Dabar šios netikėtos geopolitinių varžovų grupės interesai dar kartą sutampa, tik šį kartą jie suinteresuoti, kad tie patys Talibano lyderiai atkurtų tvarką 38 milijonų gyventojų šalyje, kurios ekonominis žlugimas galėtų paskatinti destabilizuojančias humanitarines ir pabėgėlių krizes.
Per kelias savaites nuo tada, kai rugpjūčio 16 d. Kabulas pasidavė Talibano kovotojams, pasaulio lyderiai vienas per kitą pasisakė už tarptautinį bendradarbiavimą, tuo pačiu tikėdamiesi įsitvirtinti vakuume, kurį paliko JAV pasitraukimas.
Iš principo jiems kyla ta pati dilema: kaip suvienyti tautą bado akivaizdoje, nesustiprinant teroristinės Talibano vyriausybės, kurios ketinimai – nuo elgesio su užsienio piliečiais ir moterimis iki paramos „al-Qaeda“ – lieka neaiškūs, arba dar blogiau – neskanūs.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, jog jo šalis padarys „viską, ką gali, kad padėtų Rusijai, Jungtinėms Valstijoms ir Europai efektyviai bendradarbiauti, nes mus sieja tie patys interesai“ – atgrasinti nuo neteisėtos migracijos ir terorizmo.
Prancūzija kartu su Vokietija kai kurioms Afganistano kaimynėms siūlo Europos Sąjungos vadovaujamą platformą su tikslu koordinuoti atsaką, teigiama praėjusią savaitę „Bloomberg“ matytame dokumente. Plane siūloma paraginti tarptautines organizacijas, taip pat tokias valstybes kaip JAV, Norvegija ir Turkija, padėti finansuoti pastangas ir „gerai apgalvoti“ apie Kinijos ir Rusijos įtraukimą.
„Pagrindiniai prioritetai – užkirsti kelią humanitarinei krizei ir imtis veiksmų, kurie padėtų išvengti ekonomikos žlugimo“, – praėjusią savaitę tviteryje rašė Pakistano užsienio reikalų ministras Shahas Mahmoodas Qureshi, prieš tai susitikęs su kolegomis iš Kinijos, Pakistano, Irano, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano. Jis pridūrė, kad „reikės aktyvesnio tarptautinės bendruomenės įsitraukimo“.
JAV ir kitos šalys turi svertų, kuriais gali pasinaudoti, siekdamos paraginti Talibaną dalytis valdžia, atstumti teroristus, leisti moterims mokytis ir nekeršyti tiems, kurie bendradarbiavo ir kovojo kartu su JAV ir jos sąjungininkėmis. Tie svertai apima diplomatinio pripažinimo atsisakymą ir ekonomines sankcijas.
Tačiau jei šios priemonės bus panaudotos, jos gali pražudyti šalį, neleidžiant Afganistanui gauti būtinų lėšų ir humanitarinės paramos. Pasaulio banko duomenimis, 2020 m. užsienio parama sudarė 43 proc. Afganistano ekonomikos. Šalis išlieka viena skurdžiausių pasaulyje, o bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pernai čia siekė vos 509 dolerius.
„Pasauliui kylantis galvosūkis – kaip pirmiausia susidoroti su artėjančia humanitarine krize“, – teigia Adnanas Mazarei, Jungtinių Tautų vystymosi programos Afganistane konsultantas, 2009–2015 m. prižiūrėjęs Tarptautinio valiutos fondo veiklą.
Pasak A. Mazarei (dabar – mokslo darbuotojo Vašingtono idėjų kalvėje „Peterson Institute“), Talibano valdžios perėmimas primena revoliuciją ir skaudžiai atsilieps Afganistano vidaus produkcijai bei tarptautinei prekybai. Kompetentingi biurokratai pabėgo, o Talibanas toliau veja moteris iš darbo vietų ir neoficialios ekonomikos, kur jos atliko kritiškai svarbų ekonominį vaidmenį.
Kol nėra tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės, TVF ir kiti donorai sustabdė savo fiskalinės pagalbos programas ir negalės užpildyti spragos šeimos pajamose, kurią dar pagilino Talibano politika.
Šalių, bandančių užkirsti kelią krizei, bendro tikslo jausmas ne visada akivaizdus. Reaguojant į Amerikos nesėkmę Afganistane vienijant tautą būta daugiau piktdžiugos nei solidarumo; pareigūnai Teherane, Maskvoje ir Kinijoje skubotą JAV pasitraukimą pavaizdavo kaip žeminantį nykstančios supergalybės pralaimėjimą.
