Ukraina taip pat teigia nusivylusi Rusijos nesugebėjimu vykdyti Minsko susitarimų, žurnalistams sakė Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose Jurijus Sergejevas.
„Mes neslepiame savo nusivylimo, kad Rusijos vadovybė iškart atsiribojo nuo sėkmingo Minsko susitarimo įgyvendinimo, kartodama, kad Rusija nėra vykstančio karo dalyvė. Iššūkis yra ir tai, kad Donecko ir Luhansko „vadovai“ iškart po susitarimo pasirašymo išreiškė savo abejones dėl susitarimo vykdymo“ , – sakė Ukrainos atstovas Jungtinėse tautose, praneša „Unian“.
„Mums nepriimtina atrodo tai, kad tuo metu, kol vyko derybos Minske 50 naujų tankų, 40 ginklų ir 40 karinių transporto priemonių buvo atgabenta iš Rusijos, siekiant paremti prorusiškus separatistus“ , – sakė Jurijus Sergejevas.
Kanados premjeras Stefenas Harperis taip pat skeptiškai vertina paliaubas ir teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pažeidė visus susitarimus, kuriuos kažkada buvo pažadėjęs“ ir kurie turėjo užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje. Jis pridūrė, kad V. Putinas „nebus vertinamas pagal savo žodžius, bet bus vertinamas, atsižvelgiant į jo veiksmus“, Kanados premjerą cituota „Ukraine Today“.
Susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel metu, Kanados premjeras teigė, kad jis neatmeta galimybės remti Ukrainą ginklais ir pridūrė, kad jo vyriausybė „pasilieka visas galimybes“, jeigu diplomatinės pastangos nepasiteisins.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėjas Gernotas Erleris taip pat teigia, kad sustiprėjusios kovos kelia rimtą grėsmę paliauboms.
„Tai yra grėsmė, kad prieš keletą valandų, kol prasidės oficialus paliaubų laikas, abi pusės bando padidinti kitos pusės nuostolius“, patarėją cituoja „The Guardian“.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka taip pat nusiteikęs pesimistiškai: „Aš nenoriu, kad kas nors turėtų kokių nors iliuzijų ir pats nenoriu atrodyti kaip naivus žmogus. Mes vis dar labai toli nuo tikrosios taikos“ , – teigė Ukrainos prezidentas, lankydamasis karinio rengimo centre. „Niekas negali teigti, kad taikos sąlygos, kurios buvo pasirašytos Minske, bus griežtai įgyvendintos“,– pridūrė P. Porošenka.
Savo ruožtu Rusija nustebino Jungtinių Tautų saugumo Tarybą ir kreipėsi į ją su rezoliucijos projektu, kviečiančiu taikai, po to, kai per praėjusius metus JAV ir kitos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės apkaltino Rusiją remiant prorusiškus separatistus regione, o Rusijos veto teisė neleido imtis konkretesnių veiksmų, todėl beveik 30 susitikimų metu nebuvo pasiektas joks apčiuopiamas rezultatas. Rusija išplatino visiems netikėtą rezoliucijos planą, kuriame prašo paramos užtikrinant ir įgyvendinant Minske pasirašyto taikos plano detales, praneša „Associated Press“.
Rusijos netikėtoje rezoliucijoje remiamas taikos derybų planas ir raginama abi puses griežtai jo laikytis. Jungtinių Tautų diplomatai sekmadienį turėtų susitikti balsavimui, praėjus vos kelioms valandoms po oficialių paliaubų įsigalėjimo, praneša agentūra „Associated Press“.
Rusija ir toliau neigia savo įsitraukimą į konfliktą ir trumpoje rezoliucijos ištraukoje skelbia „išreiškianti rimtą susirūpinimą dėl tragiškų įvykių regione“. Rezoliucijos projekte teigiama, kad tik „išskirtinai“ taikus dialogas padės išspręsti konfliktą.
