaisų sprogdinimo. Manoma, kad šis bandymas buvo vėlesnėmis savaitėmis užfiksuotų požeminių smūgių priežastis.

Tikėtina, kad susprogdinto užtaiso galia buvo didesnė kaip 100 kilotonų – tai yra, bent 10 kartų didesnė negu bet kurios Šiaurės Korėjos anksčiau išbandytos bombos.

1945 metais Jungtinių Valstijų ant Hirošimos numestos atominės bombos galia buvo apie 15 kilotonų.

Minėto Kinijos universiteto mokslininkų Tian Dongdongo, Yao Jiaweno ir Wen Lianxingo straipsnyje sakoma, kad pirmasis iš šių žemės drebėjimų, įvykęs praėjus 8,5 min. po sprogimo, buvo „vidaus griūtis branduolinių bandymo centro kryptimi“. Vėliau užfiksuota virtinė seisminių smūgių, kurių židinys buvo apytikriai toje pačioje vietoje.

„Atsižvelgiant į tyrimo išvadas, kad Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų komplekse Mantapsane įvyko griūtis, būtina toliau stebėti, ar nevyksta radioaktyvių medžiagų nuotėkis, kurį galėjo sukelti ši griūtis“, – sakoma trečiadienį universiteto tinklalapyje aptiktame straipsnyje.

Ši studija yra priimta paskelbti recenzuojamame mokslo žurnale „Geophysical Research Letters“.

Kinų išvados yra įtikinamos ir pagrįstos aiškiai suprantamais tyrimais, sakė prie šios studijos neprisidėjusi JAV Cornellio (Kornelio) universiteto seismologė Rowena Lohman.

Panašūs rezultatai buvo pateikti praeitą mėnesį „Geophysical Research Letters“ paskelbtame kitame straipsnyje, parengtame grupės, vadovaujamos su Šiaurės Korėja besiribojančios Kinijos Dzilino provincijos seismologijos biuro darbuotojo Liu Junqingo. Toje studijoje nurodoma, kad iškart po sprogimo užfiksuotą seisminį smūgį tikriausiai lėmė „sprogimo sukurto suskeldėjusio uolienų šulinio staigus suirimas, užgriuvus tuštumai“.

Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų kompleksas kelia didelį nerimą Pekinui, nes šis objektas, esantis netoli Kildžu miesto, yra arčiau kaip už 100 km nuo sienos su Kinija.

Per Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus Kinijos pasienio miesteliuose ir miestuose kai kada būdavo juntami požeminiai smūgiai, todėl tekdavo evakuoti mokyklas ir įstaigas. Taip pat nuogąstaujama, kad prasiveržusias radioaktyvias medžiagas vėjas galėtų atnešti į šalies teritoriją.

Dėl šių grėsmių kai kurie veikėjai Kinijoje reiškė nepasitenkinimą nenuspėjama tradicine šalies sąjungininke.

Abiejų šalių santykiai jau daug metų prastėjo, nors Kim Jong Unas praeitą mėnesį surengė seniai lauktą vizitą Pekine, Kinijai pradėjus taikyti Jungtinių Tautų paskelbtas ekonomines sankcijas, apie 90 proc. sumažinusias dvišalę prekybą.

Seulo nacionalinio universiteto branduolinės inžinerijos profesorius Kune Yull-suh praeitais metais perspėjo, kad tolesni sprogdinimai gali sukelti Baitoušano (Pektusano) ugnikalnio, esančio maždaug už 100 km nuo branduolinio komplekso, išsiveržimą.

Praeitą šeštadienį Šiaurės Korėja paskelbė uždarysianti savo branduolinių bandymų kompleksą ir sustabdysianti branduolinius bei tarpžemyninių balistinių raketų bandymus. D. Trumpas šį pareiškimą, paskelbtą artėjant jo planuojamam susitikimui su Kim Jong Unu, įvertino kaip „didelę pažangą“.

Tačiau Šiaurės Korėja neužsiminė galinti atsisakyti savo branduolinio arsenalo arba raketų ir su jomis susijusių komponentų gamybos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Moterų siaubas Klaipėdoje: mieste siautėja ginkluotas užpuolikas (19)

Po moters, šeštadienį vežimėlyje stūmusios vaiką, kraupios akistatos su užpuoliku Klaipėdos...

Pasipiktino prabangiais modeliais su „vardiniais“ elektromobilių numeriais, bet „Regitra“ atrado kitą bėdą (122)

Prabangūs BMW, „ Audi “, „Porsche“ su elektromobiliams skirtais valstybinio numerio...

Jauna šeima: kaip pasiruošti susitikimui su popiežiumi (213)

Į susitikimus su rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvoje viešėsiančiu popiežiumi Pranciškumi...

Naujausias Kepenio užmojis – tam nepritaria net medikai (20)

Alternatyvia Lietuvoje laikoma ajurvedos medicina randa kelią į Lietuvos Seimą. Parlamentaras...

Tragišką kūdikio pagrobimo istoriją lig šiol gaubia daug paslapčių (6)

Nors įtariamasis buvo identifikuotas, teisiamas ir pripažintas kaltu, vėliau jam įvykdyta mirties...

Lyderių dvikova: sirgalių „atominis grybas“, Latvijos teisėjai ir grįžusi intriga (7)

Penktadienį centrinėse A lygos rungtynėse tarp Marijampolės „Sūduvos“ ir Vilniaus...

Nuslėptas dokumentas parodė tikrąjį rusų sukčiavimo mastą: JAV trūko kantrybė (78)

Jungtinių Tautų ekspertų grupės parengtoje ataskaitoje konstatuojama, kad Šiaurės Korėja...

Dėl telefono pateko į pinkles: paprašius grąžinti pinigus, pardavėjas pasiūlė kelionę į mišką (103)

Naują „ iPhone 7“ įsigijęs kaunietis pateko į nepavydėtiną padėtį – išvykus į...

Kraupi avarija kelyje Panevėžys–Šiauliai: galimai kaltas alkoholis (4)

Penktadienio vakaras pažymėtas kraupia avarija kelyje Panevėžys – Šiauliai, netoli „Orlen“...

Sovietų Sąjungos grimasos: išsigando Jono Pauliaus II – kliuvo dvasininkams (5)

Socialistinio bloko gyventojai gana džiugiai pasitiko žinią apie lenko Karolio Wojtylos tapimą...