Keli pagrindiniai Prancūzijos vyno gamybos regionai, ypač garsusis Bordo regionas, susiduria su sunkumais, kuriuos lemia įvairių problemų puokštė – įskaitant vartojimo įpročių pokyčius, pragyvenimo išlaidų krizę ir COVID-19 pandemijos padarinius.
Pasak vietos ūkininkų asociacijos, dėl sumažėjusios vyno paklausos Bordo regione susidarė perprodukcija, smarkiai sumažėjo kainos ir net kas trečias vyno gamintojas susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais.
Pradinį 160 mln. eurų Europos Sąjungos fondą, skirtą vynui naikinti, Prancūzijos vyriausybė papildė iki 200 mln. eurų, savaitės pabaigoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Marcas Fesneau.
Šiais pinigais „siekiama sustabdyti kainų kritimą ir kad vyno gamintojai rastų naujų pajamų šaltinių", tačiau jis pabrėžė, kad sektorius turi „žvelgti į ateitį, galvoti apie vartotojų pokyčius... ir prisitaikyti“.
Pietvakarinis Langedoko regionas, didžiausias šalies vyno gamintojas, garsėjantis sodriais raudonaisiais vynais, taip pat smarkiai nukentėjo dėl sumažėjusios paklausos.
Iš sunaikinto vyno gautas alkoholis gali būti parduodamas įmonėms, kurios jį galbūt panaudotų ne maisto produktams, pavyzdžiui, rankų dezinfekavimo priemonėms, valikliams ar kvepalams gaminti.
„Gaminame per daug, o pardavimo kaina yra mažesnė už gamybos sąnaudas, todėl prarandame pinigus“, – anksčiau šį mėnesį AFP sakė Langedoko vyno gamintojų asociacijos atstovas Jeanas-Philippe‘as Granier.
Žemės ūkio ministerija birželio mėnesį taip pat paskelbė apie 57 mln. eurų, skirtų finansuoti maždaug 9 500 hektarų vynuogynų Bordo regione išnaikinimui, o kitos valstybės lėšos skiriamos vynuogių augintojams skatinti pereiti prie kitų produktų gamybos, pavyzdžiui, alyvuogių auginimo.
Gamyba padidėjo, pardavimai sumažėjo
Paskutinį kartą vadinamąjį „vyno ežerą“ Europa patyrė pirmojo dešimtmečio viduryje, todėl ES buvo priversta pertvarkyti savo žemės ūkio politiką, kad sumažintų didžiulę vyno perprodukciją, kurią skatino jos pačios subsidijos.
ES duomenimis, 27 narių blokas vis dar šiam sektoriui kasmet išleidžia 1,06 mlrd. eurų.
Šalia ilgalaikės tendencijos, kad vartotojai pereina prie alaus ir kitų alkoholinių gėrimų, vyno pramonė smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 krizės, dėl kurios visame pasaulyje buvo uždaryti restoranai ir barai, o pardavimai smarkiai krito.
Pastaruoju metu išaugusios maisto ir degalų kainos, susijusios su sparčiai kylančiomis pasaulinėmis energijos kainomis ir karu Ukrainoje, taip pat paskatino pirkėjus sumažinti išlaidas ne pirmo būtinumo prekėms, pavyzdžiui, vynui.
Birželį patvirtindama skubią pagalbą šiam sektoriui, Europos Komisija teigė, kad šiais metais vyno suvartojimas Italijoje sumažėjo 7 proc., Ispanijoje – 10, Prancūzijoje – 15, Vokietijoje – 22, o Portugalijoje – 34 proc.
Vyno gamyba bloke, didžiausioje pasaulyje vyno gamybos teritorijoje, padidėjo 4 procentais.
Komisija teigė, kad labiausiai nukentėjo vynuogynai, gaminantys raudonąjį ir rožinį vyną kai kuriuose Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos regionuose.
