Izraelį labiausiai domina, ar JAV taip pat dalyvautų operacijoje prieš Iraną, ar jos imtųsi veiksmų vėliau ir ką jos darytų, jei Izraelis nuspręstų veikti savarankiškai.
Nors esminių nesutarimų Irano klausimu tarp abiejų šalių nėra, Izraelis apribojo Jungtinėms Valstijoms perduodamą informaciją apie pasiruošimą galimai operacijai.
Veikiausiai tai susiję su Jungtinių Valstijų prezidentu Baracku Obama, kuris bijo pradėti šiame regione karą, galintį turėti nenuspėjamų pasekmių nuo naftos priklausančiai pasaulio ekonomikai.
Dabartinė Baltųjų rūmų administracija taip pat nepritaria diversijų politikai ir taškinėms likvidacijoms, už kurių, žiniasklaidos manymu, slypi Izraelis. Ankstesnio Jungtinių Valstijų prezidento George`o Busho valdymo metais amerikiečių specialiosios tarnybos aktyviai dalyvavo tokiuose veiksmuose.
Nepaisant šių prieštaravimų ir tarp B. Obamos bei Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu tvyrančios nepasitikėjimo atmosferos, pastaruoju metu amerikiečių pozicija pradėjo artėti prie izraeliečių. Jeruzalėje manoma, kad Jungtinių Valstijų vadovybės pareiškimą, jog Irano problema gali būti išspręsta kariniu būdu, dera suprasti rimtai.