Praėjusiais metais Rusija pasiūlė keletą rezoliucijų dėl taikos užtikrinimo, tačiau tai sukėlė kitų Saugumo Tarybos narių pasipiktinimą dėl anksčiau dar kovo mėnesį įvykdytos Krymo aneksijos. Jungtinės Amerikos valstijos greitai pasmerkė vieną rezoliucijos projektą, kuriame buvo raginama steigti humanitarinį koridorių į regioną ir pavadino jį „veidmainišku“.
Ukrainos separatistai siekia užimti daugiau teritorijų prieš įsigaliojant paliauboms
Ukrainos kariškiai šeštadienį pareiškė, kad prorusiški separatistai nesusilpnino puolimo šalies rytuose, mėgindami atsikovoti daugiau teritorijų iki sekmadienio vidurnakčio, kai turėtų įsigalioti paliaubos.
Abi konflikto pusės turėtų nutraukti ugnį nuo sekmadienio vidurnakčio vietos (ir Lietuvos) laiku pagal ketvirtadienį Minske per keturšales derybas priimtą taikos susitarimą, kuris taip pat numato, kad išilgai fronto linijos turės būti nustatyta buferinė zona, iš kurios bus atitraukta sunkioji ginkluotė.
„Sukilėliai stengiasi iki vidurnakčio įvykdyti taktiškai svarbius planus išplėsti savo kontroliuojamą teritoriją – visų pirma Debalcevės kryptimi“, – kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė per kasdienę spaudos konferenciją Kijeve, kurią transliavo televizija.
Debalcevė, strategiškai svarbi geležinkelio jungtis į šiaurės rytus nuo separatistų pagrindinės tvirtovės Donecko, kelias pastarąsias savaites buvo vienų iš įnirtingiausių kautynių židinys.
Pasak A.Lysenkos, per pastarąją parą vykusias kautynes žuvo septyni vyriausybės pajėgų kariai, o dar 23 buvo sužeisti.
Kariškių atstovas sakė, kad Rusija toliau siunčia separatistams kovotojus ir ginklus. Maskva tokius kaltinimus neigia, nors Vakarų pareigūnai sakė turintys nepaneigiamų įrodymų, kad kovotojai ir karinė technika plūsta į separatistų kontroliuojamas Ukrainos rytines teritorijas per sieną su Rusija.
Donecko centre per apšaudymą iš minosvaidžių žuvo du žmonės
Ukrainos prorusiškų separatistų tvirtovės Donecko centre vienas vyras ir viena moteris žuvo šeštadienį per apšaudymą iš minosvaidžių, įvykusį likus kelioms valandoms iki sutartų paliaubų su Kijevo vyriausybės pajėgomis pradžios, sakė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Naujienų agentūra „Interfax“ citavo vietos valdžios pareigūną Vladislavą Latyncevą, kuris patvirtino, kad per tą apšaudymą žuvo du žmonės, o dar trys buvo sužeisti.
„Sužeisti iš viso trys žmonės, vienas jų – Donecko vaikų poliklinikos gydytojas. Du žmonės žuvo“, – nurodė jis.
Sviediniai krito netoli Donecko separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos rezidencijos. Artilerijos apšaudymai Donecko priemiesčiuose jau tapo kasdienybe, bet miesto centras nuo tokių smūgių nukenčia retai.
Pats A.Zacharčenka teigė, kad tie sprogimai driokstelėjo netoli vietos, kur jis planavo susitikti su žiniasklaidos atstovais, taip pat netoli automobilio, kuriuo važiavo Vokietijos parlamento atstovų delegacija.
„Aš juos vežiojau po Donecką; sviediniai sprogo šalia jų mašinos“, – pasakojo jis.
Per jau 10 mėnesių vykstantį konfliktą Rytų Ukrainoje žuvo daugiau negu 5,3 tūkst. žmonių, o dar apie 1 mln. buvo priversti palikti savo namus.
Ukrainos vadovas Porošenka tarsis su JAV, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį nurodė, kad planuoja pasikalbėti telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, jo šalies Rytuose tęsiantis įnirtingiems susirėmimams tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, likus kelioms valandoms iki sutartų paliaubų pradžios.
