Toks klausimas neatsiejamas nuo reakcijų į šeštadieninę ataką Abkaike, sumažinusią Saudo Arabijos naftos gavybą perpus, ir yra svarbus norint suprasti, ar investuotojams ilgam teks susieti didesnės politikos rizikos prielaidas su naftos kainomis.

Kad ir kokios įžūlios būta atakos, ji buvo tik viena iš serijos išpuolių ir neturėjo būti netikėta. Saudo Arabijos karinės mašinos efektyvumas seniai jau kelia abejonių, nors pernai gynybai buvo išleista 83 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 45 milijardais Rusijoje ir 20 mlrd. dolerių regiono konkurentėje, Irane. Karalystės grėsmingai apginkluotos oro pajėgos bombarduoja Irano remiamus husių sukilėlius kaimyniniame Jemene nuo 2015 metų, bet kol kas joms nepavyksta pakreipti pilietinio karo palankia Saudo Arabijos sąjungininkams kryptimi.

Vis dėlto bet kokių tvirtų atsakymų į klausimą dėl Saudo Arabijos pažeidžiamumo teks palaukti, kol paaiškės, kas gi vis dėlto nutiko rugsėjo 14 d., teigia oro gynybos specialistai. Gauta prieštaringos informacijos dėl to, kokios technologijos buvo panaudotos – 10 ginkluotų nepilotuojamų oro transporto priemonių (unmanned aerial vehicles, UAV), sparnuotosios raketos ar abiejų junginys.

„Jeigu tai buvo išpuolis, per kurį panaudotos nedidelės UAV kartu su sparnuotosiomis raketomis, tektų spręsti išties pavojingą problemą, netgi galingai Vakarų kariuomenei, – teigia britų ekspertų grupės „International Institute for Strategic Studies“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Douglas Barrie. – Geriausia sustabdyti visą šį procesą, kol jis dar žemėje“.

Grėsmingas iššūkis

Apsisaugojimas nuo nepilotuojamų skraidyklių – tiek virš oro uostų, tiek karo lauke, – buvo aktuali tema praėjusią savaitę vykusioje svarbiausioje Jungtinės Karalystės gynybos parodoje, kurioje dalyvavo įmonės, gaminančios ir parduodančios aukštos klasės gynybos sistemas įvairių pasaulio šalių vyriausybėms, sakė D. Barrie.

Dėl naftos įrenginių pobūdžio – paprastai jie yra didelių gabaritų, stacionarūs ir degūs, – jų apsaugojimas tampa rimtu iššūkiu, teigia D. Barrie ir kiti. Kaip ir jų išsisklaidymas po didžiulius Saudo Arabijos plotus bei būtinybė stebėti tūkstančius mylių besitęsiančius pasienius su Jemenu, Omanu, Jungtiniais Arabų Emyratais, Kataru, Kuveitu, Iraku ir Jordanija.

Tol, kol Jungtinių Valstijų–Irano įtampa išliks, greičiausiai išliks ir tolesnių atakų rizika. Pastaraisiais mėnesiais Jungtinės Valstijos apkaltino Iraną sabotavus tanklaivius, gabenančius naftą per Hormūzo sąsiaurį. Tuo tarpu husių nepilotuojamos skraidyklės šių metų gegužę atakavo dvi naftos siurblines Saudo Arabijos Rytų-Vakarų vamzdyne, o rugpjūtį – Šaibaho naftos telkinį. Saudo Arabijos kariuomenės pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad per naujausius išpuolius buvo naudoti Irano ginklai.

„Labai paprasta: iraniečiai keletą kartų pamėgino pakelti naftos kainas, – sakė Ramas Yavne‘as, į atsargą išėjęs brigados generolas ir buvęs Izraelio gynybos pajėgų strateginio planavimo vadovas, kuris šiuo metu dirba Vašingtono ekspertų grupėje „Jewish Institute for National Security of America“. – Jie nori parodyti pasauliui, kad kaina už tai, jog Jungtinės Valstijos blokuoja jų galimybes gaminti naftą, yra labai aukšta“.

„Nepaprastai pažeidžiamas“

Iranas paneigė bet kokią atsakomybę už visus šiuos išpuolius, įskaitant šeštadieninę ataką. Kai kuriems mėginimams smūgiuoti sutrikdė Saudo Arabijos priešraketinės gynybos sistemos.

