Europos Sąjungos vadovybė pateikė siūlymą didinti paramos Ukrainai biudžetą, kad šalis galėtų mokėti atlyginimus ir padengti kitas būtinąsias išlaidas. Dėl paramos biudžeto 27 valstybės narės balsuos per gruodžio 14–15 dienomis Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą.
Yra nerimaujančių, kad kelią paramai gali pastoti Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kurį su Maskva sieja glaudūs ryšiai. Tokioms Europos Sąjungos iniciatyvoms jis yra kaišiojęs pagalių į ratus ir seniau. Tokioms bendroms Sąjungos biudžeto išlaidoms turi vienbalsiai pritarti visos narės.
Paprašytas pakomentuoti situaciją, Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas sakė, jog finansinė parama Ukrainai turi būti atskirta nuo bendro Europos Sąjungos biudžeto. Jo teigimu, Sąjungai Ukrainos klausimu reikalinga nauja strategija, ir visi finansiniai sprendimai turi priklausyti nuo jos.
Jeigu Budapeštas iš tikrųjų ketina pasinaudoti savo veto teise, dviejų Sąjungos pareigūnų teigimu, blokas neabejotinai ras būdą, kaip jį apeiti: galbūt bus prašoma kiekvienos iš valstybių narių Kyjivui skirti savą paramos biudžetą. Bendra susitarimų suma išliktų ta pati, kokią ketinama skirti iš bendro biudžeto.
„Vengrija rizikuoja perlenkti lazdą. Norėtume, kad visi laikytųsi vieningos pozicijos, tačiau neabejotinai ateis ta akimirka, kai visiems iki gyvo kaulo pabos būti Vengrijos įkaitais. Nors teks įdėti daugiau pastangų, eiti per aplink, bet galime paprasčiausiai neturėti kito pasirinkimo“, – sako NATO atstovas.
Antrasis NATO atstovas, taip pat panoręs išlikti anonimu, su tuo sutinka: „Pinigų Ukrainai klausimas vienaip ar kitaip bus išspręstas. Kyjivas gaus Europos Sąjungos pagalbą.“
Praeitais metais Vengrija vetavo siūlymą 2023 metais suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų finansinę paramą.
Po mėnesius trukusių atsikalbinėjimų Budapeštas galiausiai paramos paketui pritarė, tačiau mainais gavo, kaip pats įvardijo, bloko nuolaidų Vengrijai paramai. Be to, jau tada Briuselis kalbėjo, kad norimą tikslą pasieks ir be Vengrijos pritarimo.
Paklaustas, ar Europos Sąjunga, jeigu prireiks, ir vėl pasuks tuo keliu, Europos prekybos komisaras Valdis Dombrovskis šią savaitę kalbėjo: „Praeitais metais mes iš tiesų svarstėme planą B, tačiau tokio scenarijaus tada pavyko išvengti. Viliuosi, kad be jo apsieisime ir šiais metais.“
Remiantis Europos Sąjungos taisyklėmis, Vengrijos nuomonės apėjimo strategijos pritaikyti gruodį svarstymui ant stalo atsidursiančiam sprendimui, ar pradėti narystės derybas su Kyjivu, nepavyks.
Sprendimui reikalingas vienbalsis visų 27 valstybių narių pritarimas, tačiau, turint omenyje, kaip V. Orbanas vertina karą Ukrainoje, jis menkai tikėtinas. Penktadienį pats V. Orbanas pareiškė nepritariantis narystės derybų su Ukraina pradžiai. Ir tikina, jog šis klausimas niekaip nesusijęs su nesutarimais dėl milijardų eurų iš Europos Sąjungos fondų, kurių Vengrija negauna dėl su demokratija susijusių nuogąstavimų.
Europos Sąjungos pareigūnai „Reuters“ spalį sakė ieškantys būdų, kaip skirti bent dalį tų pinigų, nes V. Orbano balsas Ukrainos klausimu labai svarbus. Nepaisant to, akcentuojama ir būtinybė Budapeštui atitikti reikiamas sąlygas.
