Šis NATO ir Rusijos tarybos susitikimas bus pirmasis nuo 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, kai Aljansas protestuodamas nutraukė beveik visus ryšius su šia šalimi.
Santykiai dar labiau pablogėjo dėl Maskvos aviacijos kampanijos Sirijoje, o pastarąją savaitę įtampa padidėjo dėl dviejų incidentų tarp Rusijos ir JAV ginkluotųjų pajėgų Baltijos jūroje.
NATO 28 narių ambasadoriai susitiks su Rusijos pareigūnais Briuselyje, kur aptars padėtį Ukrainoje, pastangas pagerinti karinį bendradarbiavimą, taip pat karą Afganistane.
„Mes nebijome dialogo“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris surengs spaudos konferenciją 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku.
Svarbus šio susitikimo klausimas bus anksčiau šį mėnesį įvykęs incidentas, kai Rusijos karo lėktuvai praskrido tik už kelių metrų nuo vieno JAV eskadrinio minininko Baltijos jūroje. Vašingtonas sakė, kad tie Rusijos lėktuvų veiksmai buvo „imituojama ataka“.
Dviem dienomis vėliau vienas JAV oro pajėgų lėktuvas buvo perimtas Rusijos naikintuvo, o J. Stoltenbergas apkaltino Rusijos kariškius „neprofesionaliu ir nesaugiu elgesiu“.
Nuogąstavimai, kad tarp abiejų pusių gali prasiveržti smurtas, padidėjo, kai Rusija pradėjo bombardavimo Sirijoje, ypač kai Aljanso narė Turkija pernai lapkritį numušė vieną rusų karo lėktuvą prie savo pietinės sienos.
Rusija kaltina NATO didinant konflikto riziką dėl savo sprendimų sutelkti daugiau pajėgų Rytų Europos šalyse, kurių daugelis prašė didesnės Vakarų valstybių pagalbos.
Rusijos atstovas šiose derybose Aleksandras Gruška sakė, kad per tarybos susitikimą pareikš protestą dėl NATO veiksmų arti Rusijos vakarinių sienų.
„Dabar stiprinami kariniai pajėgumai Baltijos regione, o tai, mūsų požiūriu, yra visiškai nepagrįsta, – A. Gruška sakė anksčiau šią savaitę. – NATO ir Rusijos santykių būklė – labai bloga.“
Per šias derybas dėmesys taip pat bus sutelktas į Minsko susitarimų dėl paliaubų Ukrainoje vykdymą. Tie susitarimai turėjo tapti pagrindu platesnei taikos sutarčiai ir grąžinti Kijevui rytinės sienos su Rusija kontrolę.
Minsko susitarimai padėjo užtikrinti trapią ramybę Ukrainos rytuose, kur dideles teritorijas kontroliuoja Maskvos palaikomi separatistai, bet paliauboms kelia grėsmę pastaruoju metu suintensyvėję susirėmimai.
Krymo ateitis taip pat lieka itin neaiški, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina niekada negrąžinsiantis to pusiasalio Ukrainai, o NATO tikina niekada nepripažinsianti jo aneksijos.