Įstatymų leidžiamoji valdžia pritarė Kompetencijų įstatymo pakeitimams nedidele balsų persvara. Šalies prezidentė Zuzana Čaputova anksčiau vetavo šį įstatymo projektą, patvirtintą pagreitinto proceso tvarka prieš Kalėdas, ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad Gynybos ministerija neturi tinkamų ekspertų potencialiai ginklų prekybos rizikai Slovakijos tarptautinei reputacijai ir saugumui įvertinti, rašo „Politico“.
Bet tokių pokyčių kritikai (iki šiol teisė vetuoti ginklų eksportą priklausė Užsienio reikalų ministerijai ir žvalgybos tarnybai SIS) pareiškė, kad R. Fico nusistatymas prieš ginklų tiekimą Ukrainai tebuvo būdas pritraukti rinkėjų savo partijai „Smer“ praėjusiais metais įvykusiuose rinkimuose.
„Už „Smer“ stovintys gynybos pramonės sektoriaus oligarchai gauna daug naudos, galėdami prekiauti savo produkcija Ukrainoje. Taigi, iš tikrųjų nebuvo jokio ketinimo nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai“, – „Politico“ sakė praėjusiais metais žlugusios vyriausybės gynybos ministras Jaroslavas Nadas.
2022 m. vasario mėnesį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą teigiamai paveikė Slovakijos gynybos pramonės sektorių. Ypač džiaugiasi amuniciją gaminanti įmonė „ZVS Holding“, priklausanti privačiai bendrovei „MSM Group“, kurią įkūrė ginklais prekiaujantis čekų verslininkas Jaroslavas Strnadas, ir „DMD Group“, valdomai Gynybos misterijos (gynybos ministro postą užima Robertas Kalinakas).
Per pirmuosius septynis 2023 m. mėnesius „ZVS Holding“ gavo 44 mln. eurų pajamų, palyginti su 40 mln. eurų per visus 2022 m. – „daugiausia dėl Rusijos agresijos Ukrainoje“, rašoma „DMD Group“ interneto svetainėje. Remiantis įmonės prognozėmis, 2023-iųjų finansinių metų pajamos turėtų siekti 80 mln. eurų.
„Beveik visi šaudmenys, kuriuos ZVS Holding“ pagamins per ateinančius dvejus–trejus metus, jau parduoti Ukrainai, – nurodė J. Nadas. – Sprendimai didinti gamybos apimtis, parduoti ginklų Ukrainai, dalyvauti Europos Komisijos [subsidijų ginklams] projektuose – tai yra politiniai sprendimai, priimti akcininkų, o „ZVS Holding“, kurios 50 proc. akcijų priklauso Gynybos ministerijai, atveju minėtuosius sprendimus priėmė R. Kalinakas.“
Kitoms su J. Strnadu siejamoms gynybos pramonės įmonėms reikalai irgi einasi kaip iš pypkės. Šaudmenų gamintoja „VOP Novaky“, valstybei priklausanti nuostolinga bendrovė, su kuria „MSM Group“ sudarė 20-ies metų nuomos sutartį ankstesniu „Smer“ valdymo laikotarpiu, 2022 m. beveik keturis kartus padidino pajamas (iki 77 mln. eurų), palyginti su ankstesniais metais, o 4 mln. eurų nuostoliai virto beveik 22 mln. eurų pelnu.
Slovakijos požiūris, kad ginklų tiekimas Ukrainai – tai tik verslas, sudaro ryškų kontrastą ankstesniems R. Fico pareiškimams.
„Ginklai tik prailgina karinius konfliktus, kurių negalima išspręsti mūšio lauke, ir sukels šimtus tūkstančių papildomų mirčių“, – praėjusių metų balandžio mėnesį įvykusio susitikimo su ES valstybių narių ambasadoriais Slovakijoje metu sakė tuometinis opozicijos lyderis, aiškindamas, kodėl nepritaria ginklų tiekimui Ukrainai (bent jau iš kariuomenės atsargų).
Bet, laimėjęs rinkimus ir sugrįžęs ketvirtai kadencijai, R. Fico pakeitė savo nuomonę. „Jeigu kai kurios įmonės nori gaminti ginklus ir juos kur nors eksportuoti, tikrai niekas nedraus to padaryti“, – per lapkričio 6 d. įvykusį susitikimą su R. Kalinaku pareiškė jis.
Pasibaigus rugsėjo 30 d. įvykusiems rinkimams, visų dėmesys nukrypo į santykius tarp „Smer“ narių ir ginklais prekiaujančių verslininkų.
