Už Palestinos autonomijos statuso pakeitimą balsavo 138 valstybės, 9 nepritarė ir 41 susilaikė.
Palestiniečiai žingsniui didesnio valstybingumo link priešinosi JAV ir Izraelis.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad balsavimas Jungtinėse Tautose (JT) dėl palestiniečių prašymo suteikti jiems "neprisijungusios valstybės stebėtojos" statusą nebus naudingas Palestinos valstybingumo ambicijoms.
ES palaiko Palestinos valstybę
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pakartojo palaikanti Palestinos valstybę, nepaisant 27 Bendrijos narių pasidalinimo dėl aukštesnio statuso suteikimo palestiniečiams per balsavimą Jungtinėse Tautose (JT). "ES dar kartą išreiškia paramą ir norą, kad Palestina taptų Jungtinių Tautų tikrąja nare, ir laiko tai dalimi konflikto sprendimo", - sakoma ES užsienio politikos koordinatorės Catherine Ashton pareiškime.
"ES kartoja esanti pasirengusi pripažinti Palestinos valstybę tinkamu metu", - sakė ji.
Nors tikėtasi, kad 27 ES narės Jungtinėse Tautose laikysis vieningo požiūrio - balsuos "už", "prieš" arba susilaikys - šis blokas tebėra susiskaldęs.
Spėta, kad "prieš" balsuos trys ES valstybės - Čekija, Vokietija ir Nyderlandai - bet Vokietija paskutinę minutę pareiškė prisidedanti prie susilaikančios Didžiosios Britanijos.
Prancūzija, Ispanija, Italija ir Norvegija yra tarp tų šalių, kurios minėjo balsuosiančios "už". Anot diplomatų, palestiniečius tikriausiai palaikys 11 ES valstybių.
Baltijos šalys - Lietuva, Latvija ir Estija - susilaikys, pareiškusios apgailestavimą, kad ES nepavyko prieiti bendros nuomonės.
Vengrija taip pat skelbė susilaikysianti, kaip ir Bulgarija, kuri pareiškė, kad "pasiūlytoji rezoliucija nepakeis į gerąją pusę padėties tarp Izraelio ir palestiniečių".
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sakė, jog "kelia nusivylimą" tai, kad ES nesugebėjo pasiekti bendro požiūrio.
Tuo tarpu vienas aukšto rango ES pareigūnas pažymėjo, kad šie nuomonių skirtumai neatspindi kokių nors didelių nesutarimų tarp ES valstybių.
"Mes puikiai sutariame. Net jeigu bus trejopas balsavimas, gerai suvokiama, kokio kelio reikia laikytis taikos procese", - sakė šis pareigūnas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų viešai minima.
C.Ashton pareiškime sakoma, kad "visapusė derybomis pasiekta taika - kaip esminis ES ir regiono šalių interesas - turi ir gali būti pasiektas dviejų valstybių sprendiniu".
"Žvelgiant toliau, po šios dienos balsavimo, visoms šalims ir susijusiems veikėjams svarbu dirbti, siekiant konflikto sprendimo su nauju ryžtu ir neatidėliojant", - sakė C.Ashton.
Ji paragino abi konflikto puses "susilaikyti nuo veiksmų", kurie pakenktų taikos procesui.
"Europos Sąjunga ragina abi puses ieškoti konstruktyvių būdų dabartinėms kliūtims įveikti, kad būtų atnaujintos tiesioginės derybos be atidėliojimų ir išankstinių sąlygų", - pažymėjo C.Ashton.