Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pirmadienį susitiko su Jungtinių Valstijų sekretoriumi Antony Blinkenu. Turkų pusė skelbia, kad vizito metu Amerikos atstovas buvo primygtinai raginamas paremti neatidėliotinas paliaubas Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ kare. JAV diplomatas pastarosiomis dienomis surengė virtinę vizitų regione, siekdamas sumažinti įtampą ir atkalbėti kitas šalis įsitraukti į karą prieš Izraelį. Akivaizdu, kad Vašingtonui dar didesnių neramumų šiame regione nereikia. Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pastaruoju metu itin aštriai pasisako tiek JAV, tiek ir kitų Vakarų šalių atžvilgiu ir netgi kalba apie karą. Kur veda šis, kažkada į ES bandžiusios įstoti šalies, kelias?
Dar prieš maždaug 15 metų tokie Turkijos lyderio pareiškimai būtų nuskambėję keistai, juk tuo metu dar buvo svarstomos šios šalies įstojimo į Europos Sąjungą galimybės. Ankara dėl narystės Bendrijoje oficialiai tariasi dar nuo 1999 m. Tačiau į valdžią atėjus R. T. Erdoganui padėtis ėmė keistis ne į gerą, o pastaraisiais metais niekas nė neužsimena apie Turkijos galimybes tapti ES nare.
Vis labiau skiriasi ir Ankaros retorika nuo jos sąjungininkų NATO aljanse. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas Delfi teigė, kad Turkijos tarptautinės politikos kurso pasikeitimui iš tiesų daugiausia įtakos turėjo R. T. Erdogano politinės pažiūros.
