Baltieji rūmai ir Pentagonas viešai deklaruoja, kad jokių oficialių administracijos politikos pokyčių nėra – kad jie ir toliau remia Ukrainos norą iš savo teritorijos išginti Rusijos armiją. Tik, kartu su pačiais ukrainiečiais, Amerikos ir Europos pareigūnai jau ieško ir sprendimų, kaip Ukrainos pajėgas iš kontrpuolimo, kuris, tenka pripažinti, nenusisekė, transformuoti į stipresnes gynybos pozicijas prieš rusų pajėgas rytinėse teritorijoje, sako abu šaltiniai, kurių žodžius dar patvirtina vyresnysis administracijos pareigūnas.
Taip pat kalbama apie oro gynybos sistemų stiprinimą ir naujus įtvirtinimus, kliūtis su spygliuota vieta ir kliuvinius tankams, taip pat apkasus palei šiaurinę Ukrainos sieną su Baltarusija. Be to, J. Bideno administracija deda daug pastangų gaivindama Ukrainos gynybos pramonę, kad ši pati galėtų parūpinti reikiamų ginklų, dėl kurių vietoje mindžikuoja JAV Kongresas.
Administracijos pareigūnas „Politico“ šią savaitę sakė, kad tokio strateginio perėjimo prie gynybos tikslas yra sustiprinti Ukrainos poziciją būsimose derybose.
„Visą laiką laikėmės tokios strategijos – vienintelis būdas užbaigti karą yra derybos. Norime, kad, kai ateis tam laikas, Ukraina būtų geriausiai pasiruošusi kaip tik įmanoma“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas, panoręs išlikti anonimu. Pabrėžiama, kad kol kas jokios derybos neplanuojamos, o Ukrainos pajėgos ir toliau vykdo kontrpuolimą, žudo ir sužeidžia tūkstančius Rusijos karių: „Norime, kad būtų pakankamai stiprūs išlaikyti savo teritorijas. Tikrai nenorime atkalbėti nuo naujų puolimų.“
J. Bidenui suderinti nelengvą rinkimų kampaniją ir beveik dvejus trunkantį karą nėra lengva, rašo „Politico“. Jo pastangas viešai pašiepia tiek buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, tiek kiti respublikonų kandidatai, tad laviruoti iš tiesų sunku. Ukrainai pereiti į labiau gynybinę poziciją padedanti J. Bideno administracija, kuri nuo pat karo pradžios reiškia paramą V. Zelenskio siekiui įveikti Maskvą, kaip ten bebūtų, tikrai negali būti apkaltinta pranašumo perleidimu į V. Putino rankas.
„Kalbos apie taikos derybas jau girdimos, bet administracija dėl politinės rizikos J. Bidenui kol kas negali jų viešai palaikyti“, – sako Kongreso pareigūnas, puikiai susipažinęs su administracijos pozicija.
Per gruodžio 21 dienos interviu Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos vadovas Johnas Kirby‘is sakė, kad Vašingtonas „jau greitai nebegalės“ suteikti karinės paramos Ukrainai, nes respublikonai blokuoja J. Bideno prašymą 60 mlrd. dolerių pagalbos paketui, tačiau J. Bideno administracija „labai suinteresuota padėti ukrainiečiams tiek gynyboje, tiek puolime“.
„Kiekvieną dieną su ukrainiečiais aptariame situacija karo lauke, išklausome jų poreikius ir tikslus. Tikrai neketinu siųsti telegramos rusams, ką ukrainiečiai darys ateinančius mėnesius“, – kalbėjo J. Kirby‘is.
Per metų pabaigai skirtą spaudos konferenciją gruodžio pradžioje V. Zelenskis sakė, kad Ukraina ruošia naujų siūlymų, kaip užbaigti karą, tačiau pridūrė, kad reikalavimas Rusijai išvesti savo pajėgas nesikeičia. J. Kirby‘is patvirtino administracijos poziciją, esą, „mes nesakome prezidentui Zelenskiui, ką jam daryti“. Baltieji rūmai tiesiog padeda Ukrainos prezidentui „komunikuoti“ jo taikos siūlymą „pašnekovams visame pasaulyje“.
Per metus (per kuriuos Amerikos karinė parama ėmė silpti, o V. Zelenskio kontrpuolimas nuo birželio neparodė jokio didesnio progreso) J. Bidenas liovėsi sakęs, kad Jungtinės Valstijos rems Ukrainą „tiek ilgai, kiek tik reikės“, ir dabar teigia, kad Amerika paramą teiks „tiek ilgai, kiek tik pajėgs“ ir drąsina, esą, Ukraina „jau iškovojo didžiulę pergalę, o Putinas pralaimėjo“.
Yra analitikų, kurie šiuos žodžius šifruoja taip: ruoškitės skelbti dalinę pergalę ir ieškokite bent jau paliaubų su Maskva, nors po jų Ukraina ir liks iš dalies padalinta.
