Remiantis dokumento turiniu, ginklus prieš civilius leidžiama panaudoti net ir administracinių pažeidimų atvejais.
A. Lukašenkos įtrauktose pataisose taip pat nurodoma, kad karo tarnybą atliekantis asmuo neatsako už žalą, sukeltą panaudojus šaunamąjį ginklą, jeigu paleisti ugnį tenka laikantis bendrųjų kariuomenės nuostatų.
Kiek anksčiau A. Lukašenka pasirašė po įstatymo „Dėl valstybės saugumo organų“ pataisomis, suteikiančiomis specialiųjų tarnybų darbuotojams leidimą panaudoti ginklą prieš moteris, vaikus ir neįgaliuosius, jei jie surengtų ginkluotą pasipriešinimą, ginkluotą arba grupinį puolimą ar imtųsi kitų veiksmų, keliančių grėsmę žmonių gyvybei arba sveikatai.
Po 2020 metų rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų jėgos struktūrų pajėgos ėmėsi smurtinių veiksmų, kad numalšintų šalyje kilusius protestus. Didžiausią atgarsį sukėlė Romano Bondarenkos mirtis, ištikusi dėl daugybinių silovikų smūgių sukeltų sužalojimų, ir Aliaksandro Taraikovskio bei Genadijaus Šutovo žūtys: jie buvo nušauti per taikius protestus Minske ir Breste.
Baudžiamoji byla dėl G. Šutovo nužudymo taip ir nebuvo iškelta, o neilgai trukus mirusysis ir jo bičiulis Aleksandras Kordiukovas tapo kaltinamaisiais. Jiems pateiktų kaltinimų pagrindas – kėsinimasis nužudyti jėgos struktūrų įgaliotinius. Galiausiai, G. Šutovas buvo pripažintas kaltu neskiriant jokios bausmės, o A. Kordiukovo, šūvio į draugą liudininko, laukė nuosprendis – 10 metų kalėjimo sugriežtinto režimo kolonijoje bausmė.
Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, kol truko protestai, Baltarusijoje buvo sulaikyta daugiau kaip 25 tūkst. piliečių ir daugelis iš jų buvo mušami suimant, kankinami, tapo patyčių taikiniais. Keli žmonės žuvo. Keli tūkstančiai atsidūrė kalėjime. Pastariesiems buvo pateikta įvairiausių su protestais susijusių kaltinimų. Jie ir dabar yra už grotų. Atsižvelgdamos į žiaurius protestų malšinimo metodus ir rinkimų rezultatų klastojimo faktą, ES ir JAV įvedė sankcijas, taikomas Baltarusijos pareigūnams ir konkrečioms šalies bendrovėms.
