Pratybos buvo inicijuotos praėjus trims dienoms po to, kai Taivano prezidentas Lai Ching-te pradėjo eiti pareigas ir pasakė inauguracinę kalbą, kurią Kinija pasmerkė kaip „nepriklausomybės išpažintį“.
Pasak Taivano gynybos ministerijos, pratybose iš viso dalyvavo 111 Kinijos orlaivių ir dešimtys karinio jūrų laivyno laivų.
Kinijos kariuomenė „sėkmingai užbaigė“ operaciją „Joint Sword-2024A“, vėlai penktadienį transliacijos metu pareiškė valstybinio naujienų kanalo „CCTV-7“ laidų vedėjas.
Analitikai sakė valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“, kad Liaudies išlaisvinimo armijos (LIA) laivai priartėjo prie Taivano krantų „arčiau nei bet kada anksčiau“. Jie tvirtino, kad pratybų metu buvo imituojami smūgiai, nukreipti į salos lyderius, taip pat uostus ir oro uostus.
Pratybų tikslas buvo išbandyti „gebėjimą bendrai perimti valdžią, bendrai vykdyti smūgius ir kontroliuoti svarbias teritorijas“, penktadienį teigė LIA Rytų teritorinės komandos atstovas Li Xi.
Šie manevrai yra stiprėjančios Kinijos bauginimo kampanijos, per kurią ši šalis pastaraisiais metais aplink Taivaną surengė daugybę didelio masto karinių pratybų, dalis. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pareiškusi, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų šios salos kontrolę.
Pekino gynybos ministerijos atstovas Wu Qianas penktadienį pareiškė, kad Lai Ching-te esą „metė rimtą iššūkį vienos Kinijos principui... pastūmėdamas mūsų tėvynainius Taivane į rizikingą karo ir pavojaus situaciją“.
Jis perspėjo, kad bus imtasi tolesnių veiksmų, jei Taivano nepriklausomybės siekiančios jėgos provokuos Pekiną, „kol įvyks visiškas tėvynės suvienijimas“.
Didžiausios Taivano sąjungininkės ir karinės rėmėjos Jungtinės Valstijos ketvirtadienį „primygtinai“ paragino Kiniją elgtis santūriai.
Pentagonas penktadienį paskelbė, kad gynybos sekretorius Lloydas Austinas mėnesio pabaigoje susitiks su savo kolega iš Kinijos Dong Junu kasmetiniame viso pasaulio gynybos pareigūnų susitikime „Shangri-La dialogas“.