P.Porošenka sakė, kad su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u kalbėsis nuo 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku, o dar po dviejų valandų turėtų įvykti jo pokalbis su B.Obama.
Gali paskelbti karinę padėtį
Jeigu, įsigalėjus paliaubų laikui, neįsivyraus taika, Ukrainos prezidentas P. Porošenka ketina nedelsiant pateikti Aukščiausiajai Radai svarstyti teisės aktų pakeitimus, kurie padės užtikrinti greitesnę ir efektyvesnę mobilizaciją.
Jeigu Ukrainos Rytuose neįsivyraus taika, P. Porošenka taip pat ketina įvesti karo padėtį visoje šalyje, praneša „Unian“.
„Mums reikia apsvarstyti savo veiksmus, jeigu taikos planas žlugs. Dar prieš Minsko derybas Vyriausybei sakiau, kad, jeigu taikos nebus, mes privalėsime priimti sunkų, bet būtiną sprendimą ir visoje šalyje įvesti karo padėtį. Tokiu atveju karo padėtis būtų įvesta ne tik Luhansko ir Donecko regionuose, bet visoje Ukrainoje“ , – kalbėjo Ukrainos prezidentas P. Porošenka.
„Jeigu numatytu laiku neįsivyraus taika – iškart pateiksiu Aukščiausiajai Radai svarstyti teisės aktų pakeitimus, kurie leis mums greičiau ir efektyviau susitelkti ir koncentruotai ginti mūsų žemę“ , – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Dar vienas „humanitarinis konvojus“
Iškart po oficialių paliaubų įsigalėjimo sekmadienį Ukrainą pasieks dar viena „humanitarinio konvojaus“ vilkstinė.
Apie tai šiandien Kijeve „Unian“ žurnalistams paskelbė Ukrainos antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgų atstovas spaudai Andrejus Lysenko.
Rusija ruošia keturioliktąjį „humanitarinį konvojų“ į Donbaso regioną.
„Nepaisant didelių teroristų nuostolių dar vienas, taip vadinamas, „humanitarinis konvojus“ iš Rusijos, pasieks Donbasą Vasario 15 d. Krovinius turėtų gabenti ne motorizuotos transporto priemonės kaip iki šiol, bet kariniai orlaiviai“ , – sakė A. Lysenko.
Rusija kaltina Ukrainą ir Vakarus iškraipant taikos sutarties sąlygas
Rusija šeštadienį apkaltino Kijevą ir Vakarų šalis, kad jie iškraipo Ukrainos taikos sutarties sąlygas, likus kelioms valandoms iki numatomo paliaubų įsigaliojimo Rytų Ukrainą krečiančiame konflikte tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.
„Rimtą susirūpinimą kelia tai, kad Ukrainos oficialieji atstovai, konkrečiai Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas, taip pat kai kurios Vakarų valstybės, ypač JAV, iš esmės solidarizavosi su radikaliais nacionalistais Aukščiausioje Radoje ir pradėjo iškraipyti Minsko susitarimų turinį, sukeldami abejonių, ar bus įgyvendintos konkrečios sąlygos Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos lyderių patvirtintame dokumente“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ministerija nurodė, kad „atsižvelgiant į Donecko ir Luhansko (separatistų) atstovų pareiškimus ... apie jų atsakingą požiūrį į prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, virtinė Ukrainos politikų pareiškimų Kijeve kelia nerimą“.
„Dar kartą pareiškiama, kad pagrindiniai Minsko susitarimų teiginiai – kad būtina nutraukti kovos veiksmus, atitraukti sunkiąją ginkluotę, pradėti realią konstitucinę reformą Ukrainoje“, – pridūrė URM.
„Tikimės, kad visi, pasirašiusieji vasario 12-osios Minsko dokumentą, taip pat šalys, palaikiusios Minsko procesą, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, padarys viską, kad sudaryti susitarimai būtų besąlygiškai vykdomi“, – sakoma pranešime.