Bet po išpuolio Abkaike šie atskiri laimėjimai, regis, bus greit pamiršti. Saudo Arabijos naftos gavyba sumažėjo maždaug perpus, arba 5 proc. pasaulinės naftos pasiūlos.

„Apibendrinant šį savaitgalį įvykusias dronų atakas prieš karalystės infrastruktūrą, galima daryti tik vieną racionalią išvadą, – teigiama „Citi Research“ analizėje. – Kad infrastruktūra yra nepaprastai pažeidžiama išpuoliams ir kad rinka nuolat neteisingai įvertina naftos kainas“.

Be to, bepilotės skraidyklės sėkminga ataka prieš neabejotinai svarbiausią infrastruktūros objektą pasaulinėje naftos pramonėje trikdo ir dėl turimų brangiai kainuojančių bendrovės „Raytheon: Co.“ „Patriots“.

„Mane labai stebina, kas vis dėlto nutiko amerikiečių priešraketinėms sistemoms? – samprotavo Londono ekonomikos mokyklos Artimųjų Rytų politikos profesorius Fawazas A. Gergesas. – Visa tai meta juodą šešėlį Jungtinėms Valstijoms ir jos gynybos sistemoms. Dabar iraniečiai tą žino, ir čia išmoktos pamokos ateityje bus pritaikytos Sirijoje, Libane ir kitose šalyse.

S-400“ pajėgumai

Saudo Arabija dalyvauja derybose dėl tos pačios naujausios oro gynybos sistemos S-400, kurią Turkija neseniai nusipirko iš Rusijos. Rusijos ginkluotė, nors mažai bandyta kovos lauke, turi techninių privalumų, lyginant su JAV priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“. Jos raketos gali skristi iki 400 kilometrų, (palyginti su analogišku „Patriot“ rodikliu – 160 km), gali sunaikinti taikinius dukart greičiau ir gali būti paruoštos skrydžiui per penkias minutes, palyginti su „Patriot“ (per valandą).

Tačiau S-400 įsigijimas galėtų įžiebti didelį konfliktą tarp Vašingtono ir Rijado, taip pat pakurstyti JAV taikyti sankcijas, – ir nebūtinai reaguojant į bepiločių skraidyklių atakas. Šių metų liepą Jungtinės Valstijos pranešė leidusios dislokuoti 500 karių Saudo Arabijoje, tokį žingsnį vadindama papildoma „atgrasymo priemone“.

„Problema yra ta, kad bepilotės skraidyklės/sparnuotosios raketos negali būti atremtos tradicinių gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot/Thad“ ar lėktuvų. Šios problemos dar niekas neišsprendė, net Jungtinės Valstijos, pirmadienį tviteryje rašė Alis Shihabis, Saudo Arabijos apžvalgininkas, artimai susijęs su vyriausybe. Priešraketinės gynybos sistema THAAD – tai dar viena didelio formato JAV raketų gynybos sistema.

Rusija panaudoja savo S-400 kartu su mažesne „Pantsir-S1“ sistema žemai skrendančioms ir trumpojo nuotolio raketoms, kurių neatpažintų didesnės balistinių raketų gynybos sistemos. Nors Rusija dislokavo S-400 šiaurės vakarinėje Sirijos dalyje, ji naudoja būtent „Pantsir“ sistemą prieš nepilotuojamų skraidyklių atakas.

„Saudo Arabijai geriausiai tiktų daugiasluoksnė gynyba, įskaitant trumpojo nuotolio gynybos sistemas, tokias kaip Vokietijos „Skyshield“ ar Rusijos „Pantsir“, kuri leistų įveikti smulkesnes grėsmes pigesnėmis sistemomis nei itin brangiomis „Patriot“, – į klausimus elektroniniame laiške atsakė Justinas Bronkas, Jungtinės Karalystės instituto „Royal United Services Institute“ mokslinis bendradarbis, atsakingas už oro pajėgas ir technologijas.

Saudo Arabija prioritetą greičiausiai teiks galimybei nustatyti išpuolio vykdymo vietą. Atsižvelgiant į jų dydį, nepilotuojamos skraidyklės galėtų būti net nuvairuojamos į Karalystę ir paleistos iš trumpo nuotolio.

„Tiesa ta, kad tai nėra pajėgiausia ginkluota jėga, – sakė D. Barrie‘is iš IISS ekspertų grupės (Jungtinė Karalystė). – Bet pasipriešinimas turi be galo daug privalumų“.