Kaukazo kaimynės nuo seno nesutaria dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino po rugsėjį įvykdytos žaibiškos karinės operacijos prieš armėnų separatistus.

Taikos derybose, kuriose atskirai tarpininkavo Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Rusija, pasiekta menka pažanga, tačiau abi šalys vis dar teigia, kad iki šių metų pabaigos taikos sutartis galėtų būti pasirašyta.

Ketvirtadienio vakare paskelbtame bendrame pranešime abi šalys susitarė pasinaudoti „istoriškai svarbia galimybe regione pasiekti ilgai lauktą taiką“.

„Šalys dar kartą patvirtina savo ketinimus normalizuoti santykius ir sudaryti taikos sutartį“, – teigiama pareiškime.

Pranešime nurodoma, kad Baku paleis 32 armėnus karo belaisvius, o Jerevanas – du azerbaidžaniečius karius.

Taip pat buvo susitarta tęsti diskusijas dėl „tolesnių artimiausioje ateityje įsigaliosiančių priemonių pasitikėjimui stiprinti“.

COP29


Demonstruodama gerą valią, Armėnija pasakė atsiimanti savo siūlymą priimti kitąmet vyksiančią JT klimato konferenciją, kad šia teise galėtų pasinaudoti Azerbaidžanas.

Kasmetinės derybos dėl kovos su klimato kaita, vadinamos COP, rotacijos tvarka rengiamos skirtinguose regionuose. Šių metų konferencija COP28 vyko Dubajuje, o 2024 m. renginys turėtų įvykti vienoje iš Rytų Europos šalių.

„Armėnija ir Azerbaidžano Respublika tikisi, kad ir kitos Rytų Europos šalys parems Azerbaidžano siūlymą surengti konferenciją“, – teigiama pranešime.

Grupė Rytų Europos šalių privalo vienbalsiai pasirinkti, kurioje šalyje vyks COP29. Pranešama, kad Rusija pasipriešino tam, jog renginys vyktų vienoje iš ES narių.

Kadangi nei Armėnija, nei Azerbaidžanas ES nepriklauso, abi šalys buvo laikomos kandidatėmis.

„Svarbus žingsnis“

ES Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasveikino pranešimą, sakydamas, kad tai yra „svarbus žingsnis“ ir „reikšmingas proveržis Armėnijos ir Azerbaidžano santykiuose“.

JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris taip pat pasveikino „svarbią priemonę stiprinti pasitikėjimą, abiem šalims dedant pastangas sudaryti taikos sutartį ir normalizuoti santykius“.

Armėnijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Jerevanas „teigiamai reagavo“ į JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno siūlymą Vašingtone surengti Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Pasiektą pažangą „pasveikino“ ir Rusijos bei Turkijos užsienio reikalų ministerijos, o Baku sąjungininkė Ankara pareiškė viltį, kad Azerbaidžano ir Armėnijos taikos sutartis bus pasirašyta „kaip galima greičiau“.

Įstrigusios derybos


Armėnijos premjeras Nikolas Pashinyanas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ne kartą susitiko derybų dėl santykių normalizavimo, kurių metu tarpininkavo Ch. Michelis.

Tačiau, neįvykus dviem derybų raundais, pastaraisiais mėnesiais procesas įstrigo.

Azerbaidžanas atsisakė dalyvauti lapkričio 20 d. Jungtinėse Valstijose turėjusiose įvykti derybose su Armėnija, priekaištaudamas Vašingtonui dėl „šališkos“ pozicijos.

Spalį I. Alijevas atsisakė dalyvauti derybose su N. Pashinyanu Ispanijoje, tuokart šališkumu kaltindamas Prancūziją.

Tose derybose kartu su Ch. Micheliu turėjo tarpininkauti ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Kol kas nematyti, kad būtų pasiekta kokia nors pažanga ES mėginant surengti naują derybų raundą.

Rusijos, kuri paprastai tarpininkauja tarp galingųjų regiono šalių, įtaka Kaukaze yra sumenkusi.

I. Aliyevas rugsėjo 19 d. į Karabachą nusiuntė karius ir, po vienos dienos mūšių, ginčijamą regioną tris dešimtis metų kontroliavusios armėnų separatistų pajėgos sudėjo ginklus ir sutiko prisijungti prie Baku.

Beveik visi kalnų srityje gyvenantys armėnai – daugiau nei 100 000 žmonių – iš Karabacho pabėgo į Armėnija, sukeldami pabėgėlių krizę.

Azerbaidžano pergalė paženklino ginčo dėl teritorijos, per kurį 2020 m. ir paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį kilo abejose pusėse dešimtis tūkstančių gyvybių nusinešę karai, pabaigą.