Pranciškus bus pirmasis popiežius, apsilankęs šioje tarp Rusijos ir Kinijos esančioje šalyje. Pontifikas turi išskristi iš Romos ketvirtadienį 18.30 val. vietos laiku (19.30 val. Lietuvos laiku), o į Mongolijos sostinę jis atvyks penktadienio rytą ir bus oficialiai pasveikintas Čingischano oro uoste. Tikimasi, kad pirmąją dieną po skrydžio per naktį 86 metų popiežius neturės susitikimų. Rytų Azijos šalyje jis planuoja viešėti iki pirmadienio.
Iš daugiau nei 3 mln. Mongolijos gyventojų tik maždaug 1500 yra katalikai. Šalyje vyraujančios religijos - budizmas ir šamanizmas. Per vizitą Pranciškus sieks sustiprinti mažą katalikų bendruomenę ir paskatinti religijų dialogą.
Popiežiaus pasirinkimas keliauti į Mongoliją atrodė mažai tikėtinas, atsižvelgiant į nedidelę izoliuotos šalies katalikų bendruomenę, tačiau strateginiu požiūriu gali būti svarbus dėl jaunos demokratijos geografinės padėties tarp dviejų supervalstybių. Retai apgyvendintą didžiulę valstybę popiežius galimai laiko šalimi, galinčia padėti nutiesti tiltus su jos kaimynėmis Kinija ir Rusija, atsižvelgiant į jos strateginę vietą ir neutralią poziciją nestabiliame regione.
Vatikano duomenimis, buvusi sovietų satelitinė valstybė, nuo 1992 m. demokratinė, turi vieną jauniausių ir mažiausių pasaulyje katalikų bendruomenių, joje yra tik 25 katalikų kunigai, tik du iš jų mongolai, ir 33 vienuolės, bet taip pat ir jauniausias pasaulinės Bažnyčios kardinolas.
Popiežiaus Pranciškaus kelionė į sparčiai urbanizuojamą Ulan Batorą atspindi jėzuito siekį nunešti Bažnyčios žinią į atokias, iš esmės ignoruojamas vietoves toli nuo Romos, drauge propaguojant dialogą tarp religijų.
Iki rugsėjo 4 d. truksianti kelionė neabejotinai turi ir geopolitinių tikslų. Kadaise Čingischano imperijai priklausiusi Mongolija, neturinti prieigos prie jūros ir esanti tarp Rusijos ir Kinijos, yra priklausoma nuo energijos importo iš Rusijos ir žaliavų, pirmiausia anglies, eksporto į Kiniją. Vis dėlto Mongolija siekia laikytis neutralios linijos su ekspansionistinėmis kaimynėmis bei išlaikyti pusiausvyrą tarp tokių galių kaip JAV, Japonija ir Pietų Korėja. Dėl to Mongolija gali būti naudinga Vatikano santykiams tiek su Pekinu, su kuriuo Šventasis Sostas pernai atnaujino susitarimą dėl sudėtingo vyskupų skyrimo, tiek su Maskva, Pranciškui siekiant tarpininkauti, kad būtų baigtas karas Ukrainoje.
Mongolija taip pat palaiko ryšius su Šiaurės Korėja. Pasak ekspertų, šalis neturi ginčų su kaimynėmis, o Azijoje tai gana reta. Be to, Mongolija yra vienintelė Azijoje buvusi socialistinė šalis, tapusi demokratiška, visoms kitoms tai nepavyko.
Per viešnagę Mongolijoje popiežius neketina išvykti iš Ulan Batoro, kuriame dešimtmetį trukusi netikėta kasybos veikla paskatino statybų suklestėjimą. Per savo kelionę Pranciškus gali pareikšt susirūpinimą dėl klimato kaitos, kuri kartu su kasyba ir pertekliniu ganymu skatina dykumėjimą daugelyje Mongolijos teritorijų. Ekstremalūs orai – nuo didelių potvynių iki sausrų ir smėlio audrų – išžudė bandas didžiulėse pievose, todėl klajokliai, sudarantys trečdalį gyventojų, priversti migruoti į Ulan Batorą.
