Didesnis bendradarbiavimas tarp Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos gynybos srityje buvo karštai diskutuotas klausimas, pirmadienį, vasario 12 d., susitikus šių šalių atstovams, nes buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai pažėrė kontraversiškų komentarų dėl tolesnio Amerikos vaidmens NATO, rašo „Euractiv“.
Kadangi dabar Lenkiją valdo Europos Sąjungą (ES) remianti vyriausybė, užsienio reikalų ministrai ir premjerai atgaivino pusiau primirštą Veimaro trikampį, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos dialogo formatą, siekdami skatinti didesnį savarankiškumą Europos gynybos srityje.
Galbūt ES kaip tik to ir reikia, didėjant rizikai, kad NATO atžvilgiu skeptiškai nusiteikęs D. Trumpas sugrįš į valdžią 2025-aisiais, tačiau ekspertai abejoja, jog užteks vien tik Veimaro trikampio.
„JAV pasitraukimas iš NATO arba įsitraukimo sumažinimas būtų nepakeičiamas trumpuoju laikotarpiu“, – „Euractiv“ sakė Europos užsienio reikalų tarybos gynybos ekspertas Rafaelis Lossas.
Be JAV, „NATO visų pirma liktų be patikimų Maskvos atgrasymo priemonių“, pridūrė jis.
ES gynyba pastarąjį dešimtmetį pastoviai auga (nuo tyrimų ir naujų ginklų kūrimo iki bendros gamybos), ypač nuo tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį.
Visgi ES nesugebėtų pakankamai greitai kompensuoti Vašingtono pasitraukimo, jeigu per ateinančius penkerius–aštuonerius metus Rusija nuspręstų patikrinti bloko gynybą, ko bijo ES šalys, įspėjo R. Lossas.
„Tam reikėtų drastiškai padidinti gynybos išlaidas, ir ne tik Veimaro trikampį sudarančiose šalyse“, – pažymėjo ekspertas ir nurodė trūkumus tokiose srityse kaip transporto lėktuvai bei karinė žvalgyba ir logistika.
Kuo gali padėti Veimaro trikampis
Kaip ten bebūtų, Veimaro trikampis pasitarnavo kaip labai reikalinga priemonė trims svarbiausioms Europos kariuomenėms „suartinti esant nuomonių skirtumui“, mano Sorbonos universiteto mokslininkas, besidomintis ES reikalais, Laurentas Warlouzetas.
„Lenkija perka daug [karinės] įrangos iš JAV ir Pietų Korėjos. Lenkai netiki Prancūzijos [branduoliniu] atgrasymu“, – pabrėžė jis, nes Prancūzija nepadėjo Lenkijai pasipriešinti nacistinės Vokietijos invazijai 1939 m. Šis faktas dar išliko kolektyvinėje atmintyje.
Toks formatas „galėtų suartinti JAV palaikančią Varšuvą su protekcionistine Prancūzija, atsiradus akstinui sustiprinti ES strateginę autonomiją, jeigu D. Trumpas vėl taptų prezidentu“, pridūrė L. Warlouzetas.
R. Lossas pritarė tokiai nuomonei ir atkreipė dėmesį į sinergiją karinės logistikos srityje: „transporto ašis tarp Vokietijos, Lenkijos ir Baltijos šalių yra labai svarbi ir galėtų būti sustiprinta“, padidėjus Prancūzijos įsitraukimui.
Intensyvesnis dialogas taip pat gali pagerinti pablogėjusius santykius tarp partnerių.
„Jeigu Varšuvos ir Paryžiaus santykiai yra šalti nuo 2016 m., tai Varšuvos santykius su Berlynu galima pavadinti poliariniu speigu“, – prieš pirmadienį įvykusį susitikimą pareiškė Vokietijos Maršalo fondo Europos gynybos ekspertas Adamas Hsakou.
Tuską domina vokiečių „Dangaus skydas“
Anot R. Losso, kad šis bendradarbiavimas padarytų poveikį, vis tiek reikės įveikti keletą rimtų kliūčių. Be to, Europoje bendri gynybos projektai ir taip vykdomi gana lėtai. L. Warlouzetas priminė, kad, pavyzdžiui, vien Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimas yra pakankamai nelengvas, nes europietiškų naikintuvų programa „Future Combat Air System“ vykdoma sraigės greičiu.
Be to, Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos vyriausybės, regis, nėra tikros, kaip Veimaro trikampio formatą iš diskusijų paversti tvirtu gynybos aljansu.
Vasario 12 d. surengtos spaudos konferencijos metu, kurioje dalyvavo Olafas Scholzas ir Donaldas Tuskas, Vokietijos kancleris atsisakė įvardyti konkrečių gynybos projektų, kuriuos galėtų bendrai įgyvendinti šios trys šalys.
Tiesa, D. Tuskas užsiminė, kad Lenkija apsvarstytų galimybę prisijungti prie Vokietijos sumanytos iniciatyvos „Dangaus skydas“, kurios tikslas – sukurti europietišką oro gynybos sistemą.
„Šiandien taip pat pasikalbėjome apie būtinybę stiprinti dvišalį bendradarbiavimą Europoje, įskaitant oro gynybos srityje“, – sakė jis.
Nors L. Warlouzetas įspėjo, kad nederėtų tikėtis „įspūdingos pažangos“, jis pažymėjo, jog „bent jau atsirado nauja Veimaro trikampio dinamika“.
R. Lossas sakė, kad „beprecedentis Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos vyriausybių sutarimas, jog šiuo metu Rusija yra didžiausia grėsmė“, panašus į daug žadančią pradžią. Tačiau gynybos ekspertas taip pat pridūrė, kad Paryžius, Berlynas ir Varšuva nepasieks savo tikslų be Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir partnerių Pietryčių Europoje pagalbos. Ir be Amerikos.