„Bideno komentaras apie pergalę iš tiesų yra teisingas. Tik laikas šiuo atveju tapo priešu, jeigu kalbėtume apie Ukrainos pajėgas ir pramonės pajėgumus. Net jeigu Vakarų parama nesumenks, tai nepasikeis. Kuo ilgiau tai tęsis, tuo daugiau nuolaidų teks daryti susėdus su rusais prie derybų stalo“, – sako buvęs vyriausiasis Rusijos analitikas CŽA, šiuo metu vadovaujantis „Quincy Institute for Responsible Statecraft“, George‘as Beebe‘as.
Poslinkis prie gynybos Ukrainai suteiktų laiko, kurio jai taip reikia priversti V. Putiną sutikti su priimtinu kompromisu. „Labai gali būti, kad gynybinė poza leistų užkonservuoti atsargas, ir pasirūpinti, kad Rusijos progresas ateityje būtų menkai tikėtinas“, – mano JAV „Army War College“ žvalgybos ekspertas Anthony‘is Pfaffas, vienas iš tyrimo, prieš daug metų numačiusio V. Putino invaziją į Ukrainą, autorių.
Vašingtone dirbantis Europos diplomatas teigia, kad Europos Sąjunga taip pat grasinasi paspartinti Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, taip „užtikrindama ukrainiečiams geriausią įmanomą poziciją deryboms“ su Maskva.
V. Putinui, kuris labiausiai suinteresuotas strateginiu susitarimu su Vašingtonu, pagal kurį Ukraina nebūtų priimta į NATO, tai būtų smūgis žemiau juostos. J. Bideno administracija ir toliau viešai deklaruoja, kad dėl narystės NATO dar nediskutuoja. „Prezidentas Bidenas davė aiškiai suprasti, kad NATO laukia Ukrainos ateityje“, – patikslino J. Kirby‘is.
Rusijos ir Ukrainos karinės pajėgos atsidūrusios aklavietėje, ir Rusijos prezidentas dabar siunčia signalą, kad yra visai pasirengęs kompromisui, jeigu tik jam būtų leista pasilikti penktadalį Ukrainos teritorijos, kurią dabar dalinai kontroliuoja rytuose, praeitą savaitę skelbė „The New York Times“. Paprašytas sureaguoti į šiuos teiginius, administracijos atstovas sakė: „Neturiu informacijos apie jokias rimtas diskusijas.“
Ir tai ne vienintelis frontas, kuriame J. Bidenas bando užbaigti karą – ir išvengti jam nepalankių antraščių rinkimų metais.
Artimuosiuose Rytuose administracija įsitraukusi į savotišką diplomatinių vizitų Izraelyje maratoną – paskutinis ten praeitą savaitę vyko gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininkas generolas C. Q. Brownas, kurie bandė įtikinti Izraelį nebegilinti humanitarinės katastrofos Gazoje ir neleisti jai virsti didesnio masto karu su „Hezbollah“, kuris regione atrodo vis labiau tikėtinas. Apklausos rodo, kad ankstesnis J. Bideno duotas neribotos paramos Izraelio kerštui pažadas kenkia jo įvaizdžiui, ypač tai nepatinka progresyviems demokratams. „Mums tikrai nereikia antro fronto su „Hezbollah“, – patikino ir J. Kirby‘is.
Niekas nesitikėjo, kad 2024 metų rinkimų kampanijoje toks svarbus vaidmuo atiteks užsienio politikai, juolab, kad per pirmuosius J. Bideno kadencijos metus infliacija šovė į viršų, o praeitais metais ekonomistai prognozavo recesiją, rašo „Politico“.
JAV ekonomika neabejotinai išliks svarbiausias klausimas, rodo apklausos, o pagrindinis J. Bideno kampanijos motyvas bus „Amerikos demokratijos apsauga“. Infliacija sparčiai traukiasi (nuo 9,1 proc. praeitais metais jau priartėjo prie centrinio banko iškelto 2 proc. tikslo), o ekonomika ne kris, o blogiausiu atveju „minkštai nutūps“, todėl prognozės, kas lems 2024 metų rinkimų rezultatas, gali keistis, sako akademikas Bruce‘as Jentlesonas iš „Duke“ universiteto.
J. Bideno reitingas vis dar labai mažas, „Gallup“ jį vadina „blogiausiu, kokį tik kada nors turėjo modernių laikų prezidentas prieš sunkią perrinkimo kampaniją“ – ir tokiam visuomenės vertinimui neabejotinai turi reikšmės tai, kaip prezidentas tvarkosi su užsienio politika bendrąją prasme ir konkrečiai su Izraelio ir Ukrainos klausimais.
Natūralu, kad įvykiai pasaulyje gali padaryti įtaką rinkėjų pasirinkimui, teigia buvęs viceprezidento Alo Gore‘o patarėjas B. Jentlesonas: „Dažnai nutinka taip, kad rinkėjams parūpsta, kaip jūs tvarkotės su užsienio politika. Jiems pačios problemos nelabai rūpi, bet nori pajusti lyderystę.“
