Kaip teigia Ukrainos ministras pirmininkas, šalies valdžia, laikydamasi ankstesnio plano, ir toliau sistemingai dirbs integracijos į Europą klausimu, skelbia rus.newsru.ua.
„Vyriausybė uždegė žalią šviesą penkių Ukrainos ir Europos Sąjungos susitarimų pasirašymui, tarp jų yra ir Susitarimas remti ES ir Ukrainos sutartis, skirtas institucinių reformų įgyvendinimui, laikantis Rytų Partnerystės programos nuostatų“, - pareiškė M. Azarovas.
Taip pat kalbama ir apie susitarimus, susijusius su programa „Vystymasis vietos lygmeniu“, kuri orientuota į vietos bendruomenę, parama Ukrainai migracijos procesų ir prieglobsčio suteikimo valdymo srityje bei kasmetinėmis ES ir Ukrainos bendradarbiavimo branduolinio saugumo klausimais sutartimis.
Kaip vieną iš praktinių žingsnių bendradarbiavimo su ES link Ukrainos premjeras įvardijo ir nenutrūkstančią paramą Ukrainos energetikos strategijos įgyvendinimui.
Anot Ukrainos ministro pirmininko, „sunkaus valdžios struktūrų darbo vis stiprėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis nepakeis jokie Maidano šūkiai ir rezoliucijos“.
A. Merkel: ES turi būti pasiruošusi savo sutarties pokyčiams
Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) šalys turi būti pasiruošusios pakeisti savo sutartį, kad sustiprintų 28 valstybių bloką.
„Nuo Lisabonos sutarties Europoje susidarė padėtis, kai visi sako: „Mes galime viską plėtoti, tačiau negalime keisti sutarčių“, – sakė A.Merkel. – Nemanau, kad tokiu būdu galime kurti išties funkcionuojančią Europą.“
A.Merkel sakė pirmąją kalbą Vokietijos parlamente, antradienį pradėjusi savo trečiąją kadenciją kanclerės poste po pergalės rugsėjo 22 dieną vykusiuose rinkimuose.
Pasak jos, „Europoje susiklosčiusi padėtis, kai Vokietija dažnai kaltinama priešinimusi kai kurioms iniciatyvoms. Taip nėra. Esame tarp tų, kurie sako: jeigu sutartys nebėra pakankamos – plėtokime tas sutartis“.
„Žinau, kad kai kada valstybėms sunku prastumti sutarčių pakeitimus. Tačiau tie, kurie nori daugiau Europos, privalo būti pasiruošę naujoms taisyklėms, susijusioms su kompetencija“, – aiškino A.Merkel.
Kanclerė vėliau trečiadienį išvyks į Paryžių derybų su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu), kurios metu tarsis ir dėl šios savaitės pabaigoje įvyksiančio ES viršūnių susitikimo Briuselyje.
Perspėjo demonstrantus
Tuo tarpu demonstrantams, kurie tebelaiko užėmę Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, protestuodami dėl vyriausybės sprendimo nepasirašyti sutarties su ES, M.Azarovas paskelbė aiškų perspėjimą.
Vyriausybė dabar „niekam neleis destabilizuoti“ padėties šalyje, perspėjo jis.
Ukrainos opozicija baiminasi, kad V.Janukovyčiaus pasirašytos sutartys tikriausiai yra susietos su slaptais susitarimais, ir pažadėjo toliau siekti pirmalaikių rinkimų.
„Janukovyčius pasinaudojo Ukraina kaip pėstininku“, opozicijos lyderis ir buvęs sunkiasvoris pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko sakė apie 50 tūkst. žmonių miniai Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje antradienio vakarą, kaltindamas prezidentą perleidus Rusijai Ukrainos pramonės įmones mainais į Rusijos finansinę pagalbą.
„Didelis klausimas, ką pasirašė Janukovyčius“, – pažymėjo V.Klyčko.
„Mes tai vertiname labai neigiamai. Manome, kad Janukovyčius pardavė mūsų šalį“, – sakė suartėjimą su ES palaikantis protestuotojas Artūras, budintis Maidanu vadinamoje aikštėje.
Rusijos pagalba galbūt leis Kijevui laikinai išvengti lėšų stygiaus, vykdant neatidėliotinus finansinius įsipareigojimus, ir tikėtino nemokumo, šalį tebekrečiant recesijai. Ukrainos ekonomika toliau traukėsi nuo praeitų metų pirmosios pusės.
V.Putinas, siųsdamas aiškią žinią protestuotojams Kijeve, sakė, kad Rusija nesitarė dėl Ukrainos narystės Maskvos vadovaujamoje Muitų sąjungoje mainais į paskelbtas nuolaidas, nors opozicija įtarė priešingą scenarijų.
„Norėčiau visus nuraminti – šiandien mes visiškai neaptarinėjome Ukrainos prisijungimo prie Muitų sąjungos klausimo“, – pabrėžė V.Putinas.
Tačiau kol kas neaišku, ką Rusija gaus mainais už sprendimą sumažinti Ukrainai tiekiamų gamtinių dujų kainą sumažinti nuo maždaug 400 iki 268,5 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, nors ši nuolaida yra itin didelis V.Janukovyčiaus laimėjimas.
„Skubiai suteiktos Rusijos paskolos Ukrainai gresia tolesniu reikalingų ekonomikos reformų ir būtinos ES modernizacijos atidėliojimu, – Švedijos užsienio reikalų ministras Carl Bildt komentavo socialiniame tinkle „Twitter“. – Nuosmukis gali tęstis.“
Pasak analitikų, sutartys, apie kurias paskelbė V.Putinas, gali sumažinti Ukrainos einamosios sąskaitos deficitą maždaug 4,5 mlrd. dolerių, tačiau nepašalina pavojaus, kurį kelia delsimas imtis ekonomikos reformų.
„Šiandienos sutartis Ukrainai suteiks trumpalaikį atokvėpį. Tačiau ateinančius porą metų išlieka reikšmingų iššūkių“, – sakė Londone įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Capital Economics“ Neilas Shearingas.
