Policijos pajėgoms nuo šiol nurodoma nepraleisti nė vieno asmens, mėginančio įveikti spygliuotą pasienyje su Serbija esančią tvorą.
Vengrija – viena iš esminių valstybių, kurioje atsiduria į Šiaurę vykstantys migrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Vengrijos policija pirmadienį sulaikė apie 9 380 migrantų, kirtusių šalies sieną su Vengrija, o tas per vieną dieną atvykusių žmonių skaičius buvo didžiausias šiais metais, antradienį pranešė pareigūnai.
Kaip praneša BBC, rugsėjo 14 d. Europos Sąjungos (ES) šalių narių ministrams nepavyko vieningai sutarti dėl privalomų kvotų, pagal kurias prieglobstis būtų suteiktas 120 tūkst. pabėgėlių.
Vis dėlto rugsėjo 14 d. Briuselyje įvykusiame susitikime daugumai pavyko rasti bendrą kalbą, todėl nuspręsta kitą susitikimą rengti spalio mėnesį.
Naujasis įstatymas Vengrijoje pradėjo galioti vidurnaktį.
Nuo šiol bet kuriam neteisėtai sieną kertančiam asmeniui grės baudžiamoji atsakomybė. Parengta 30 teisėjų, spręsiančių dėl bausmių skyrimo potencialiems pažeidėjams.
Taip pat pagal naująjį įstatymą baudžiamoji atsakomybė, įkalinimas arba deportacija grės asmenims, apgadinusiems naujai pastatytą keturių metrų aukščio tvorą palei 175 kilometrų Vengrijos ir Serbijos sieną.
Rugsėjo 14 d. sutemus geležinkelio kelias tarp šių dviejų valstybių atitvertas spygliuota tvora, o imigrantams, kuriems nepavyko kirsti sienos, teko trauktis į 12 kilometrų atstumu nuo šios vietos esantį kitą sienos kirtimo punktą.
Dieną prieš šioje tvoroje buvo 17 vietų, kuriose ji buvo pažeista.
Tie, kuriems ši tvora atrodo pernelyg sudėtingai įveikiama, gali mėginti į ES patekti per Vengrijos kol kas vis dar nesaugomas sienas su Rumunija (450 km) ar Kroatija (350 km).
Pasienį saugo raiti policijos pareigūnai.
Taip pat policijos pajėgos blokavo ir geležinkelio pasienio punktą, kuriuo pasinaudodavo dešimtys tūkstančių į ES patekti pageidaujančių imigrantų.
„Pradėsime naują erą“, - šiek tiek po vidurnakčio sakė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas. „Sustabdysime nelegalių imigrantų srautą per mūsų žaliąsias sienas“, - pridūrė jis.
„Taip pat tai reiškia, kad oficialūs ir teisėti būdai atvykti į Vengriją ir Europos Sąjungą išlieka atviri. Viskas, ko prašome iš migrantų, – jie turi paisyti tarptautinių ir ES teisės aktų“, - patikino jis.
Uždaryta siena su Serbija
Antradienio naktį Vengrija visiškai uždarė sieną su Serbija ir taip tikisi suvaldyti per šalį plūstantį migrantų srautą.
Prieš vidurnaktį užblokuota svarbiausia iki šiol beveik nekontroliuojama sienos perėja. Tiksliau, tai tiesiog bėgiai, kuriais iš Serbijos pusės ateinantys pabėgėliai pereidavo į Vengrijos, tai yra Europos Sąjungos, teritoriją.
Dabar jie galės patekti į Vengriją tik per specialiai tam įrengtą pėsčiųjų sienos perėjimo punktą – maždaug už kilometro, bet ten praleidžiamos tik nedidelės migrantų grupės.
Šįmet vien į Vengriją atvyko 190 tūkstančių migrantų ir beveik visi nukeliavo iki Vokietijos ar Švedijos. Tam jiems reikia kirsti ir Austriją.
Antradienį šias problemas su federaline kanclere Angela Merkel Berlyne spręs Austrijos vyriausybės vadovas Werneris Faymannas.
ES ministrai nepriėmė bendro susitarimo kaip spręsti pabėgėlių krizę
Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai pirmadienį nesugebėjo vieningai priimti susitarimo dėl 120 tūkst. pabėgėlių perkėlimo pagal įpareigojančias kvotas, kad būtų sumažinta našta Graikijai, Italijai ir Vengrijai, nurodė pareigūnai.
„Taip, šiuo metu pritaria ne visi“, – Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas sakė per spaudos konferenciją po nepaprastojo susitikimo Briuselyje.
Tačiau jis pridūrė, kad planui pritarė „didelė dauguma“ ir kad šis klausimas bus vėl svarstomas spalį.
ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas pridūrė: „Svarstydami pasiūlymą dėl 120 tūkst. nepasiekėme susitarimo, kurio norėjome.“
Ministrai surengė nepaprastąjį pasitarimą dėl planų, kuriuos praeitą savaitę pristatė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris – kaip Bendrijos šalyse turėtų būti perskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių, atvykusių į Graikiją, Italiją ir Vengriją, kurioms ši našta yra per didelė.
Tiems planams griežtai nepritarė daugelis rytinių ES šalių.
Vis dėlto ministrai oficialiai susitarė dėl kovą pasiūlyto ankstesnio plano – per dvejus metus perskirstyti 40 tūkst. prieglobsčio ieškotojų iš Graikijos ir Italijos pagal Europos Komisijos pasiūlytas kvotas.
D.Avramopulas sakė, kad vyko „labai karšti debatai nacionaliniu ir europiniu lygmeniu“.
„Komisija pasiryžusi imtis veiksmų. Mums reikės kito Tarybos susitikimo artimiausiomis dienomis“, – pridūrė jis.
Pagal sudėtingas ES taisykles, nutarimas dėl kvotų galėtų būti priimtas surinkus pakankamą balsų daugumą, bet tai būtų menkos vienybės ženklas, kuris 28 šalių blokui būtų neparankus.
Europos Tarybos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė, kad „skaičiai, (kurie buvo priimti) šiandien, yra smarkiai per maži“, ir perspėjo, kad pabėgėlių padėtis tampa vis rizikingesnė dėl artėjančios žiemos.