10 metų ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas (trys kadencijos), R. Kalinakas buvo priverstas atsistatydinti 2018 m. po skandalingos dvigubos žmogžudystės – buvo nužudytas tiriamasis žurnalistas Janas Kuciakas ir jo sužadėtinė Martina Kušnirova. 2019-aisiais R. Kalinakas įkūrė įmonę „Liwa Arms Slovakia“, kurios pagrindinė veiklos sritis – prekyba ginklais ir šaudmenimis.
Įmonės būstinė buvo įregistruota Vakarų Slovakijoje, Dubnicoje prie Vaho, tuo pačiu adresu kaip ir daugelis kitų įmonių, įkurtų arba valdomų J. Strnado ir jo sūnaus Michalo, įskaitant flagmaną „MSM Group“.
„Šis objektas priklauso ZVS Holding“, – paaiškino Prahoje įsikūrusios įmonės „Czechoslovak Group“, valdančios „MSM Group“, atstovas spaudai Andrejus Čirtekas.
Kai R. Kalinakas praėjusių metų spalį sugrįžo į valdžią, gavo gynybos ministro portfelį. Tarp pirmųjų įstatymo projektų, kuriuos pasiūlė R. Fico koalicija, buvo Kompetencijų įstatymo pataisa, suteikianti veto teisę dėl ginklų eksporto R. Kalinako vadovaujamai Gynybos ministerijai, nors ji ir nėra pasirengusi tokiai atsakomybei.
Opozicijos teigimu, tas faktas, kad Gynybos ministerija sprendžia dėl ginklų eksporto licencijų išdavimo, yra akivaizdus interesų konfliktas.
„R. Kalinakas galės atsikratyti konkurentų vieninteliu sprendimu [dėl licencijos išdavimo], – nurodė parlamentarė Veronika Remišova, priklausanti partijai „Za ludi“. – Tikrasis [pataisos] poveikis bus toks: niekas negaus ginklų eksporto licencijos, nebent jos išdavimą patvirtins konkurentas ir naujasis ginklų pramonės valdovas – gynybos ministras R. Kalinakas.“
Nepaisant R. Fico nusistatymo prieš ginklus, būtina paminėti, kad, prieš jam ateinant į valdžią, Slovakija Ukrainai nusiuntė ginkluotės už 671 mln. eurų: visus 13 naikintuvų „Mig-29“, vienintelę priešlėktuvinės gynybos bateriją S-300, kurią paveldėjo iš buvusios Čekoslovakijos 1993 m., taip pat 30 pėstininkų kovos mašinų BMP bei 10 savaeigių haubicų „Zuzana 2“.
„Nieko nebeliko“, – praėjusių metų rudenį BBC sakė Vakarų pareigūnas.
Taigi, ateityje ant kortos bus pastatyta ne tai, kokią turimą perteklinę ginkluotę Bratislava ketina nusiųsti Kyjivui, bet tai, kas pasipelnys iš naujo eksporto, ir ar bus apsaugoti Slovakijos saugumo bei reputacijos išsaugojimo interesai.
Vetavusi Kompetencijų įstatymą, prezidentė Z. Čaputova samprotavo, kad „Gynybos ministerija neturėtų, o faktiškai ir negali, turėti prieigos prie tokios pačios kokybės informacijos apie žmogaus teises, saugumą ir demokratiją kitose šalyse, kokią turi Užsienio reikalų ministerija ir žvalgybos tarnyba SIS. Kita vertus, ši informacija yra nepaprastai svarbi vertinant paraiškas ginklų eksporto licencijoms gauti iš Slovakijos užsienio politikos, saugumo ir komercinių interesų perspektyvos.“
Slovakijos gynybos ministerija neatsakė į „Politico“ prašymą pateikti komentarų, o Užsienio reikalų ministerija nurodė visus klausimus adresuoti Gynybos ministerijai.
Ekonomikos ministerija, iki šiol buvusi oficialiai atsakinga už ginklų eksporto licencijų išdavimą, sakė nesuprantanti, kodėl kilo triukšmas. „Institucijų, vertinančių paraiškas [ginklų] eksporto licencijoms gauti, sudėtis nepasikeitė, jų skaičius nesumažėjo, – el. laiške teigė ji. – Tai reiškia, kad nuogąstavimai dėl pavojaus Slovakijos nacionaliniams interesams ir reputacijai yra nepagrįsti.“
Toks požiūris gali leisti Slovakijos lyderiams toliau tradiciškai remti ginklų eksportą, užuot įvedus embargą kiekvienam šoviniui.
2017 m. dalyvavęs „ZVS Holding“ 80-ųjų įsteigimo metinių renginyje, R. Fico, tada ėjęs ministro pirmininko pareigas trečią kadenciją, pareiškė, kad „jeigu įmonės atstovai ateis pas mane ir pasakys, jog nori sėkmingai vystyti verslą konkrečioje šalyje, mano darbas paskambinti, nuvykti į tą šalį ir pamėginti susitarti jų naudai“.