Tiek Rusija, tiek Kinija Afganistane turi reikšmingų interesų ir yra pasirengusios įsikišti kaip galingos regiono tarpininkės – ar, Pekino atveju, investuotojos.
Kremlius jau daugelį metų palaiko artimus ryšius su Talibanu, nors ir uždraudė grupuotę kaip teroristinę organizaciją, o užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po liepą Maskvoje vykusių derybų jų lyderius pagyrė kaip „protingus žmones“. Rusija į savo bazę Tadžikistane išsiuntė karinį pastiprinimą ir šį mėnesį kartu su regiono valstybėmis rengs bendras karines pratybas.
Kinija stengiasi užkirsti kelią bet kokiai islamistų paramai uigūrų judėjimui savo daugiausia musulmoniškoje Sindziango provincijoje, kur praeities teroristinius išpuolius Pekinas panaudojo siekdamas pateisinti masines represijas, kurios Vakaruose kritikuojamos kaip genocido forma. Kinija taip pat siekia apsaugoti 50 milijardų dolerių investicijas pagal „Juostos ir kelio“ programą Pakistane ir yra nusitaikiusi į potencialų mineralų lobį Afganistane, kurio vertė gali būti didesnė nei 1 trilijonas dolerių.
Kinijos investicijos yra „ekonomiškai būtinos“, sakė pagrindinis Talibano atstovas spaudai Zabihullah Mujahedas rugsėjo 3 d. interviu „La Repubblica“.
Vis dėlto nei Kinija, nei Rusija neatrodo nusiteikusios imtis problemos, kuri dešimtmečius, o gal ir šimtmečius glumino išorines galybes, įskaitant buvusią Sovietų Sąjungą. Jos taip pat neskuba apmokėti sąskaitos už tai, ką pačios laiko JAV ir jos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkių palikta netvarka.
ES gali būti nelengva bendradarbiauti su Talibano vyriausybe, kuri trypia vertybes, įrašytas į daugelio 27 bloko elektoratų DNR, tačiau ji jau anksčiau mokėjo kitoms šalims, kad šios neleistų pabėgėliams pasiekti ES sienų, įskaitant 2016 m. 3 milijardų dolerių susitarimą su Turkija.
JAV „reikia bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad suteiktų Afganistanui skubiai reikalingą ekonominę“ ir humanitarinę pagalbą, rugpjūčio 29 d. telefonu sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi savo amerikiečiui kolegai valstybės sekretoriui Antony Blinkenui, pranešė Užsienio reikalų ministerija Pekine. „Visoms šalims būtina užmegzti kontaktą su Talibanu ir aktyviai jam vadovauti“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su JAV, teigia Andrejus Kortunovas, Kremliaus įkurtos Rusijos tarptautinių reikalų tarybos vadovas. Tačiau jis nėra tikras, ar Vašingtonas nori to paties. Vakarų pagalbos blokavimas dėl žmogaus teisių pažeidimų „sukeltų didelę ekonominę suirutę ir būtų naudingas radikaliems Talibano konkurentams. Saugumas turėtų būti pagrindinis mūsų rūpestis“, – pabrėžė jis.
Kalbant apie talibus, jiems pasitaikė proga pademonstruoti, kad jie gali valdyti valstybę ir neleisti įsigalėti tokioms grupuotėms kaip „al-Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ – ir daugelis šalių, regis, to ir tikisi. Reikalinga tarptautinė pagalba galėtų padėti Talibanui konsoliduoti valdžią.
Daug kas lieka neaišku, o optimizmas blėsta. Jau dabar talibų pareiškimai ir veiksmai nekelia abejonių, kad jie ketina grįžti prie tos pačios represinės politikos moterų atžvilgiu, kurią taikė dešimtajame dešimtmetyje.
JAV vis dar yra įšaldžiusi maždaug 9,5 milijardo dolerių Afganistano centrinio banko turtą.
Kol kas J. Bideno administracija svarsto būdus, kaip suteikti finansinę pagalbą moterims ir vaikams, tuo pačiu neleidžiant jai pakliūti į Talibano rankas, teigia situaciją išmanantis asmuo, prašęs likti neįvardytas, nes neturi leidimo kalbėti viešai.
A. Blinkenas pirmadienį pareiškė, kad JAV suteiks Afganistanui 64 milijonų dolerių naują humanitarinę pagalbą, kuri „bus paskirstoma ne per vyriausybę“, bet per nevyriausybines organizacijas. Amerikiečiai jau svarsto dvišalės pagalbos Kabulo vyriausybei formas, rugsėjo 9 d. žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as. „Kai mums bus paranku bendradarbiauti su Talibanu mūsų pačių nacionalinių interesų labui, mes tai ir padarysime“, – sakė jis.
