„Atėjo laikas Jungtinėms Tautoms tapti varomąja jėga dialogui, pirmiausia paskiriant pasiuntinį Kipro problemai tirti, ir parengti dirvą atnaujinti derybas“, – JT Generalinėje Asamblėjoje sakė N. Christodoulidas.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp tarptautiniu mastu pripažintos Kipro Respublikos salos pietuose ir Ankaros remiamos atsiskyrusios Kipro turkų valstybės šiaurėje didėjo. Kipras yra padalintas nuo 1974 m., kai Turkija įsiveržė į Viduržemio jūros rytinėje dalyje esančia salą, reaguodama į graikų remiamą perversmą.
„Jungtinės Tautos ir generalinis sekretorius turi JT Chartijoje nustatytą atsakomybę veikti kaip taikos Kipre skatintojai, – sakė N. Christodoulidas. – Tai gali palengvinti Europos Sąjunga (...) pareiškusi apie savo įsipareigojimą siekti suvienyti paskutinę padalintą jos valstybę narę“.
Kipro lyderis taip pat pasiuntė asmeninę žinią Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui: „Gerbiamas pone Erdoganai, neteisėtumas, kylantis iš invazijos, agresijos ir jėgos panaudojimo, negali būti pripažintas“.
R. T. Erdoganas savo kalboje antradienį pareiškė abejonių dėl JT diplomatijos ir vietoj to paragino tarptautiniu mastu pripažinti turkų dominuojamą atsiskyrusią šiaurę.
Pastangos suvienyti salą įstrigusios nuo 2017 m., kai sužlugo pastarasis JT remiamų derybų ratas. ES pareigūnai nusprendė, kad jų pačių ilgai įstrigusių derybų dėl glaudesnių santykių su Turkija atgaivinimas priklauso nuo galutinio Kipro ginčo sprendimo.
Rugpjūtį saloje pratrūko retai pasitaikantis smurtas, kai Jungtinės Tautos apkaltino Kipro turkų pajėgas sužeidus keturis taikdarius, mėginusius blokuoti neleistinus statybos darbus kaime JT patruliuojamoje buferinėje zonoje.
